Kosulio gydymas: ką gali augaliniai preparatai

Turbūt nė vienas, vos pradėjęs kosėti, neskubame varstyti gydytojo kabineto durų. Dažniausiai pradedame gydytis patys. Tada kyla daugybė klausimų. Kaip kosulį gydyti tinkamai? Kaip išvengti klaidų? Gal geriau vartoti augalinių preparatų? Pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba.
 

Skirtingas kosulys – skirtingas gydymas


Prieš imantis kosulį gydyti, visada reikia išsiaiškinti, dėl ko jis atsirado ir koks jis yra. Kosulys skirstomas į infekcinį ir neinfekcinį, ūminį (tęsiasi iki 3 savaičių) ir lėtinį (ilgiau negu 3 savaitės). Jeigu ūminis kosulys yra infekcinės kilmės, jis gali būti susijęs su peršalimu, nosies ar sinusu patologija (pvz., gali būti sinusitas), sukeltas plaučių uždegimo. Kosulį gali sukelti bronchų astma ar alergeno patekimas į organizmą. Suprantama, kad pagal priežastį skirsis ir gydymas.
Bet dažniausiai žmones dažniausiai vargina ūminis peršalimo sukeltas kosulys. 80 proc. atvejų toks kosulys praeina arba sumažėja per pirmąsias 48 val. ir be ypatingo gydymo. Ir tik 25–30 proc. peršalusiųjų kosulys trunka iki 2 savaičių.
 

Savigydos klaidos – dėl baimės


Kartais peršalimo ligų sukeltas kosulys gali užtrukti ilgiau dėl to, kad, sausai kosėdami, smarkiai sudirginame viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, ir dėl to net mažiausias dirgiklis jį gali vėl išprovokuoti. Tokiais atvejais žmonės dažnai išsigąsta, nerimauja, kad kosulys nevirstų plaučių uždegimu, ir dėl to vos ne nuo pirmų dienų ima vartoti antibiotikų. Tai didžiausia klaida bandant gydyti kosulį.
Kaip atskirti plaučių uždegimui būdingą kosulį nuo virusinės kilmės (peršalimo)? Sirgdamas plaučių uždegimu, ligonis jaučia bendrą organizmo silpnumą, bloga bendra būklė, dažniausiai karščiuoja, kosulys drėgnas, atsiranda karkalų, kvėpavimas tampa skausmingas.
Kita klaida – vėl bijant, kad kosulys neperaugtų į plaučių uždegimą, atsiradus skreplių, imama vartoti vaistų, kurie kosulį slopina. Dėl to būklė tik pabloginama, nes kvėpavimo takuose susikaupęs sekretas negali pasišalinti.
 

Augalinių preparatų vieta


Augaliniai vaistiniai preparatai turi nemažai privalumų, o jų gamybos technologijos žinomos nuo K.Galeno (129–199 m.) laikų. Šiems vaistams gaminti labai retai naudojami cheminiai konservantai ar kiti sintetiniai priedai. Daugelyje pasaulio šalių vaistingieji augalai vartojami labai ilgai, dėl to sukaupta daug informacijos apie jų savybes. Ilga patirtis leido nusistovėti augalinių vaistinių preparatų indikacijoms ir dozėms, todėl daugelis tik labai retais atvejais sukelia nepageidaujamų reakcijų. Šiandien mokslo įrodyta, kad negalavimus gydo augaluose kaupiamos veikliosios medžiagos, tam tikri cheminiai junginiai.
Pradžioje peršalimo ligų sukeltas kosulys visuomet būna sausas, vėliau po 3–4 d. tampa produktyvus arba drėgnas. Sauso ir drėgno kosulio gydymas skiriasi, ir itin svarbu tinkamai parinkti vaistus.
Sausą kosulį anksčiau buvo siūloma gydyti karštu pienu su medumi. Tačiau dabar manoma, kad šis gydymas nėra visiškai tinkamas, nes padaro skreplius tirštus, ir dėl to atsikosėti nėra lengviau. Be to, tai gali sukelti gastroezofaginį refliuksą, kuris gali kosulį paūminti.
Vaistažolės, rekomenduojamos sausam kosuliui gydyti, – piliarožė, ankstyvasis šalpusnis, islandinė kerpena, miškinė dedešva, siauralapis gyslotis.
Atsiradus gleivingam produktyviam kosuliui, skiriama vaistų, skystinančių gleives, kad jos būtų lengviau pašalinamos iš kvėpavimo takų. Atsikosėjimą lengvina vaistažolės – čiobrelis, raktažolė, anyžius, pankolis, saldymedis.
Tiek kosulį slopinančių, tiek atsikosėjimą lengvinančių preparatų negalima vartoti per ilgai, nes pirmu atveju negalėsime kosulio paversti produktyviu, kas būtina, kitu, per daug suskystinę sekretą taip pat pasunkinsime jo pasišalinimą.
 

Nepakeičiamasis čiobrelis, raktažolė ir kiti


Pradėti gydytis rekomenduojama augaliniais preparatais. Kokie augalai yra tam tinkami?
Čiobrelio preparatai nuo seno žinomi kaip priemonė, pasižyminti atsikosėjimą lengvinančiu, antiseptiniu, spazmolitiniu, skausmą malšinančiu ir raminančiu poveikiu. Pakeisdami gleivių struktūrą, jie padaro jas mažiau klampias ir taip palengvina atsikosėjimą.
Raktažolės preparatai plačiai vartojami kvėpavimo takų ligoms gydyti, slopina uždegimą, skatina ir palengvina atsikosėjimą. Jie mažai toksiški, atpalaiduoja spazmus.
Abiejų šių augalų ekstraktų yra preparato Bronchipret sudėtyje. Čiobrelio ir raktažolės poveikis sustiprina gydomąsias vienas kito savybes. To dėka preparato Bronchipret poveikis nenusileidžia sintetiniams vaistams, o šalutinio poveikio rizika – labai maža.
Bronchipret skirtas produktyviam kosuliui gydyti ir atsikosėjimui gerinti, sergant bronchitu, laringitu, tracheitu, peršalus ir kt. Šio preparato veiksmingumas įrodytas atliktus daugybę klinikinių tyrimų.
Augaliniai vaistai ne tik slopina kosulį, bet kartu gydo ir kvėpavimo takų gleivinę, skatina jos gijimą. Tai labai svarbu, nes kosulio išvarginta žmogaus gleivinė būna itin jautri.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai