Peršalimas pasireiškia nosies gleivinės paburkimu, padidėjusia gleivių sekrecija, kosuliu, karščiavimu, čiauduliu ir galvos skausmu. Dažniausi peršalimo ligų sukėlėjai yra virusai. Pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, dažniausiai nereikia skubėti gerti vaistų. Jeigu jaučiatės silpni, pavargę, peršti gerklę ar tiesiog grįžote sušalę, pirmiausia pasistenkite sušilti, išgerti karštos vaistažolių arbatos ar suvalgyti šaukštelį medaus su karštu pienu, apsirenkite šiltais drabužius ar palįskite po antklode. Dažnai šių priemonių gali pakakti.
Jei skauda gerklę, gali padėti gerklės skalavimas šiltu vandeniu su druska ar soda. Jeigu vien tokio gydymo neužtenka, galima naudoti specialius skalavimo skysčius arba purškiklius. Be to, naudinga reguliariai čiulpti specialias pastiles, kurios nuramins paraudusią gerklę, sumažins paburkimą. Virusų pažeista nosies ir nosiaryklės gleivinė paburksta, todėl pasunkėja kvėpavimas. Norint jį palengvinti, galima į kiekvieną šnervę įlašinti po lašą kraujagysles siaurinančio vaisto. Bet šiais vaistais gydytis galima tiktai trumpai. Jeigu iš nosies gausiai skiriasi sekretas, užtenka ją tik iššnypšti ir kelis kartus per dieną išplauti druskos tirpalu. Nors čiaudulys – nemalonus simptomas, tačiau sloguojant jo neįmanoma išvengti. Tik nuolatinį, įkyrų čiaudulį galima malšinti dilgėlių nuoviru arba antihistamininiais vaistais. Sausą kosulį sumažina ir atsikosėjimą pagerina šilti skysčiai, įvairios pastilės. Naudinga krūtinę, nugarą įtrinti tepalu su eukaliptų, pušų eteriniais aliejais, mentoliu ir pan. Nosies užgulimą ir kvėpavimą palengvina kvėpavimas šiltais garais su šiomis naudingosiomis medžiagomis.
Kūno temperatūros pakilimas rodo, kad organizmas aktyviai kovoja su ligos sukėlėjais. Karštis suaktyvina imuninę sistemą, todėl, jeigu temperatūra neviršija 38–38,5ºC, nereikia vartoti ją mažinančių vaistų. Jai perkopus šią ribą, verta suvartoti aspirino arba paracetamolio, kad toks stiprus karščiavimas nepakenktų širdies bei kraujagyslių sistemai. Jeigu per 3–4 dienas kūno temperatūra nesumažėja ar net pradeda didėti, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali reikšti, kad prasidėjo bakterinė infekcija, kurią būtina gydyti antibiotikais.
Kadangi peršalimo ligoms gydyti specifinių vaistų nėra, svarbiausias lieka simptominis gydymas bei profilaktikos priemonės, padedančios apsisaugoti nuo peršalimo.
Žodis „imunitetas“ kilo iš lotyniško žodžio immunitas, kuris išvertus reiškia „išsilaisvinimas“. Tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti organizmui kovoti su jį veikiančiu veiksniu ir išlaikyti savo biologinį individualumą. Nusilpus imunitetui, padažnėja kvėpavimo takų, virškinamojo trakto infekcijos ir kt. ligos.
Kad imuninė sistema tinkamai kovotų su ligos sukėlėjais, reikia jai padėti. Norint padidinti organizmo atsparumą ligoms reikia grūdintis, laikytis darbo ir poilsio režimo, vengti streso, bent minimaliai sportuoti, pasirūpinti, kad mityba būtų tinkamai subalansuota, valgyti daug vaisių ir daržovių, taip pat, kadangi žiemą mažiau gauname vitaminų su maistu, reikėtų vartoti maisto papildų.
Vitaminas C (arba askorbo rūgštis) – tai vandenyje tirpstantis vitaminas, reikalingas normalioms organizmo funkcijoms užtikrinti. Dauguma gyvūnų patys sintetina šį vitaminą, bet kai kurie, įskaitant žmones ir kitus primatus, to negali.
Vitaminas C padeda išvengti peršalimo ligų arba palengvina jų eigą, padidina interferono kiekį kraujyje ir taip apsaugo ląsteles nuo virusų poveikio. Taip pat mažina uždegimą ir alergines reakcijas, palaiko mineralinę kaulo struktūrą, saugo nuo drumsčių susidarymo lęšiuką, dalyvauja stresą kontroliuojančių medžiagų biosintezėje. Mokslininkai teigia, kad didelės askorbo rūgšties dozės ne tik teigiamai veikia tulžies rūgščių gamybą, bet ir reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, kartu lėtina aterosklerozės vystymąsi.
Pagrindinę vitamino C dalį žmogus gauna su maistu, tačiau, netinkamai maitinantis, valgant nekaloringą maistą, mažai valgant šviežių vaisių ir daržovių (ypač žiemą ar ankstyvą pavasarį), gali pasireikšti vitamino C hipovitaminozė. Jos pagrindiniai požymiai: greitai nuvargstama, sumažėja darbingumas, atsparumas ligoms, prarandamas apetitas, atsiranda dirglumas, silpnumas, mažakraujystė, sudėtingesniais atvejais padidėja kraujagyslių sienelių pralaidumas, kraujas išsilieja poodyje, vidaus organuose, kraujuoja dantenos, netgi iškrinta dantys.
Siekiant to išvengti, reikia nuolat valgyti šviežius vaisius ir daržoves, ypač tas, kuriose daug vitamino C, o, pastebėjus vitamino C trūkumo požymius, papildyti savo racioną ir specialiais maisto papildais su vitaminu C.
Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse, ypač jo daug svogūnų galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose. Šio vitamino kiekis vaisiuose priklauso nuo dirvožemio, klimato, šviežumo, laikymo sąlygų, ruošimo būdo.
Rekomenduojama paros norma suaugusiam žmogui apie 70 mg. Gerokai daugiau vitamino reikia ištikus stresui ar kilus infekcijos pavojui. Rūkančių žmonių organizmas absorbuoja tik 60 proc. vitamino C, pasisavinimas taip pat sumažėja vartojant vitaminą kartu su saldumynais. Vitamino C perdozavimas pasitaiko labai retai, jo požymiai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Vartojant dideles vitamino C dozes ilgą laiką, inkstuose gali susidaryti akmenų. Todėl būtina neviršyti rekomenduojamos paros dozės.
Ar žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauKuo daugiau sužinoma apie kosulio produktyvumą, pobūdį , dažnį, trukmę, tuo lengviau jį gydyti. Nėra vieno vaisto, tinkamo visiems kosulio tipams gydyti, todėl labai svarbu išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie patį kosulį. Ši taisyklė galioja ir gydytojo kabinete, ir vaistinėje, ir net gydantis savarankiškai namuose. ...
Skaityti daugiauKosulys – tai apsauginis refleksas, kurio metu įvyksta labai staigus ir energingas oro iškvėpimas per kvėpavimo takus ir burną. Jo metu stipriai susitraukia kvėpuojamieji raumenys. Tokiu būdu iš kvėpavimo takų pašalinamos įvairios erzinančios medžiagos, skysčiai, mikrobai, svetimkūniai, žalingos dalelės, alergenai ir t.t. Kosulys atsiranda dėl tam tikrų receptorių, esančių trachėjoje ir bronchuose, sudirginimo. Kosulys atpažįstamas pagal savitą garsą, kuris gali būti įvairaus pobūdžio. ...
Skaityti daugiauŪminis bronchitas – tai bronchų gleivinės uždegimas, kurio metu paprastai kamuoja sunkus ir varginantis kosulys, skrepliavimas, gali varginti dusulys bei skausmas už krūtinkaulio ir nežymus, rečiau didesnis karščiavimas. Paprastai šią ligą sukelia virusai, rečiau – bakterijos. Negydoma ar netinkamai gydoma liga gali komplikuotis lėtiniu bronchitu, bronchiolitu, plaučių uždegimu, nors taip nutinka ir nedažnai. Dažniausiai ūminis bronchitas pacientus kamuoja būtent žiemą bei ankstyvą pavasarį. Ką reikėtų žinoti apie šią ligą, kuria, kaip manoma, kasmet perserga net iki 5-10 procentų visų gyventojų? ...
Skaityti daugiauKosulys – tai apsauginis organizmo refleksas arba apsaugininkas, saugantis kvėpavimo takus. Jis pagal savo trukmę skirstomas į ūminį kosulį, užsitęsusį kosulį ir lėtinį kosulį:...
Skaityti daugiauKosulys gali užklupti ir žiemą, ir vasarą. Kuo kosulys įkyresnis, tuo jis labiau vargina. Gydant kosulį labai svarbu žinoti priežastį, dėl kurios atsirado šis nemalonus simptomas, kitaip galima padaryti nemažai klaidų. Taigi kas yra kosulys? Kokių rūšių būna kosulys? Kokias klaidas darome gydydami kosulį? ...
Skaityti daugiauKosulys – svarbi apsauginė organizmo reakcija, tačiau kartais jis gali labai varginti ir net sukelti vėmimą, retais atvejais – net šonkaulių lūžius. Dėl kokių priežasčių dažniausiai atsiranda kosulys? ...
Skaityti daugiauKosulys yra svarbus apsauginis mechanizmas, padedantis išvengti ir (ar) pašalinti kvėpavimo takams pavojingas medžiagas ar ligų sukėlėjus. Kvėpavimo sistemos dirgikliai gali būti pačios įvairiausios kilmės – ir gamtinės (natūralios), ir cheminės (dirbtinės)....
Skaityti daugiauKosulys žmogaus organizmo apsauginei funkcijai tikrai labai svarbus. Tai refleksas, kurio metu staigiai ir energingai iškvepiama per burną ir iš kvėpavimo takų pašalinami įvairūs svetimkūniai arba ligas sukeliantys mikroorganizmai bei kitos dirginančios medžiagos (dulkės, žiedadulkės, kitokios kietosios dalelės). Kosulys gyvybiškai svarbus užspringus arba susirgus viršutinių arba apatinių kvėpavimo takų infekcijomis – jis yra vienas dažniausių šių sutrikimų simptomų. Kosėti gali ir maži kūdikiai, ir darbingo amžiaus pacientai, ir senyvi asmenys – šio reflekso pasireiškimas visiškai nepriklauso nuo amžiaus. Būtina pabrėžti, kad ligos, kurių metu pasireiškia kosulys, gali būti žymiai pavojingesnės mažiems vaikams ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams....
Skaityti daugiauKosulys yra vienas dažniausių peršalimo ir kitų kvėpavimo takų ligų palydovų. Jei kosulys nėra sunkus, tuomet gydytis galima namuose. Jei pacientas yra kūdikis arba mažas vaikas, lėtinėmis ligomis (ypatingai plaučių) sergantis asmuo arba jei kosulys užsitęsė ilgiau nei 7 dienas ir tapo sunkus, varginantis, tuomet reikia kreiptis į gydymo įstaigą. Tai bene svarbiausios taisyklės, kurias reikia atsiminti. Taip pat kiekvienam naudinga šiek tiek žinoti apie kosulį, jo rūšis, dažniausias priežastis ir galimus gydymo būdus. Mat gydymas priklauso nuo kosulio rūšies ir jį galėjusių sukelti priežasčių....
Skaityti daugiauNors kosulys – apsauginė organizmo reakcija į kvėpavimo takų dirgiklius, t.y. naudingas žmogui, gydyti jį būtina. Kaip – priklauso nuo jį sukėlusių priežasčių ir kosulio pobūdžio. Žinoma, kad kosulys gali būti drėgnas, arba produktyvus, – kai žmogus atsikosėja, pasišalina gleivės, skrepliai, ir sausas – neproduktyvus, krūtinę draskantis. Kaip tinkamai elgtis, kai kamuoja sausas kosulys? ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauBronchai – tai žmogaus apatiniai kvėpavimo takai, du „vamzdžiai“, išsiskiriantys nuo trachėjos ir einantys į plaučius. Bronchai pasidalija į skiltinius bronchus – tris dešinėje ir du kairėje pusėje. Šie savo ruožtu dalinasi toliau. Bronchiolės yra mažiausios bronchų atšakos, kurios baigiasi alveolėmis. Per bronchus įkvepiamas oras patenka į plaučių maišelius. Plonučiai bronchų gleivinės paviršiaus plaukeliai sudrėkina įkvėptą orą ir išvalo įkvėptas dulkes, poras ir bakterijas. Yra nemažai bronchų ligų. Kuo jos skiriasi ir kuo panašios?...
Skaityti daugiauLiteratūroje minima daug kosulio priežasčių, tačiau dažniausia kosulį sukelia viršutinės kvėpavimo takų infekcinės ligos ir astma. Ypač dažnai šiomis ligomis serga vaikai. Yra duomenų, kad vaikai peršalimo ligomis serga nuo 3 iki 12 kartų per metus. Neretai rudenį pradėjęs kosėti vaikas nuo kosulio išsivaduoja tik pavasarį. Kaip tinkami diagnozuoti ir gydyti kosulį? Konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos doc. dr. Jurgis Bojarskas....
Skaityti daugiauRudens laikotarpiu smagu pabūti gamtoje ir, besimėgaujant rudenio gėrybėmis, naudinga prisirinkti vertingų uogų – bruknių ir spanguolių. Jos naudingos gydant daugelį ligų, o ypač bus vertingos prasidėjus peršalimų sezonui ir vėliau, artėjant šventėms, taps skaniu gardumynu....
Skaityti daugiauDu iš trijų vaikų, kurių tėvai kreipiasi į pediatrą, kenčia nuo kvėpavimo takų ligų. Pagrindinis kvėpavimo takų ligų simptomas – kosulys, kuris neretai lydimas keistų garsų – cypimo, karkimo, švokštimo, švilpimo. Ar toks specifinis kosulys sako, kad sergama bronchitu? Ar dėl to turėtume išsigąsti? Ką svarbu žinoti apie bronchitą? Konsultuoja Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja doc. Jolanta Kudzytė....
Skaityti daugiauTurbūt nė vienas, vos pradėjęs kosėti, neskubame varstyti gydytojo kabineto durų. Dažniausiai pradedame gydytis patys. Tada kyla daugybė klausimų. Kaip kosulį gydyti tinkamai? Kaip išvengti klaidų? Gal geriau vartoti augalinių preparatų? Pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauKosulys – simptomas, būdingas daugeliui kvėpavimo takų ir kitų ligų. Sauso kosulio priepuolius gali išprovokuoti šaltas oras, užteršta aplinka, rūkymas, kai kurių aukštą kraujospūdį reguliuojančių vaistų vartojimas. Apie kosulį pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja pulmonologė Teresa VOLOSEVIČ....
Skaityti daugiauApie kosulį kalbėta tūkstančius kartų, tačiau kartais, kalbantis su pacientais, atrodo, kad kosulys vis dar „neištirta žemė“. Jis slopinamas, kai nereikia, ir skatinamas netinkamu metu. Vėliau klausiama, kodėl kosulys vargina taip, kad visas namas dėl vieno sergančiojo nemiega. Taigi apie tai, kada slopinti kosulį ir kada to verčiau nedaryti....
Skaityti daugiauKosulys yra bene dažniausias ankstyvo rudens sukeliamas negalavimas. Jis gali varginti bet kokio amžiaus žmones – nuo kūdikėlio iki senelio. Tačiau dažniausiai nusitaiko į silpniausius žmogučius — mūsų mažuosius. Kas dažniausiai sukelia vaikų kosulį ir kaip su juo kovoti? . ...
Skaityti daugiauPasaulyje didėja sergamumas plaučių ligomis. Įvairūs veiksniai gali sukelti kvėpavimo takų ir organų ligas. Vienos ligos yra lengvai išgydomos, kitoms reikalingas nuolatinis gydymas, o kartais, deja, negalima padėti niekuo. Plaučiai – labai svarbus kvėpavimo sistemos gyvybinis organas. Neretai kvėpavimo takų infekcija yra pirmoji naujagimių infekcija, o pneumonija – paskutinė liga prieš mirtį. Dažniausiai atsinaujinančios ir besikartojančios kvėpavimo takų ligos yra įvairūs peršalimai. Kodėl kai kurie žmonės linkę sirgti dažniau, o kiti serga retai arba visai neserga? Ar verta ieškoti „kaltųjų“?...
Skaityti daugiauŽiemą, šalta ji ar ne, visuomet suaktyvėja įvairiausios ligos, o ypač – peršalimo. Aplink save dažnai matome ir girdime šniurkšinčius bei kosinčius žmones. Vis dėlto tikruosius peršalimo sukeliamus nepatogumus patiriame tik tada, kai juos pajuntame patys. Kosulys yra vienas iš tų nemaloniųjų simptomų, kuris erzina ir trukdo ilgai ir nuobodžiai. Apie tai, kas yra kosulys ir kaip jį gydyti, kalbamės su vaistininke Jūrate ŽIDONIENE....
Skaityti daugiauPeršalimo ligomis žmonės serga ištisus metus, tačiau šaltuoju metų laiku susirgimų skaičius gerokai išauga, nes atsiranda palankios sąlygos daugintis ir plisti jų sukėlėjams. Šie negalavimai sutrikdo kasdieninę veiklą – darbą ir poilsį, ypač jei liga kartojasi. ...
Skaityti daugiauPradžioje ima perštėti gerklėje, po to kažkas „trukdo“, dirgina, galiausiai pradedat kosėti. Tačiau dar prieš ryjant tabletes reikia išsiaiškinti, kas sukėlė kosulį, ir pasirinkti teisingą gydymo metodą. Kada kosulys yra naudingas, o kada – žalingas ir kaip tokiu atveju elgtis?...
Skaityti daugiau