Bruknės – vertingų medžiagų šaltinis
Jos turi cukraus, organinių rūgščių, vitamino C, provitamino A, geležies, kalio, ląstelienos, pektino, rauginių ir kitokių medžiagų. Bruknių uogos atsparios puvimui, jos gerai laikosi žalios ir virtos.
Kokias ligas gydant ir kokiems simptomams lengvinti gali būti vartojamos bruknės?
Žalias, virtas ir mirkytas uogas rekomenduojama valgyti sergant gastritu, jos skatina šlapimo išsiskyrimą.
Uogos ir jų sultys padeda mažinti kraujospūdį.
Džiovintų uogų nuovirą ir arbatą galima gerti peršalus, sergant reumatu, podagra, avitaminoze (kai trūksta vitaminų).
Džiovintų lapų antpilai turi antiseptinių ir sutraukiamųjų savybių, jais dažnai gydomas viduriavimas, skalaujama gerklė prasidėjus anginai.
Bruknių lapų nuoviras vartojamas gydant inkstų ir tulžies pūslės bei latakų akmenligei. Bruknių lapų nuovirą paprasta paruošti: paimkite saują bruknių lapų, užplikykite maždaug trimis stiklinėmis verdančio vandens ir uždengtą indą apie 10 minučių pavirinkite ant mažos ugnies.
Liaudies medicinoje rekomenduojama gerti po vieną stiklinę tris kartus per dieną.
Iš bruknių gaminami skanūs patiekalai
Iš bruknių gaminamos uogienės, džemai, marmeladas, marinatai, sultys, sirupai, gira, gėrimai.
Uogos marinuojamos ir mirkomos, jų yra dedama į dietinius valgius.
Bruknių kompotas labai tinka prie žvėrienos patiekalų.
Rekomenduojame pasigaminti keletą gardumynų
Bruknės su obuoliais ir kriaušėmis
Jums reikės 1,5 kg bruknių, po 1 kg antaninių obuolių ir kietų kriaušių, 1 kg cukraus, 1,5 l vandens, 1 citrinos, romo, cinamono.
Bruknes nuplaukite, nuvarvinkite. Nuplaukite obuolius, kriaušes ir supjaustykite į keturias dalis, išpjaukite sėklalizdžius. Sirupe pirmiausia pavirkite obuolius, po to kriaušes. Tada tame pačiame sirupe 5 minutes pavirkite bruknes. Jas išėmę, sirupą pavirkite su cinamonu. Į švarius stiklainius sluoksniais sudėkite paruoštus obuolius, bruknes, kriaušes, vėl bruknes, ir taip iki viršaus. Ant bruknių sudėkite citrinos griežinėlius, viską užpilkite karštu sirupu, įpilkite 2 šaukštus romo. Stiklainius uždarykite ir apklokite antklode.
Bruknių pyragas
Nuplaukite 600 g bruknių, sumaišykite su 200 g cukraus, supilkite į polietileninį maišelį, sandariai užriškite ir šaldykite parą laiko. Galima laikyti 10–12 mėnesių. Vėliau bruknes išimkite iš maišelio, užpilkite vandeniu, kad apsemtų, įdėkite 40 g krakmolo, 20 g sviesto ir apvirkite. Po to užmaišykite jums patinkančio pyrago tešlą ir padalykite ją į dvi dalis. Sviestu ištepkite skardą ir dėkite tešlos lakštą, patepkite sviestu ir sukrėskite bruknių įdarą. Ant viršaus vėl uždėkite sluoksnį iškočiotos tešlos, aptepkite plaktu kiaušiniu, apibarstykite miltais ar cukraus pudra ir kepkite orkaitėje.
Bruknių ir kriaušių marmeladas, keptas krosnyje
Uogas perrinkite ir nuplaukite. Kriaušes nulupkite (nėra būtina), supjaustykite į dvi ar keturias dalis, išpjaukite sėklalizdžius. Bruknes ir kriaušes sluoksniais sudėkite į molinį puodą iki viršaus, palikdami apie 10 cm tarpą. Kiekvieną sluoksnį galite apibarstyti cukrumi.
Iš ruginių miltų užmaišykite tešlą kaip juodai duonai, sudėkite ant uogų, molinį puodą pašaukite į karštą duonkepę krosnį ir laikykite, kol krosnis atvės. Ištraukę nuimkite sukepusią tešlą. Indą apriškite pergamentiniu popieriumi arba celofanu.
Marmeladas vartojamas kaip pyragų įdaras, skanu su blynais, bandelėmis.
Bruknių kompotas
Jums reikės 3 kg bruknių, 400 g cukraus, 0,5 citrinos žievelės, gabalėlio cinamono, vienos stiklinės vandens.
Vandenyje ištirpinkite cukrų, įdėkite cinamono ir citrinos žievelės, suberkite bruknes ir pavirinkite kol suminkštės. Kompotą atvėsinkite ir supilstykite į stiklainius.
Spanguolės – gausus vitaminų šaltinis
Spanguolės turi labai daug įvairių mineralinių medžiagų: magnio, fosforo, kalcio, jodo, geležies, vario, mangano ir kitų.
Spanguolėse yra vandens, baltymų, cukraus, ląstelienos, pektino, rūgščių, taip pat glikozidų, vitaminų B1, B2, E, P, šiek tiek karotino.
Šimte gramų spanguolių yra 15 mg vitamino C.
Spanguolėse yra sidabro – tai rečiausiai pasitaikantis elementas daržovėse ir vaisiuose.
Spanguolės ir jų vaidmuo gydant
Spanguolių vaistines savybes mūsų senoliai žinojo nuo seno. Lapų ir stiebų nuovirą vartojo prasidėjus peršalimui, gerklės uždegimui, sąnarių skausmui gydyti. O kosuliui ir mažakraujystei gydyti vartojo uogas.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad naudinga gerti spanguolių sultis – jos, kaip ir bruknės, padeda išvengti šlapimo takų infekcijos, nes pasižymi antibakteriniu veikimu, t. y. neleidžia bakterijoms prilipti prie šlapimo takų gleivinės.
Spanguolių sultimis galima gydyti pūlingas odos žaizdas – ant pūlingos žaizdos dedami išspaustų sulčių kompresai.
Sultys gerina apetitą, malšina troškulį, mažina karščiavimą, lengvina kosulį. Jums tereikia išspausti spanguolių sultis, jas sumaišyti su medumi lygiomis dalimis ir gerti po šaukštą, kas 2 ar 4 valandas.
Iš spanguolių gaminami skanumynai – ne tik šventiniam stalui
Kaip ir iš bruknių, taip ir iš spanguolių gaminamos uogienės, džemai, marmeladai, sultys, kompotai ir ruošiami kiti patiekalai. Pasigaminkite skanų kisielių ir išsikepkite spanguolinį pyragą.
Spanguolių kisielius
Jam reikės 1 l šviežių arba šaldytų spanguolių, 0,5 stiklinės cukraus, 2 šaukštų krakmolo, 2–3 l vandens.
Smulkintuvu spanguoles sutrinkite su cukrumi. Supilkite gautą masę į verdantį vandenį. Palaukite, kol užvirs, po to nukoškite per sietelį. Išmaišykite krakmolą pusėje puodelio šalto vandens. Nukoštą skystį dar kartą užvirinkite ir į jį supilkite išmaišytą su vandeniu krakmolą. Po to dar truputį pakaitinkite, bet neužvirinkite.
Kriaušės su spanguolėmis traškioje tešloje
Šiam desertui pagaminti reikės 3 minkštų kriaušių, 150 g šviežių arba šaldytų spanguolių, 200 g atšaldyto sviesto, 200 g miltų, 150 g cukraus, žiupsnelio jūros druskos.
Stambia tarka sutarkuokite 175 g sviesto, suberkite persijotus miltus, 100 g cukraus, druską ir užminkykite tešlą. Suvyniokite tešlą į maistinę plėvelę ir įdėkite pusvalandžiui į šaldytuvą. Tuomet ugniai atspariame inde išlydykite 25 g sviesto, įberkite 50 g cukraus ir išvirkite karamelę. Į karamelę suberkite spanguoles ir plonomis skiltelėmis supjaustytas kriaušes. Palaukite, kol kriaušės ir spanguolės suminkštės ir išgaruos atliekamas skystis. Po to nuimkite indą nuo ugnies. Ant kriaušių ir spanguolių sutarkuokite tešlą. Kepkite 25–30 minučių 180ºC įkaitintoje orkaitėje.
Svarbu žinoti!
Bruknių, spanguolių ir šių uogų sulčių nerekomenduojama vartoti arba atsargumo priemonių turėtų imtis žmonės, sergantys skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige arba gastritu, kai yra padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, taip pat sergantieji kepenų ligomis.
Ar žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauKuo daugiau sužinoma apie kosulio produktyvumą, pobūdį , dažnį, trukmę, tuo lengviau jį gydyti. Nėra vieno vaisto, tinkamo visiems kosulio tipams gydyti, todėl labai svarbu išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie patį kosulį. Ši taisyklė galioja ir gydytojo kabinete, ir vaistinėje, ir net gydantis savarankiškai namuose. ...
Skaityti daugiauKosulys – tai apsauginis refleksas, kurio metu įvyksta labai staigus ir energingas oro iškvėpimas per kvėpavimo takus ir burną. Jo metu stipriai susitraukia kvėpuojamieji raumenys. Tokiu būdu iš kvėpavimo takų pašalinamos įvairios erzinančios medžiagos, skysčiai, mikrobai, svetimkūniai, žalingos dalelės, alergenai ir t.t. Kosulys atsiranda dėl tam tikrų receptorių, esančių trachėjoje ir bronchuose, sudirginimo. Kosulys atpažįstamas pagal savitą garsą, kuris gali būti įvairaus pobūdžio. ...
Skaityti daugiauŪminis bronchitas – tai bronchų gleivinės uždegimas, kurio metu paprastai kamuoja sunkus ir varginantis kosulys, skrepliavimas, gali varginti dusulys bei skausmas už krūtinkaulio ir nežymus, rečiau didesnis karščiavimas. Paprastai šią ligą sukelia virusai, rečiau – bakterijos. Negydoma ar netinkamai gydoma liga gali komplikuotis lėtiniu bronchitu, bronchiolitu, plaučių uždegimu, nors taip nutinka ir nedažnai. Dažniausiai ūminis bronchitas pacientus kamuoja būtent žiemą bei ankstyvą pavasarį. Ką reikėtų žinoti apie šią ligą, kuria, kaip manoma, kasmet perserga net iki 5-10 procentų visų gyventojų? ...
Skaityti daugiauKosulys – tai apsauginis organizmo refleksas arba apsaugininkas, saugantis kvėpavimo takus. Jis pagal savo trukmę skirstomas į ūminį kosulį, užsitęsusį kosulį ir lėtinį kosulį:...
Skaityti daugiauKosulys gali užklupti ir žiemą, ir vasarą. Kuo kosulys įkyresnis, tuo jis labiau vargina. Gydant kosulį labai svarbu žinoti priežastį, dėl kurios atsirado šis nemalonus simptomas, kitaip galima padaryti nemažai klaidų. Taigi kas yra kosulys? Kokių rūšių būna kosulys? Kokias klaidas darome gydydami kosulį? ...
Skaityti daugiauKosulys – svarbi apsauginė organizmo reakcija, tačiau kartais jis gali labai varginti ir net sukelti vėmimą, retais atvejais – net šonkaulių lūžius. Dėl kokių priežasčių dažniausiai atsiranda kosulys? ...
Skaityti daugiauKosulys yra svarbus apsauginis mechanizmas, padedantis išvengti ir (ar) pašalinti kvėpavimo takams pavojingas medžiagas ar ligų sukėlėjus. Kvėpavimo sistemos dirgikliai gali būti pačios įvairiausios kilmės – ir gamtinės (natūralios), ir cheminės (dirbtinės)....
Skaityti daugiauKosulys žmogaus organizmo apsauginei funkcijai tikrai labai svarbus. Tai refleksas, kurio metu staigiai ir energingai iškvepiama per burną ir iš kvėpavimo takų pašalinami įvairūs svetimkūniai arba ligas sukeliantys mikroorganizmai bei kitos dirginančios medžiagos (dulkės, žiedadulkės, kitokios kietosios dalelės). Kosulys gyvybiškai svarbus užspringus arba susirgus viršutinių arba apatinių kvėpavimo takų infekcijomis – jis yra vienas dažniausių šių sutrikimų simptomų. Kosėti gali ir maži kūdikiai, ir darbingo amžiaus pacientai, ir senyvi asmenys – šio reflekso pasireiškimas visiškai nepriklauso nuo amžiaus. Būtina pabrėžti, kad ligos, kurių metu pasireiškia kosulys, gali būti žymiai pavojingesnės mažiems vaikams ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams....
Skaityti daugiauKosulys yra vienas dažniausių peršalimo ir kitų kvėpavimo takų ligų palydovų. Jei kosulys nėra sunkus, tuomet gydytis galima namuose. Jei pacientas yra kūdikis arba mažas vaikas, lėtinėmis ligomis (ypatingai plaučių) sergantis asmuo arba jei kosulys užsitęsė ilgiau nei 7 dienas ir tapo sunkus, varginantis, tuomet reikia kreiptis į gydymo įstaigą. Tai bene svarbiausios taisyklės, kurias reikia atsiminti. Taip pat kiekvienam naudinga šiek tiek žinoti apie kosulį, jo rūšis, dažniausias priežastis ir galimus gydymo būdus. Mat gydymas priklauso nuo kosulio rūšies ir jį galėjusių sukelti priežasčių....
Skaityti daugiauNors kosulys – apsauginė organizmo reakcija į kvėpavimo takų dirgiklius, t.y. naudingas žmogui, gydyti jį būtina. Kaip – priklauso nuo jį sukėlusių priežasčių ir kosulio pobūdžio. Žinoma, kad kosulys gali būti drėgnas, arba produktyvus, – kai žmogus atsikosėja, pasišalina gleivės, skrepliai, ir sausas – neproduktyvus, krūtinę draskantis. Kaip tinkamai elgtis, kai kamuoja sausas kosulys? ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauBronchai – tai žmogaus apatiniai kvėpavimo takai, du „vamzdžiai“, išsiskiriantys nuo trachėjos ir einantys į plaučius. Bronchai pasidalija į skiltinius bronchus – tris dešinėje ir du kairėje pusėje. Šie savo ruožtu dalinasi toliau. Bronchiolės yra mažiausios bronchų atšakos, kurios baigiasi alveolėmis. Per bronchus įkvepiamas oras patenka į plaučių maišelius. Plonučiai bronchų gleivinės paviršiaus plaukeliai sudrėkina įkvėptą orą ir išvalo įkvėptas dulkes, poras ir bakterijas. Yra nemažai bronchų ligų. Kuo jos skiriasi ir kuo panašios?...
Skaityti daugiauLiteratūroje minima daug kosulio priežasčių, tačiau dažniausia kosulį sukelia viršutinės kvėpavimo takų infekcinės ligos ir astma. Ypač dažnai šiomis ligomis serga vaikai. Yra duomenų, kad vaikai peršalimo ligomis serga nuo 3 iki 12 kartų per metus. Neretai rudenį pradėjęs kosėti vaikas nuo kosulio išsivaduoja tik pavasarį. Kaip tinkami diagnozuoti ir gydyti kosulį? Konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos doc. dr. Jurgis Bojarskas....
Skaityti daugiauRudens laikotarpiu smagu pabūti gamtoje ir, besimėgaujant rudenio gėrybėmis, naudinga prisirinkti vertingų uogų – bruknių ir spanguolių. Jos naudingos gydant daugelį ligų, o ypač bus vertingos prasidėjus peršalimų sezonui ir vėliau, artėjant šventėms, taps skaniu gardumynu....
Skaityti daugiauDu iš trijų vaikų, kurių tėvai kreipiasi į pediatrą, kenčia nuo kvėpavimo takų ligų. Pagrindinis kvėpavimo takų ligų simptomas – kosulys, kuris neretai lydimas keistų garsų – cypimo, karkimo, švokštimo, švilpimo. Ar toks specifinis kosulys sako, kad sergama bronchitu? Ar dėl to turėtume išsigąsti? Ką svarbu žinoti apie bronchitą? Konsultuoja Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja doc. Jolanta Kudzytė....
Skaityti daugiauTurbūt nė vienas, vos pradėjęs kosėti, neskubame varstyti gydytojo kabineto durų. Dažniausiai pradedame gydytis patys. Tada kyla daugybė klausimų. Kaip kosulį gydyti tinkamai? Kaip išvengti klaidų? Gal geriau vartoti augalinių preparatų? Pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauKosulys – simptomas, būdingas daugeliui kvėpavimo takų ir kitų ligų. Sauso kosulio priepuolius gali išprovokuoti šaltas oras, užteršta aplinka, rūkymas, kai kurių aukštą kraujospūdį reguliuojančių vaistų vartojimas. Apie kosulį pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja pulmonologė Teresa VOLOSEVIČ....
Skaityti daugiauApie kosulį kalbėta tūkstančius kartų, tačiau kartais, kalbantis su pacientais, atrodo, kad kosulys vis dar „neištirta žemė“. Jis slopinamas, kai nereikia, ir skatinamas netinkamu metu. Vėliau klausiama, kodėl kosulys vargina taip, kad visas namas dėl vieno sergančiojo nemiega. Taigi apie tai, kada slopinti kosulį ir kada to verčiau nedaryti....
Skaityti daugiauKosulys yra bene dažniausias ankstyvo rudens sukeliamas negalavimas. Jis gali varginti bet kokio amžiaus žmones – nuo kūdikėlio iki senelio. Tačiau dažniausiai nusitaiko į silpniausius žmogučius — mūsų mažuosius. Kas dažniausiai sukelia vaikų kosulį ir kaip su juo kovoti? . ...
Skaityti daugiauPasaulyje didėja sergamumas plaučių ligomis. Įvairūs veiksniai gali sukelti kvėpavimo takų ir organų ligas. Vienos ligos yra lengvai išgydomos, kitoms reikalingas nuolatinis gydymas, o kartais, deja, negalima padėti niekuo. Plaučiai – labai svarbus kvėpavimo sistemos gyvybinis organas. Neretai kvėpavimo takų infekcija yra pirmoji naujagimių infekcija, o pneumonija – paskutinė liga prieš mirtį. Dažniausiai atsinaujinančios ir besikartojančios kvėpavimo takų ligos yra įvairūs peršalimai. Kodėl kai kurie žmonės linkę sirgti dažniau, o kiti serga retai arba visai neserga? Ar verta ieškoti „kaltųjų“?...
Skaityti daugiauŽiemą, šalta ji ar ne, visuomet suaktyvėja įvairiausios ligos, o ypač – peršalimo. Aplink save dažnai matome ir girdime šniurkšinčius bei kosinčius žmones. Vis dėlto tikruosius peršalimo sukeliamus nepatogumus patiriame tik tada, kai juos pajuntame patys. Kosulys yra vienas iš tų nemaloniųjų simptomų, kuris erzina ir trukdo ilgai ir nuobodžiai. Apie tai, kas yra kosulys ir kaip jį gydyti, kalbamės su vaistininke Jūrate ŽIDONIENE....
Skaityti daugiauPeršalimo ligomis žmonės serga ištisus metus, tačiau šaltuoju metų laiku susirgimų skaičius gerokai išauga, nes atsiranda palankios sąlygos daugintis ir plisti jų sukėlėjams. Šie negalavimai sutrikdo kasdieninę veiklą – darbą ir poilsį, ypač jei liga kartojasi. ...
Skaityti daugiauPradžioje ima perštėti gerklėje, po to kažkas „trukdo“, dirgina, galiausiai pradedat kosėti. Tačiau dar prieš ryjant tabletes reikia išsiaiškinti, kas sukėlė kosulį, ir pasirinkti teisingą gydymo metodą. Kada kosulys yra naudingas, o kada – žalingas ir kaip tokiu atveju elgtis?...
Skaityti daugiau