Peršalimo ligos ir kosulys

Keičiantis metų laikams retas kuris nepradeda čiaudėti ar kosčioti, "nešliurpščioja" nosimi. Tai natūralu, nes po šiltų ir saulėtų orų reikia prisitaikyti prie naujų rudens oro sąlygų, o žmogaus organizmas gana jautriai reaguoja į sezonų kaitą.
 

Apie kosulį ir kitus peršalimą lydinčius negalavimus kalbame su Kauno medicinos universiteto Vidaus ligų III klinikinės ligoninės Vidaus ligų propedeutikos katedros vedėju
doc. Albinu NAUDŽIŪNU.
Peršalimo ligos - vienas būdingiausių sveikatos sutrikimų rudens sezono metu. Kokios tai ligos ir kas joms būdinga?
Peršalimo ligų gali būti pačių įvairiausių. Anglų kalboje peršalimo sindromas apibūdinamas "common cold" ir lietuviškai tai tiesiog reiškia paprastasis, arba bendras, peršalimas, sloga. Peršalęs organizmas paprastai sureaguoja ir atsako tokiais simptomais kaip čiaudulys, kosulys, galvos skausmas, nosiaryklės pabrinkimas ir pan. Vėliau gali išsivystyti įvairios infekcinės ligos.
Kokios yra šių ligų priežastys, kas jų sukėlėjai?
Šias infekcines ligas dažniausiai sukelia virusai. Susidarius palankioms sąlygoms, virusai sukelia ir slogą, ir kosulį, ir kitus simptomus. Paprastai po bendrojo paprasto peršalimo gali pradėti vystytis komplikacijos, kurios dažniausiai apima viršutinių kvėpavimo takų sritį ir arčiausiai esančius organus. Tai sukelia faringitą (ryklės uždegimą), sinusitą, tracheitą, bronchitą.
Kas sukelia kosulį?
Kosulys dažniausiai apibūdinamas kaip tam tikra refleksinė organizmo reakcija į dirginimą. Kosulys atsiranda tada, kai dirginami kvėpavimo takai - gerklė, gerklos ar bronchai, taip pat kai užsikemša arba dirginama nosis, ryklė ar atsiradus nervinių galūnėlių dirginimui. Pats kosulys nėra liga, bet greičiau kokios nors ligos, ypač peršalimo ligų, požymis.
Kvėpavimo takų dirginimą, tuo pačiu ir kosulį, gali sukelti daugelis priežasčių. Tai gali būti laikinas dirginimas, kai patenka dulkių, tabako dūmų ar tiesiog užspringus. Tačiau ilgalaikį ir sunkų kosulį dažniausiai sukelia virusai ir mikrobai. Dėl jų poveikio gerklėje arba bronchuose kaupiasi įvairios dėl uždegimo atsiradusios medžiagos, gleivės ir pūliai. Stipriai dirginamos nervinės ląstelės atitinkamai sutrikdo ritmingą kvėpavimą, ir mes pradedame kosėti. Organizmas tokiu būdu šalina normaliam kvėpavimui trukdančius teršalus.
Kaip be vaistų galima palengvinti kosulį?
Kosulys liausis tada, kai išgydysime pagrindinę ligą. Tačiau yra būdų, kaip galima sušvelninti kosulio priepuolius, pavyzdžiui, naktį arba jei kosulys nėra susijęs su kokia rimta liga. Pirma, pasistenkite, kad jūsų kvėpuojamas oras būtų kiek įmanoma švaresnis. Kambariai turėtų būti išvėdinti ir drėkinami. Mirkykite kojas karštame vandenyje ir nesušalkite. Miegant galvą patartina padėti kiek aukščiau, kad kuo mažiau nosies sekreto patektų į nosiaryklę. Laikinai kosulį palengvina įvairūs karšti gėrimai, nes taip suskystinamas kvėpavimo takų turinys. Be abejo, liepžiedžių ar čiobrelių arbata su medumi niekada nepakenks.


Dauguma vaistų nuo peršalimo ligų, slogos ar kosulio parduodama be recepto. Kaip išsirinkti tinkamiausius?
Manoma, kad stipriausias ginklas nuo virusų yra žmogaus imuninė sistema. Tačiau peršalimo ligas nugalėti padeda ir vaistai. Juos reikia rinktis pagal ligos pobūdį, intensyvumą ir pagal tai, kiek ir kokių nepageidaujamų poveikių jie gali sukelti.
Galima naudoti kompleksinius preparatus peršalimo simptomams slopinti, taip pat pasirinkti monoterapiją. Karščiavimui mažinti vartokite acetaminofeno, acetilsalicilo rūgšties preparatų. Kosuliui gydyti vartojami įvairaus poveikio preparatai. Vienas jų yra Flavamedas, galintis būti tablečių arba putojančių tablečių karštam gėrimui paruošti formos. Tai puikus mukolizinis (skystinantis kvėpavimo takų sekretą) vaistas. Efektyviai skatina atsikosėjimą ir valo bronchus. Jo gali vartoti ir vaikai nuo 6 metų. Abiejų formų vaistas yra vienodo stiprumo, vartojamas pagal gydytojo paskyrimą. Preparato neskiriama nėščioms ir maitinančioms moterims, vaikams iki 6 metų, jeigu sergama sunkiomis inkstų ar kepenų ligomis. Nereikia užmiršti ir vitamino C. Sergant jo galima suvartoti iki 1 gramo.
Bet kokiu atveju dėl gydymo reiktų pasitarti su gydytoju, kad būtų išvengta galimų komplikacijų.
Kada gali kilti rimtų peršalimo ligų komplikacijų?
Jeigu vartojama vaistų nuo uždegimo ir laikomasi gydytojo paskirto režimo, komplikacijų dažniausiai pavyksta išvengti. Pagerėjus ligonio būklei, patartina neskubėti ir išsigydyti iki galo.
Kaip užkirsti kelią peršalimo ligoms?
Pastebėta, kad dažniausiai peršalimo ligos simptomų atsiranda tada, kai organizmas labai sušyla, o po to staigiai atvėsta. Todėl patartina vengti ne tik peršalti, bet ir sušilti. Jei žinote, kad esate linkę greitai susirgti, venkite masinių susibūrimų, blogu ir nepalankiu oru susilaikykite nuo išvykų ar lauko darbų. Kaip minėta, labai svarbu stiprinti savo organizmo atsparumą, t.y. grūdintis, sportuoti, valgyti pilnavertį maistą, gerai pailsėti. Nemažiau reikšminga atkreipti dėmesį į mitybą, nes įvairūs badavimai, nesubalansuota baltyminė mityba gali turėti įtakos bendrai imuninės sistemos būklei. Kaip prevencinė priemonė jau buvo minėta tinkama apranga. Ypač atidžiai save turi prižiūrėti lėtinėmis ar kitomis ligomis sergantys pacientai.
Kodėl esant toms pačioms sąlygoms vieni peršalę suserga, kiti - ne?
Čia svarbiausią vaidmenį vaidina du dalykai: tai organizmo imuninė sistema ir nemokėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Prisiminkime švedų posakį: "Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga". Tai reiškia, kad dėl daugelio sveikatos sutrikimų esame patys kalti. Patys nemokame savęs prižiūrėti, patys nesugebame tinkamai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, taisyklingai maitintis, todėl kenčia mūsų organizmas. Elementarus pavyzdys - tėvai aprengia vaikus pernelyg šiltai, todėl jie per daug sušyla, staiga atvėsta ir suserga.
Ar tai reiškia, kad sportuojantys ir grūdinantys organizmą žmonės peršalimo ligomis serga rečiau?
Taip, organizmo grūdinimas bei imuniteto stiprinimas yra susiję. Būtent tai daugiausia lemia, kodėl kai kurie žmonės neserga ištisus metus. Tai rodo įvairių mokslinių tyrimų rezultatai, tą gali patvirtinti patys žmonės, kurie sportuoja ar pradeda grūdinti savo organizmą. Norint tuo patikėti, reikia išbandyti pačiam. Pradėkite daugiau judėti ir patys pamatysite, kad jaučiatės daug tvirčiau. PSO ekspertai rekomenduoja bent valandą skirti pasivaikščiojimui gryname ore.
Nėra vienos nuomonės dėl antibiotikų vartojimo nuo galimų peršalimo ligų komplikacijų. Koks jūsų požiūris į šią problemą?
Kaip vartoti antibiotikų, visada nustato tik gydytojai, ir jokiu būdu nerekomenduojama rinktis pačiam. Jų skiriama tik tada, kai atsiranda komplikacijų, susijusių su bakterinėmis infekcijomis.
Kaip vertinate gydymąsi nuo peršalimo ligų natūraliomis priemonėmis - vaistažolėmis, arbatomis, česnakais ir panašiai?
Visi natūralūs vaistai tinka kaip stiprinamosios priemonės. Nuo kosulio labai padeda nasturtų, čiobrelių arbatos ir tiesiog gausus skysčių vartojimas. Žinoma, kad česnakuose yra daug fitoncidų - tam tikrų medžiagų, kurios padeda organizmui apsiginti nuo įvairių mikrobų.
Ko palinkėtumėte žurnalo "Sveikas žmogus" skaitytojams artėjant šaltajam metų sezonui?
Norėčiau palinkėti, kad bent valandą per parą rastume laiko sau ir savo sveikatai. Kad bent dalį dienos pagyventume be visų kasdieninių rūpesčių lavinos. Dauguma žmonių visą darbo dieną prasėdi patalpose, o juk yra žinoma, kad net ir labai užterštoje atviroje aplinkoje yra švariau ir mažiau dulkių bei kitų nepageidaujamų dalelių negu bet kokioje, tegu ir kondicionuojamoje uždaroje aplinkoje. Taip pat norėčiau palinkėti, kad artėjant šaltajam sezonui gerai apgalvotume ir tokius kasdienius dalykus - kuo rengtis, kuo autis, ką valgyti. Tada galėsime tikėtis, kad peršalimo ligų tikimybė labai sumažės.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai