Bronchitas: ką svarbu žinoti?

Du iš trijų vaikų, kurių tėvai kreipiasi į pediatrą, kenčia nuo kvėpavimo takų ligų. Pagrindinis kvėpavimo takų ligų simptomas – kosulys, kuris neretai lydimas keistų garsų – cypimo, karkimo, švokštimo, švilpimo. Ar toks specifinis kosulys sako, kad sergama bronchitu? Ar dėl to turėtume išsigąsti? Ką svarbu žinoti apie bronchitą? Konsultuoja Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja doc. Jolanta Kudzytė.
 

Sergama, nes nusilpsta imunitetas
Bronchitas – tai apatinių kvėpavimo takų (bronchų) gleivinės uždegimas. Šia liga vaikai serga vėlyvą rudenį, žiemą ir pavasarį, kai įkvepia šalto oro, sušąla ar sušlampa kojas, kai patenka į skersvėjį ar sukaitusius perpučia vėjas. Bronchitu gali komplikuotis ir viršutinių kvėpavimo takų infekcija, t.y. bronchito išsivystymą skatina peršalimo ligos. Tokiais atvejais infekcija iš nosiaryklės nukeliauja į bronchus, pažeidžia jų gleivinę ir skatina bronchito išsivystymą. Sergamumą bronchitu lemia ir dažnas kontaktas su infekcijomis – darželyje, mokykloje. Taip pat nuovargis, per dideli krūviai mokykloje, stresas, blogas miegas, prasta mityba ir t.t. Žodžiu, visi veiksniai, kurie silpnina imunitetą.
„Virusai arba tūno mūsų organizme ir laukia, kol nusilps imunitetas, arba patenka į jį iš išorės ir, esant palankioms sąlygoms, sukelia bronchitą. Kokių nors ypatumų sergant bronchitu ikimokyklinukams, paaugliams ar suaugusiesiems nėra. Pagrindinis skirtumas – kad vaikai dažniausiai serga virusinės kilmės bronchitu, suaugusieji – bakterinės“, – aiškina gydytoja doc. J.Kudzytė.
Taigi vaikams bronchitą dažniausiai sukelia virusai, bet kartais ir bakterijos. Dažniausios vaikų bakterinio bronchito priežastys yra atipiniai mikroorganizmai – mikoplazmos. Sergant mikoplazminiu bronchitu kosulys būna itin erzinantis, priepuolinis, trunka ne vieną savaitę. Be to, neretai šeimoje kosti ir kiti vaikai, arba klasėje šie simptomai kamuoja daugelį moksleivių. Bakteriniu bronchitu dažniau serga vyresni vaikai. Įtakos turi ir sezoniškumas: virusinės infekcijos – dažniausios žiemą ir pavasarį, mikoplazminė infekcija – rudenį ir ankstyvą žiemą. Ūminio bronchito priežastis gali būti ir cheminiai, fiziniai ar alerginiai veiksniai.
Bronchitą labai svarbu tinkamai gydyti, nes negydomas ar blogai gydomas jis gali komplikuotis plaučiu uždegimu, bakterine infekcija ir kt.
Ligos požymiai
Nors bronchitas ir gana dažna, tačiau paprastai nėra sunki liga. Pradžioje vaikas gali sloguoti, po to pradėti kosėti, kartais gali skaudėti krūtinę. Kosulys pradžioje visuomet būna sausas, vėliau, po 2–3 dienų tampa, šlapias, t.y. produktyvus, kadangi pradeda gamintis gleivės, ir vaikas gali atsikosėti. Karščiavimas virusinio bronchito atveju paprastai būna nedidelis, trunka 2–3 dienas.
Kuo obstrukcinis bronchitas skiriasi nuo paprasto?
Be minėto ūminio bronchito, vaikai gali sirgti ir obstrukciniu, arba astminiu, bronchitu. Obstrukcinio bronchito metu išsivysto kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimas) dėl bronchų spazmo, gleivinės edemos (paburkimo) ir gleivių hipersekrecijos. Šios ligos eiga primena astmos ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priepuolius. Būklės sunkumą nulemia kvėpavimo sutrikimo dydis.


Neretai obstrukcinį bronchitą gali atpažinti ir tėvai, nes šios ligos atveju vaikui kvėpuojant girdimi švilpiantys karkalai, cypimas.
Tyrimai ligos nepatvirtina
Susirgus bronchitu, pirmiausia turėtų būti atliktas kraujo tyrimas, kurio metu įvertinamas CRB (C-reaktyvusis baltymas) kiekis. Tai tam tikras baltymas, kurį gamina kepenys. Jo kiekis kraujyje padidėja esant uždegimui ir infekcijai. Šis tyrimas svarbus siekiant išsiaiškinti, kokios kilmės yra bronchitas: virusinės ar bakterinės. CRB koncentracija ūminio bakterijų sukelto uždegimo metu gali padidėti šimtus kartų. Dėl virusinės infekcijos CRB nedidėja, arba tas padidėjimas būna nedidelis. „Tačiau svarbu žinoti, kad tiksliausius tyrimo rezultatus turėsime, jeigu kraujo tyrimą atliksime praėjus ne mažiau kaip 10 val., o geriausiai parai nuo susirgimo, sukarščiavimo. Nes būtent tiek laiko reikia, kad CRB kiekis kraujyje pakistų“, – pažymi doc. J.Kudzytė.
Anot medikės, šis tyrimas nepatvirtins bronchito diagnozės, tačiau leis parinkti tinkamą gydymą, o vėliau, esant reikalui, ir vertinti jo veiksmingumą. Juk, kaip žinome, antibiotikai neveikia virusų. Tad virusinio bronchito atveju jų skirti nereikia. „Kadangi vaikai dažniausiai serga virusiniu bronchitu, tai jiems antibiotikų ir neturėtų būti skiriama“, – tvirtina medikė.
Taip pat gydytojai turėtų paklausyti vaiko plaučius, siekdami įsitikinti bronchito diagnoze ar atmesti plaučių uždegimą. Tad kitas tyrimas, kuris taip pat ne patvirtina bronchito diagnozės, tačiau leidžia atmesti kitą sunkesnę ligą – plaučių uždegimą, yra rentgenograma. „Bronchito rentgenas neparodo, tačiau aiškiai parodo plaučių uždegimą. Tiesa, rentgenogramą taip pat reikėtų atlikti praėjus ne mažiau kaip parai nuo ligos pradžios. Tuomet tyrimas bus informatyvesnis“, – teigia pašnekovė.
Koks gydymas laukia
Kaip jau minėta, gydymas antibiotikais reikalingas, jeigu bronchitas yra bakterinės kilmės, nes virusų antibiotikai neveikia. Tiesa ir antivirusinių vaistų, anot medikės, vartoti nereikia. Dažniausiai bronchito gydymas yra simptomų malšinimas. „Reikia išsigulėti, gerti daug šiltų skysčių, išsikosėti. Tam gali padėti kvėpavimo mankšta. Mažiems vaikams galėtume pasiūlyti pūsti balioną arba per šiaudelį stiklinėje vandenį burbuliuoti. Vyresni vaikai savarankiškai galėtų atlikti įkvėpimo–iškvėpimo pratimus gerai išvedintoje patalpoje“, – sako doc. J.Kudzytė.
Vaikams, kuriems anksčiau temperatūra nesukeldavo traukulių, karščiavimas slopinamas, kai kūno temperatūra didesnė nei 38 ºC laipsniai. Mažinti temperatūros žemiau nei 38 ºC laipsniai nerekomenduojama, nes, pakilus kūno temperatūrai, suaktyvėja imuninės reakcijos, gaminasi antikūnai, ir taip organizmas tarsi švarinasi, t.y. sveiksta. Tačiau jeigu dėl temperatūros yra buvę traukulių, jau 37,5 ºC temperatūrą reikia mažinti.
„Pagrindinės tėvų klaidos – kad, sunerimę dėl vaiko būklės, jie savarankiškai nusprendžia atžalą gydyti antibiotikais. Kita gana dažna klaida – kad „muša“ net ir nedidelę temperatūrą“, – pastebi medikė.
Sergančiam bronchitu vaikui reikėtų duoti kuo daugiau gerti, nes skysčių netenkama ir kosint, ir kvėpuojant, ir karščiuojant. Tinka įvairios žolelių arbatėlės, medus. „Tačiau medaus nereikėtų dėti į karštą gėrimą, nes tada daug jo gerų savybių prarandama. Medaus reikėtų duoti pačiulpti, vėliau užgeriant šilta arbata“, – rekomenduoja gydytoja. Be to, skysčių vartojimas padeda ir geriau atsikosėti. Kartu gali būti skiriama ir atsikosėjimą lengvinančių vaistų. Taip pat galima pasiūlyti vaikui pakvėpuoti garais. Inhaliacijų poveikį galima sustiprinti įlašinus pušų, eukalipto ar kitų eterinių aliejų (be abejo, jei vaikas nealergiškas). Taurės ir garstyčių dėjimas, anot medikės, šiais laikais nepraktikuojamas, nes gali stipriai nudeginti vaiko odą.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai