Mažakraujystės profilaktika ir gydymo ypatumai

Mažakraujystė (anemija) - tai patologinė organizmo būklė, pasireiškianti eritrocitų skaičiaus ir hemoglobino koncentracijos kraujo tūrio vienete sumažėjimu.
 

Pagrindinė anemijos priežastis - geležies stoka. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, geležies stokos mažakraujyste (toliau - GSM) serga apie 30 proc. žmonių. 25 proc. vyresnio amžiaus žmonių, gydomų ligoninėse, serga ir mažakraujyste. Net 90 proc. viso pasaulio sergančiųjų gyvena besivystančiose šalyse, kur kas antra nėščioji ir 4 iš 10 ikimokyklinio amžiaus vaikų serga GSM.
Pagrindinės geležies stokos anemijos priežastys yra: lėtinis kraujavimas (iš virškinamojo trakto, urogenitalinės sistemos, intrapulmoniniai kraujavimai), sutrikusi geležies rezorbcija (dėl skrandžio operacijos, sumažėjusio skrandžio rūgštingumo, sutrikusio geležies pasisavinimo žarnyne), padidėjęs geležies poreikis (nėštumo metu, maitinant kūdikį, augimo periodu).
 

 

Ligos simptomų dažniausiai atsiranda palaipsniui.


Pagal tai, koks geležies atsargų kiekis, gali pasireikšti: nuovargis; odos ir gleivinių blyškumas (jį lengviausia pamatyti apžiūrint apatinio voko gleivinę); bendras raumenų silpnumas; odos sausumas, pleiskanojimas, nagų trapumas; nosies gleivinės atrofija (ozena).
Pasibaigus geležies atsargoms, atsiranda sunkios GSM simptomų, kuriuos nulemia nepakankamas audinių aprūpinimas deguonimi: padidėjęs širdies susitraukimų dažnis; dusulys; svaigulys, alpimas; ūžimas ausyse; sumažėjęs atsparumas infekcinėms ligoms; psichomotorinio vystymosi sulėtėjimas (vaikams).
Rizikos grupei priklauso: vaisingo amžiaus moterys; nėščiosios ar krūtimi maitinančios moterys (padidėjęs geležies poreikis); kūdikiai, ypač neišnešioti; vaikai ir paaugliai esant greito augimo fazei; asmenys, netenkantys kraujo dėl opaligės, vėžio, ilgalaikio aspirino ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo, ir t.t.; asmenys, sergantys ligomis, kurių metu sumažėja geležies absorbcija, pavyzdžiui, celiakija, Krono liga.
GSM atsiradimo tikimybė didėja, jei žmogus rūko bei valgo maistą, kuriame mažai geležies.
 

Profilaktika


Multivitaminų preparatai, kurių sudėtyje yra geležies, mažakraujystei gydyti netinka (nepakankamas geležies kiekis), tačiau puikiai tinka šios ligos profilaktikai, kai reikia papildyti su maistu gaunamos geležies kiekį, pavyzdžiui, nevalgantiems mėsos asmenims ir pan.
 

Mityba


Netinkama mityba retai sukelia GSM, tačiau yra labai svarbi ligos atsiradimui. Geležis gali būti pasisavinama iš gyvulinės arba augalinės kilmės maisto medžiagų. Gyvulinės kilmės, arba hemo, geležis pasisavinama geriau, todėl rekomenduojama valgyti veršienos, jautienos, paukštienos, jūros žuvies, kepenų.
Nemažai geležies yra grikių, ryžių kruopose, lęšiuose, kiaušinio trynyje. Šiuos produktus valgant su daržovėmis, labai pagerėja geležies pasisavinimas. Nerekomenduojama gerti daug kavos, arbatos, pieno, alkoholio, valgyti daug riebaus maisto, ankštinių, kurie susilpnina geležies pasisavinimą.
 

Gydymas


Diagnozavus GSM, dažniausiai skiriama geriamųjų geležies preparatų.
Jie gali būti:
• dvivalenčiai (vartojami dažniausiai);
• trivalenčiai.
Jei pacientas netoleruoja geriamųjų geležies preparatų, gali būti skiriama į raumenis leidžiamų vaistų.
Yra skystų preparatų, skirtų vaikams.
Geležies preparatų nerekomenduojama vartoti kartu su kalciu, cinku bei vitaminu E.
Trivalentės geležies hidroksido ir polimaltozės kompleksas yra netoksiškas, bet blogiau rezorbuojamas. Jo savybės panašios, kaip ilgai veikiančio preparato. Jis malonaus skonio, nedažo dantų.
Vartojant geležies preparatų, hemoglobino koncentracija paprastai normalizuojasi po 3-4 savaičių, atsargos atsinaujina po 3-14 mėnesių (priklauso nuo ligos sunkumo), todėl geležies preparatų rekomenduojama vartoti ir išnykus mažakraujystės simptomams.
Preparatų pasisavinimas pagerėja kartu vartojant vitaminų C, B1, B2, B6.
Esant makrocitinei anemijai, skiriama hidroksikobalamino preparatų arba kobalamino didelėmis dozėmis bei folio rūgšties.
Esant kitoms mažakraujystės rūšims (perniciozinei, Fankoni ir kt.), rekomenduojama pasitarti su hematologais.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai