Įveikite peršalimą

Peršalimo ligomis žmonės serga ištisus metus, tačiau šaltuoju metų laiku susirgimų skaičius gerokai išauga, nes atsiranda palankios sąlygos daugintis ir plisti jų sukėlėjams. Šie negalavimai sutrikdo kasdieninę veiklą – darbą ir poilsį, ypač jei liga kartojasi.
 

Apie peršalimą


Peršalimas pasireiškia nosies gleivinės paburkimu, padidėjusia gleivių sekrecija, kosuliu, karščiavimu, čiauduliu ir galvos skausmu. Dažniausi peršalimo ligų sukėlėjai yra virusai. Pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, dažniausiai nereikia skubėti gerti vaistų. Jeigu jaučiatės silpni, pavargę, peršti gerklę ar tiesiog grįžote sušalę, pirmiausia pasistenkite sušilti, išgerti karštos vaistažolių arbatos ar suvalgyti šaukštelį medaus su karštu pienu, apsirenkite šiltais drabužius ar palįskite po antklode. Dažnai šių priemonių gali pakakti.
 

Gydymas namuose


Jei skauda gerklę, gali padėti gerklės skalavimas šiltu vandeniu su druska ar soda. Jeigu vien tokio gydymo neužtenka, galima naudoti specialius skalavimo skysčius arba purškiklius. Be to, naudinga reguliariai čiulpti specialias pastiles, kurios nuramins paraudusią gerklę, sumažins paburkimą. Virusų pažeista nosies ir nosiaryklės gleivinė paburksta, todėl pasunkėja kvėpavimas. Norint jį palengvinti, galima į kiekvieną šnervę įlašinti po lašą kraujagysles siaurinančio vaisto. Bet šiais vaistais gydytis galima tiktai trumpai. Jeigu iš nosies gausiai skiriasi sekretas, užtenka ją tik iššnypšti ir kelis kartus per dieną išplauti druskos tirpalu. Nors čiaudulys – nemalonus simptomas, tačiau sloguojant jo neįmanoma išvengti. Tik nuolatinį, įkyrų čiaudulį galima malšinti dilgėlių nuoviru arba antihistamininiais vaistais. Sausą kosulį sumažina ir atsikosėjimą pagerina šilti skysčiai, įvairios pastilės. Naudinga krūtinę, nugarą įtrinti tepalu su eukaliptų, pušų eteriniais aliejais, mentoliu ir pan. Nosies užgulimą ir kvėpavimą palengvina kvėpavimas šiltais garais su šiomis naudingosiomis medžiagomis.
 

Kada „mušti“ karštį?


Kūno temperatūros pakilimas rodo, kad organizmas aktyviai kovoja su ligos sukėlėjais. Karštis suaktyvina imuninę sistemą, todėl, jeigu temperatūra neviršija 38–38,5ºC, nereikia vartoti ją mažinančių vaistų. Jai perkopus šią ribą, verta suvartoti aspirino arba paracetamolio, kad toks stiprus karščiavimas nepakenktų širdies bei kraujagyslių sistemai. Jeigu per 3–4 dienas kūno temperatūra nesumažėja ar net pradeda didėti, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali reikšti, kad prasidėjo bakterinė infekcija, kurią būtina gydyti antibiotikais.


Kadangi peršalimo ligoms gydyti specifinių vaistų nėra, svarbiausias lieka simptominis gydymas bei profilaktikos priemonės, padedančios apsisaugoti nuo peršalimo.
 

Imunitetas


Žodis „imunitetas“ kilo iš lotyniško žodžio immunitas, kuris išvertus reiškia „išsilaisvinimas“. Tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti organizmui kovoti su jį veikiančiu veiksniu ir išlaikyti savo biologinį individualumą. Nusilpus imunitetui, padažnėja kvėpavimo takų, virškinamojo trakto infekcijos ir kt. ligos.
 

Kaip stiprinti imuninę sistemą?


Kad imuninė sistema tinkamai kovotų su ligos sukėlėjais, reikia jai padėti. Norint padidinti organizmo atsparumą ligoms reikia grūdintis, laikytis darbo ir poilsio režimo, vengti streso, bent minimaliai sportuoti, pasirūpinti, kad mityba būtų tinkamai subalansuota, valgyti daug vaisių ir daržovių, taip pat, kadangi žiemą mažiau gauname vitaminų su maistu, reikėtų vartoti maisto papildų.
 

Vitaminas C


Vitaminas C (arba askorbo rūgštis) – tai vandenyje tirpstantis vitaminas, reikalingas normalioms organizmo funkcijoms užtikrinti. Dauguma gyvūnų patys sintetina šį vitaminą, bet kai kurie, įskaitant žmones ir kitus primatus, to negali.
Vitaminas C padeda išvengti peršalimo ligų arba palengvina jų eigą, padidina interferono kiekį kraujyje ir taip apsaugo ląsteles nuo virusų poveikio. Taip pat mažina uždegimą ir alergines reakcijas, palaiko mineralinę kaulo struktūrą, saugo nuo drumsčių susidarymo lęšiuką, dalyvauja stresą kontroliuojančių medžiagų biosintezėje. Mokslininkai teigia, kad didelės askorbo rūgšties dozės ne tik teigiamai veikia tulžies rūgščių gamybą, bet ir reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, kartu lėtina aterosklerozės vystymąsi.
 

Vitamino C trūkumas


Pagrindinę vitamino C dalį žmogus gauna su maistu, tačiau, netinkamai maitinantis, valgant nekaloringą maistą, mažai valgant šviežių vaisių ir daržovių (ypač žiemą ar ankstyvą pavasarį), gali pasireikšti vitamino C hipovitaminozė. Jos pagrindiniai požymiai: greitai nuvargstama, sumažėja darbingumas, atsparumas ligoms, prarandamas apetitas, atsiranda dirglumas, silpnumas, mažakraujystė, sudėtingesniais atvejais padidėja kraujagyslių sienelių pralaidumas, kraujas išsilieja poodyje, vidaus organuose, kraujuoja dantenos, netgi iškrinta dantys.
Siekiant to išvengti, reikia nuolat valgyti šviežius vaisius ir daržoves, ypač tas, kuriose daug vitamino C, o, pastebėjus vitamino C trūkumo požymius, papildyti savo racioną ir specialiais maisto papildais su vitaminu C.
Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse, ypač jo daug svogūnų galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose. Šio vitamino kiekis vaisiuose priklauso nuo dirvožemio, klimato, šviežumo, laikymo sąlygų, ruošimo būdo.
 

Kiek reikia vitamino C?


Rekomenduojama paros norma suaugusiam žmogui apie 70 mg. Gerokai daugiau vitamino reikia ištikus stresui ar kilus infekcijos pavojui. Rūkančių žmonių organizmas absorbuoja tik 60 proc. vitamino C, pasisavinimas taip pat sumažėja vartojant vitaminą kartu su saldumynais. Vitamino C perdozavimas pasitaiko labai retai, jo požymiai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Vartojant dideles vitamino C dozes ilgą laiką, inkstuose gali susidaryti akmenų. Todėl būtina neviršyti rekomenduojamos paros dozės.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai