Liga pasalūnė

Anemija – žodis daugeliui girdėtas. Tačiau pastaruoju metu taip dažnai kalbama apie hemoglobino kiekį kraujyje, sveiką mitybą, specialius maisto produktus, kad net nesusimąstom, jog anemija tai ne vien geležies stokos mažakraujystė. Susipažinkime iš arčiau su reta, tačiau labai sunkia anemijos forma, kuri lyg iš pasalų gali pakirsti kiekvieną mūsų. Tai – aplastinė anemija
 

Kas tai? Tai kraujo gamybos sutrikimas, kurio pagrindinis požymis – nesubręsta naujos sveikos kraujo ląstelės.
Kodėl susergama? Priežasčių yra daug. Visas jas galima būtų suskirstyti į kelias stambias grupes.
Imuninės sistemos darbo sutrikimas. Užuot mus gynusios nuo infekcijų, imuninės ląstelės puola kaulų čiulpus – mūsų kraujo ląstelių fabriką.
Vaistai. Nulemia apie 25 proc. ligos atvejų. Yra žinoma daug vaistų, kurie gali slopinti kaulų čiulpus. Tarp jų ir tokie plačiai vartojami preparatai, kaip karbamazepinas (skiriamas epilepsijai gydyti), chloramfenikolis (antibiotikas), furozemidas (šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas), nifedipinas (kraujospūdžiui mažinti). Šie vaistai yra gana populiarūs, tačiau iki šiol nežinoma, kodėl kai kuriems pacientams sukelia tokį sunkų šalutinį poveikį.
Virusinės infekcijos, tokios kaip Epštein-Baro virusas, sukeliantis infekcinę mononukleozę, hepatitų virusai, ŽIV infekcija. Jie nustatomi apie 5 proc. atvejų.
Genetinės priežastys. Čia išskiriamas Fankoni sindromas – įgimta liga, sukelianti mažo ūgio, pakitusios odos spalvos, inkstų funkcijos problemas.
Taip pat ligą gali sukelti jonizuojamoji spinduliuotė (gydant kitų organų vėžį) ir cheminės medžiagos, su kuriomis žmonės gali susidurti dirbdami buityje, pvz., insekticidai. Kartais liga atsiranda moterims nėštumo metu dėl pakitusios hormonų pusiausvyros.
Nepaisant jau žinomų ligos provokatorių, apie 65proc. atvejų priežastys lieka nežinomos.
Kas dažniau serga? Liga pasireiškia dažniausiai jauniems žmonėms, apie 20 metų amžiaus. Antrasis ligos pikas – 65 metų pacientai.
Kaip liga pasireiškia? Ligos simptomus galime išskirti į tris grupes: 1) raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas (anemija): odos blyškumas, nuovargis, dusulys, sunku atlikti įprastus darbus; 2) imuninės sistemos ląstelių trūkumas (leukocitopenija): opelės burnoje, burnos gleivinės uždegimai, dažnos infekcijos, plaučių uždegimas; 3) trombocitų trūkumas: savaime atsirandančios mėlynės odoje, smulkios petechijos (rusvai raudonos taškinės kraujosruvos), ilgai kraujuoja iš žaizdų.
Kaip nustatoma ši liga? Pirmas tyrimas, leidžiantis įtarti ligą, yra bendras kraujo vaizdas. Jį galima atlikti bet kuriame šeimos gydytojo kabinete. Įtaręs aplastinę anemiją, jūsų gydytojas nusiųs konsultuoti pas hematologą. Ligai patvirtinti atliekamas histologinis kaulų čiulpų tyrimas su specifiniais žymenimis. Tai tyrimas, parodantis, kiek išlikę kraujodaros (kraujo gamybos) kaulų čiulpuose.
Kaip gydoma? Svarbiausia išaiškinti ir pašalinti ligos priežastį: nutraukti kenksmingų vaistų, chemikalų vartojimą, gydyti virusines ligas. Jeigu pacientas karščiuoja, įtarus infekcinę ligą, būtina guldyti į ligoninę ir pradėti gydyti antibiotikais. Specifinio gydymo galimybės priklauso nuo ligonio amžiaus ir gretutinių ligų. Pacientams perpilama atitinkamos kraujo grupės eritrocitų ir trombocitų masė. Esant lengvai ligos formai šių priemonių pakanka. Esant vidutinei ar sunkiai ligos formai, skiriamas antitimocitinio imunoglobulino kursas kartu su imuninę sistemą slopinančiais vaistais. Jaunesniam nei 60 metų pacientui, kai nėra sunkios gretutinės patologijos, svarstoma tapataus donoro kamieninių kaulų čiulpų ląstelių transplantacijos galimybė.
Kokios yra ligos prognozės? Gyvenimo prognozė priklauso nuo sunkumo laipsnio ir klinikos – kokia klinika vyrauja: anemija, hemoraginis sindromas (kraujavimai), infekcijos. Kalbant apie prognozę, daug reikšmės turi gretutinės širdies, plaučių ir kitos lėtinės ligos bei gydymo metodai.
 

Susiję straipsniai

Mūsų draugai