Anemija – tai būklė, kai kraujyje sumažėja hemoglobino ir eritrocitų. Pagrindinės anemijos priežastys yra dvi: pagreitėjęs cirkuliuojančių eritrocitų irimas (vadinamas hemolize) arba jų netekimas (dėl lėtinio kraujavimo), kita – nepakankama eritrocitų gamyba kaulų čiulpuose. Anemiją gali sukelti ir kitos ligos: lėtinės infekcijos, progresuojantis inkstų nepakankamumas sergant vėžiu, kepenų ar skydliaukės ligomis. Pagrindiniai anemijos simptomai yra šie: odos ir gleivinių blyškumas, silpnumas, dusulys ir padažnėjęs pulsas fizinio krūvio metu, tiriant kraują nustatomas sumažėjęs hemoglobino kiekis (norma vyrams – ne mažiau nei 135 g/l, moterims – 120 g/l). Dažniausiai pasitaikanti yra geležies stokos anemija. Ją gali sukelti: geležies stoka dėl lėtinio nukraujavimo, sutrikęs geležies pasisavinimas iš virškinamojo trakto, nepakankama ar nekokybiška mityba (badavimas, vegetariška mityba), didelis geležies suvartojimas nėštumo ar žindymo metu, greitai augant. Dažniausia šio tipo suaugusiųjų anemijos priežastis – lėtinis kraujavimas: moterims iš lytinių organų, vyrams – iš virškinamojo trakto (opa, vėžys). Jei kasdien per parą netenkama 2-4 ml kraujo, pradeda mažėti organizmo geležies rezervai. Dauguma moterų mano, kad per mėnesines netekti 50-200 ml kraujo yra normalu. Tuo tarpu organizmui tai didelis skirtumas, ir ginekologo išvada, kad lytinių organų funkcija nesutrikusi, dar nereiškia, kad cikliniai kraujavimai negali būti anemijos priežastis. Geležies pasisavinimas sutrinka sergant plonosios žarnos ligomis, pašalinus dalį žarnos. Nepaisant geros geležies rezorbcijos iš žarnyno, anemija gali atsirasti ir dėl įvairių sutrikimų geležies apykaitos grandinėje. Tikslią anemijos priežastį galima išsiaiškinti tik nuosekliai atlikus reikalingus tyrimus, kuriuos turėtų skirti gydantis specialistas.

Kaulų čiulpų persodinimo operaciją labai supaprastintai galima suskirstyti į du etapus. Iš pradžių pasitelkus vaistus ir spindulinę terapiją sunaikinamos ligonio organizmo imuninės sistemos ląstelės bei kaulų čiulpuose esančios kamieninės ląstelės, iš kurių normaliomis sąlygomis išsivysto ir subręsta visos kraujyje esančios ląstelės. Kadangi šio etapo metu ligonis visiškai neatsparus bakterijoms ir virusams, jis gauna dideles antibakterinių preparatų dozes, laikomas sterilioje aplinkoje, gauna sterilų maistą ir vandenį. Bet kokia infekcija gali būti mirtina. Išnaikinus pakitusias ląsteles, antro etapo metu į paciento kaulų čiulpus suleidžiamos iš donoro kaulų čiulpų paimtos kamieninės ląstelės (tai kiek tirštesnė nei kraujas masė). Jos lyg pasėjamos ”tuščiuose” ligonio kaulų čiulpuose. Sėkmės atveju naujosios ląstelės ”prigyja”, pradeda daugintis ir diferencijuotis, bręsti, o subrendusios atlieka savo funkcijas. Geriausia, kai kaulų čiulpų donoras – homozigotinis dvynys (kai dvyniai išsivysto iš vienos apvaisintos kiaušialąstės). Šiuo atveju yra didžiausia tikimybė, kad ligonio organizme prigis naujosios ląstelės. Donoro organizmui kaulų čiulpų paėmimas (į specialią talpą jų prilašinama pro storą adatą, įdurtą į kaulo korėtą dalį), panašiai kaip ir kraujo, nekelia pavojų. Sveikas organizmas greitai atnaujina prarastą jų kiekį.

Paveldimumo faktorius turi įtakos diabeto išsivystymui, tačiau visi išvardinti požymiai, išskyrus troškulį, nėra būdingi diabetui. Net ir esant troškuliui, sergant cukriniu diabetu, turėtų būti ir kitas simptomas – poliurija (gausus šlapinimasis). Pagrindinis požymis, turintis lemiamą reikšmę šios ligos nustatymui, yra padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje bei jos atsiradimas šlapime. Diabetas – klastinga liga, ir ilgą laiką žmogus gali nejausti jokių simptomų. Dažnai ji nustatoma atsitiktinai tiriant kraują arba tik pasireiškus ligos komplikacijų požymiams: diabetinei komai, dėl kraujagyslių pažeidimo sutrikus inkstų veiklai, pablogėjus regėjimui, padažnėjus pūlingoms odos ligoms, sunkiai gyjant žaizdoms. Esant padidintai diabeto rizikai, cukraus kiekį pakaktų išsitirti 2-3 kartus per metus. Kiti paminėti simptomai būdingesni nervinės ar organinės kilmės virškinamojo trakto sutrikimui, dėl ko reiktų konsultuotis su gydytoju.

Vulvos kraurozė – liga, pažeidžianti išorinių lytinių organų odą. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos crauros – “sausas, trapus”. Ja serga 40-60 metų moterys, labai retai – jaunos. Liga išsivysto sutrikus hipofizės, kiaušidžių ir antinksčių hormonų pusiausvyrai, dėl ko išoriniuose lytiniuose organuose sutrinka mityba: vulvos oda suplonėja, susiraukšlėja, atrofuojasi, pasidaro sausa ir panaši į suglamžytą pergamentą. Moteris dažniausiai vargina paviršiniai įtrūkimai, deginimo jausmas, niežulys, perštėjimas, netgi skausmas, suintensyvėjantis pasišlapinus. Tampa skausmingi, kartais neįmanomi lytiniai santykiai, sutrinka miegas. Vulvos kraurozė gydoma įvairiais tepalais ir tirpalais, į kurių sudėtį įeina anestezinas (nuskausmina, atšaldo), prednizolonas (slopina uždegimą, pašalina niežulį ir deginimą), kartais estrogenai arba androgenai. Rekomenduojami antihistamininiai, nuskausminamieji, raminamieji preparatai. Liga varginanti ir dažnai sunkiai pasiduoda gydymui, dėl to taikomos ir novokaino ar spirito blokados, terapija lazeriu, neretai – ir operacija.

Judėjimas ir mankšta, ypač pratimai, skirti kojų raumenims stiprinti, yra pagrindinė venų varikozės (išsiplėtimo) profilaktikos priemonė. Svarbiausia, kad būtų teisingai parinkti pratimai ir krūvis. Bet prieš pradedant lankyti aerobikos užsiėmimus, rekomenduočiau konsultuotis su gydytoju (šeimos ar vidaus ligų) dėl kojų tinimo. Šis simptomas būdingas ne tik kojų veninės kraujotakos nepakankamumui, bet ir kai kurioms širdies ar inkstų ligoms.

Baltos nagų dėmelės – dažnai pasitaikantis nagų pakitimas, paprastai nesusijęs su jokia liga. Jos susidaro dėl to, kad, darant manikiūrą ar dėl nedidelės traumos į nago plokštelę patenka oro. Šios oro sankaupos ir matomos kaip baltos dėmelės. Todėl reikia atsargiau daryti manikiūrą, vengti nagų traumavimo. Tačiau baltos nagų dėmės (leukonichija) gali atsirasti ir sergant kai kuriomis odos ir sisteminėmis ligomis. Todėl jei neramu dėl baltų dėmių kilmės, jei jų daugėja, kreipkitės į gydytoją dermatologą.

Aprašyti galvos skausmai ir priemonės, nuo kurių jie praeina ar sumažėja, leistų manyti, jog tai įtampos galvos skausmai, atsirandantys dėl sunkaus protinio darbo ar psichologinės įtampos. Bet atsižvelgiant į atsiradusį plaukų slinkimą skaudamoje srityje, reiktų rasti galimybę kreiptis į gydytojus, kurie, atlikę tyrimus, nustatys diagnozę.

Viagros yra vartojama įvairių priežasčių sukeltiems erekcijos sutrikimams gydyti, ji tinka ir vyresnio amžiaus žmonėms. Vaistas užtikrina didesnį kraujo priplūdimą į varpą, pagerina erekciją, tačiau be lytinio potraukio ir susijaudinimo vaistas neveikia. Plačiau apie viagrą skaitykite 2002 metų “Sveiko žmogaus” žurnalo sausio mėn. numeryje. Pagal specialią straipsnyje “Mylimosios glėbyje – be “kompleksų” pateiktą lentelę galėsite įvertinti savo erekcijos funkcijos rodiklį.

Šviežias kraujas išmatose gali būti būdingas daugeliui ligų. Diagnostiniu požiūriu labai svarbus kraujo kiekis, kokį pėdsaką jis palikęs, kada pasirodo (pradžioje ar gale tuštinimosi). Didesnis ar mažesnis kraujo kiekis išmatose būdingas šioms ligoms: nespecifiniam opiniam kolitui, Krono ligai, piktybiniams ir nepiktybiniams navikams (polipai), vidinių ar išorinių hemorojinių mazgų plyšimams, divertikulitui, dizenterijai, kai kurios pirmuonių sukeltoms ligoms (amebiazei, balantidiazei), išangės įplėšai. Aprašytu atveju galima būtų įtarti išangės įplėšą, kraujuojantį išorinį hemorojinį mazgą ar tiesiosios žarnos polipą. Tačiau šviežio kraujo pasirodymas tuštinantis yra svarbus simptomas, todėl reikia specialisto (chirurgo arba proktologo) konsultacijos.

Vadinamoji veido erkė yra 0,1-0,4 mm dydžio, priklauso Arachnida klasei. Jos dažniausiai parazituoja plaukų folikuluose (todėl ir vadinamos Demodex folliculorum hominis) arba odos riebalų liaukutėse, besijungiančiose su plauko folikulu (maišeliu apie šaknį). Dažniausios parazitavimo vietos – veido oda (kakta, skruostai, akių vokai prie blakstienų) bei ausų išorinių landų sritis. Suaugę parazitai turi keturias poras kojų, kuriomis gali lėtai judėti oda. Jomis yra užsikrėtę daug žmonių. Erkučių buvimas dažnai nesukelia jokių simptomų. Tačiau daliai žmonių jos sukelia lokalius uždegimus, dėl kurių atsiranda nedidelių rausvų mazgelių odoje. Patekus bakterijoms, pažeistose vietose gali formuotis maži pūlinukai. Ši liga vadinama demodikoze. Sukėlėjas nustatomas gana paprastai: mikroskopuojamos pažeistų vietų odos nuogramdos. Ar reikia gydyti ir kokiais metodais turi spręsti odos ligų specialistas.

Solianas yra vienas iš šiuolaikinių vaistų nuo šizofrenijos. Palyginti su senos kartos neuroleptikais, jis sukelia daug mažiau nepageidaujamų poveikių, gerai veikia ne tik daugelį šizofrenijos simptomų, bet ir depresiją. Tačiau vienas iš dažniausiai jo sukeliamų nepageidaujamų poveikių – hormono prolaktino padidėjimas, ypač moterims (tai nesunkiai galima ištirti ligonių kraujyje). Šio hormono padidėjimas sutrikdo menstruacijų ciklą (jos gali net visiškai išnykti), sukelia krūtų padidėjimą ir pieno išsiskyrimą, gali būti klaidingai teigiamas nėštumo testas ir susilpnėti lytinis potraukis. Fevarinas taip pat gali susilpninti lytinį potraukį. Visi išvardinti nepageidaujami poveikiai nėra pavojingi moters organizmui, jie praeina nutraukus vaistų vartojimą. Būtina žinoti, kad ir esant sutrikusiam menstruacijų ciklui, galima pastoti. Patartina pasitarti su gydančiu gydytoju, ar verta vaistą mėginti pakeisti kitu, turinčiu mažesnį poveikį prolaktino išsiskyrimui. Tačiau kiti vaistai gali turėti kitų nepageidaujamų poveikių arba mažesnį teigiamą klinikinį poveikį, dėl to visada verta gerai apsvarstyti, ar verta keisti gydymą.

Tai, kad nėštumo testai buvo neigiami, dar nereiškia, kad nepastojote. Aprašyta situacija leidžia įtarti negimdinį nėštumą, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina ne gimdoje. Todėl neatidėliotina specialisto konsultacija yra būtina.

Karščiavimas būdingas daugeliui būklių, todėl iš pateiktos informacijos be išsamių tyrimų sunku nuspėti negalavimo priežastį. Tai gali būti ir dėl tuberkuliozės, nors atlikus fluorogramą pakitimų ir nerasta, dėl įvairių uždegiminių procesų, dėl lėtinio apsinuodijimo kokiomis nors medžiagomis ir dar dėl daugelio priežasčių, kurias visas būtų sunku ir išvardinti. Esant tokiai situacijai, reikia kruopštaus ir nuoseklaus ištyrimo ambulatorinėmis arba, jei reikia, stacionaro sąlygomis. Tirti tikslinga būtų pradėti nuo plaučių, nes, be karščiavimo, su šio organo patologija siejasi kitas aprašytas simptomas – produktyvus (kai atkosima sekreto) kosulys, kuris yra neginčijamas ligos simptomas.

Pagal informaciją, pateiktą klausime, galima spręsti, jog atsirado išorinis hemorojinis mazgas ir prasidėjo jo uždegimas. Hemorojinių mazgų atsiradimui gali turėti įtakos nuolat užkietėję viduriai, sėdimas darbas, analinės srities uždegimai, paveldimumas. Hemorojiniai mazgai formuojasi dėl kažkurios iš priežasčių sutrikus veninio kraujo nutekėjimui. Pagerėjus veninei kraujotakai, mazgas išnyksta. Tačiau, jei prasideda uždegimas, mazgas pasidaro labai skausmingas, sukietėja, o jam įtrūkus prasideda kraujavimas. Hemorojinius mazgus galima gydyti medikamentais arba chirurginiu būdu. Koks gydymas yra tinkamiausias, gali pasakyti tik chirurgas, apžiūrėjęs ir ištyręs ligonį. Tokią konsultaciją galite gauti poliklinikoje, kur dirba chirurgas arba proktologas.

Fimozė yra apyvarpės (odelės, esančios apie varpos galvutę) susiaurėjimas, dėl kurio negalima atitraukti apyvarpės tiek, kad lengvai atsidengtų visa varpos galvutė. Paprastai fimozė operuojama 5-7 metų berniukams, atliekant vadinamąją cirkumciziją, kai pašalinama siauroji apyvarpės dalis. Kaip mus informavo Kauno medicinos universiteto klinikų urologijos skyriuje, cirkumcizija yra vienintelis priimtas ir taikomas fimozės gydymo būdas. Tik tuo atveju, jei apyvarpė neatsitraukia dėl sąaugų, esančių tarp odelės ir galvutės, sąaugos gali būti pašalintos buku instrumentu. Dėl fimozės reikėtų kreiptis į chirurgą arba urologą, kuris išrašys siuntimą į chirurginį stacionarą. Tokios operacijos atliekamos visose stacionarinę pagalbą teikiančiose gydymo įstaigose, turinčiose chirurgijos ar urologijos skyrius. Pati operacija nėra sudėtinga, visiškai pasveikstama maždaug po mėnesio. Kadangi fimozė yra liga, sukelianti funkcinį sutrikimą, už jos gydymą pacientui mokėti nereikia.

Pankreatitas yra kasos, esančios už skrandžio, dvylikapirštės žarnos kilpoje, uždegimas. Kasa per lataką į virškinamąjį traktą išskiria virškinimo fermentus, kita jos dalis gamina hormoną insuliną ir gliukagoną, reguliuojantį gliukozės apykaitą žmogaus organizme. Paprastai kasos fermentai, iki patekdami į virškinamąjį traktą, yra neaktyvūs. Bet jei šie fermentai suaktyvėja būdami dar kasoje, jie pradeda “virškinti” pačią kasą – prasideda uždegimas. Ūminis pankreatitas išsivysto staiga, trunka neilgai ir dažnai praeina savaime. Tačiau jei pankreatitas ypač ūmus, jis gali sukelti rimtų komplikacijų (greitai suyra didelė kasos audinių dalis, gali prasidėti kraujavimas). Lėtinis pankreatitas nepraeina savaime, gali tęstis ilgai, sukeldamas kasos audinio irimą. Ūminį kasos uždegimą dažniausiai sukelia nesaikingas alkoholio vartojimas arba tulžies pūslės akmenligė. Akmenys užkiša bendrą tulžies pūslės ir kasos latako dalį, fermentai, negalėdami ištekėti iš kasos, pradeda kauptis, susimaišę su tulžimi aktyvuojasi ir pradeda ardyti kasą. Pankreatitą taip pat gali sukelti kai kurie medikamentai, traumos, operacijos, polinkis sirgti šia liga gali būti paveldimas. Ūminis pankreatitas dažnai prasideda viršutinės pilvo dalies skausmais. Pilvas būna papūstas, atsiranda pykinimas vėmimas, karščiavimas. Sunkėjant ligos eigai, gali sutrikti gyvybiškai svarbių organų funkcija. Lėtinis pankreatitas gali atsirasti dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo arba pereiti iš ūminės formos. Dėl to kasos audinys labai pažeidžiamas, surandėja ir nebeatlieka savo funkcijos – virškinimo fermentų ir gliukozės apykaitą reguliuojančių hormonų išskyrimo. Dėl tokių pokyčių sutrinka virškinimas, medžiagų apykaita, o vėliau gali išsivystyti ir diabetas. Ūminio pankreatito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Jei liga nėra labai sunki, dažniausiai pasveikstama savaime, tik reikia laikytis tam tikros dietos. Sunkios ligos atveju reikalinga stacionarinė pagalba: skiriama nuskausminamųjų vaistų, lašinama skysčių, palaikomos pagrindinės gyvybinės funkcijos. Kadangi lėtinio pankreatito atvejų dažnai yra virškinimo fermentų nepakankamumas, todėl jie skiriami kapsulių ar tablečių forma. Svarbu, kad būtų nutrauktas tolimesnis kasą žalojančių veiksnių poveikis.

Jei Jūs norite kreiptis į III lygio gydymo istaigą, KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos moterų konsultaciją, privalote turėti gydytojo siuntimą, bet nebūtinai ginekologo. Siuntimą gali duoti šeimos ar kiti gydytojai. Tuo atveju Jums mokėti nereikės. Jei neturesite siuntimo, bet esate dirbanti ir mokate mokesčius SODRAI, tai už konsultaciją reikės sumokėti 39 lt. Jei esate nedirbanti, nemokate mokesčių ir neregistruota darbo biržoje, tai mokėti reikės ir už konsultaciją, ir už visus atliekamus tyrimus. Privačiose klinikose pačiam pacientui reikia mokėti už visas paslaugas, nepriklausomai nuo to dirbanti Jūs ar ne, mokate SODRAI, ar ne.

Pagal pateiktą aprašymą, sunku įtarti kokią nors ligą. Šlaplė yra vamzdelio formos ir turi tam tikrą tūrį, kuriame šlapinimosi pabaigoje lieka labai nedidelis kiekis šlapimo. Vėliau, susispaudus šlaplei (judant ar sėdant), likęs šlapimo kiekis tiesiog išspaudžiamas lauk. Baltos sankaupos po apyvarpe vadinamos smegma. Nedidelis jų kiekis susidaro nuolat. Tai yra normalus reiškinys, todėl higieninė priežiūra yra būtina kasdien. Kadangi neakivaizdinės konsultacijos metu, nematant paciento, sunku ir neatsargu daryti išvadas, todėl rekomenduočiau kreiptis į urologą pagal gyvenamąją vietą. Jis galės objektyviai įvertinti situaciją.

Mūsų turimomis žiniomis augalo [moroznik kavkazkij] (lot. - Helleborus caucasicus) preparatai pasižymi kardiotoniniu, t. y. širdies veiklą stimuliuojančiu poveikiu. Kai kurių autorių duomenimis, augale esančios medžiagos turi ir šlapimo išskyrimą skatinančių savybių. Apie šio augalo preparatų sugebėjimą šalinti kokias nors medžiagas iš organizmo informacijos neturime.

Specifinio Huntingtono ligos gydymo nėra. Visas gydymo ir priežiūros tikslas – sumažinti ligos simptomus ir kiek įmanoma palengvinti ligonio gyvenimo kokybę. Medikamentinis gydymas priklauso nuo chorėjos tipo. Pagalba slaugant tokį ligonį yra įvairiapusė. Pavyzdžiui, labai svarbi kalbos terapija, leidžianti pagerinti sergančiojo kontaktą su aplinkiniais. Todėl labai svarbu, kad slaugytojas turėtų pakankamai žinių šioje srityje. Taip pat labai svarbu pakartojant ligonio frazes parodyti jam, jog jos buvo suprastos, užduoti jam klausimus, į kuriuos būtų galima atsakyti „taip“ ar „ne“, bendraujant pasitelkti gestų ir mimikos kalbą. Kai kurie pacientai gali nekalbėti, bet suprasti kalbą, todėl labai svarbu nenutraukti bendravimo su jais. Slaugant tokius ligonius reikia rūpintis, kad būtų tinkama jų mityba. Reikia, kad jie gautų pakankamą maisto medžiagų ir skysčių kiekį. Būtina stebėti ligonio svorio kitimą. Dėl koordinacijos sutrikimų ligonius dažnai tenka maitinti. Patartina vengti maisto, kuriuo lengva užspringti. Sutrikus rijimui, pacientai gali būti maitinami pro vadinamą gastrostomą (padaroma dirbtinė skrandžio jungtis su išore) ar per vamzdelį, įkištą pro nosį. Dėl sunkumų ryjant, išmatų nelaikymo ar vidurių užkietėjimo reiktų konsultuotis su gydytoju. Labai svarbu kaip galima ilgiau išsaugoti ligonio fizinį aktyvumą. Todėl net jei ligonis sunkiai vaikšto, vis tiek reikia stengtis tai daryti. Labai svarbu apsaugoti ligonį nuo galimų griuvimų. Deja, neturime duomenų apie Huntingtono liga sergančiųjų savitarpio pagalbos draugiją ar kitą organizaciją, kurių yra užsienio valstybėse ir kurios teikia didelę paramą, pirmiausia metodinę, slaugant šia liga sergančius ligonius.

Hibiscus lotyniškai - Althaea officinalis, lietuviškas pavadinimas - vaistinė piliarožė. Šios vaistažolės preparatai palengvina atsikosėjimą, kartais naudojama mišiniuose, kaip skonį gerinanti priemonė.

Kurios ciklo dienos yra vaisingos, o kurios ne, geriausia orientuotis, žiūrint į šią schemą:

Labiausiai tikėtina, kad skrandžio negalavimus sukėlė neigiami gyvensenos pokyčiai. Reiktų išsiugdyti įprotį nors minimaliai (1 sumuštinis, bandelė, jogurtas ar bent riekė baltos duonos) užkąsti pusryčiaujant. Nieko nevalgant pusryčiams kava nėra tinkamiausias gėrimas. Jei jos negalite atsisakyti, tai gerkite bent jau balintą. Geriausiai tiktų arbata, ypač žalioji. Tarp pietų ir vakarienės susidaro ilgas laiko tarpas, todėl, radus progą, reiktų ką nors užvalgyti pavakariams. Taip pat blogai, kai vakarienei atitenka didžioji dalis dienos maisto normos. Tuomet prieš naktį labai apkraunamas skrandis. Virškinamasis traktas nesugeba greitai susidoroti su tokiu maisto kiekiu, todėl jį pradeda skaidyti žarnyno bakterijos, išskirdamos dujas. Didžioji dienos maisto dalis turėtų tekti pietums ar pusryčiams. Retas tuštinimasis gali būti tiek dėl neteisingos mitybos ar mažo fizinio krūvio, tiek dėl įgimtų savybių ar psichologinės įtampos, susijusios su nauju darbu. Reiktų daugiau vartoti vaisių, kefyro, rupios duonos. Galima prieš valgį išgerti valgomojo aliejaus. Jei šios priemonės nepadeda, reiktų kreiptis į gydytoją dėl vidurius laisvinančiųjų vaistų parinkimo. Taip pat reikia stengtis kuo greičiau įveikti naujo darbo keliamą stresą, kuris neigiamai veikia ne tik virškinamąją sistemą.

Į šį klausimą galėtų atsakyti tik ausų-nosies-gerklės (ANG) ligų specialistas, apžiūrėjęs ausį ir atlikęs reikalingus tyrimus. Klausa gali sutrikti, kai uždegimas pažeidžia būgnelį, vadinamąją sraigę, kurioje yra garso virpesius detektuojantys receptoriai, ar net patį klausos nervą. Šiuo metu klausos atstatymui naudojami įvairūs metodai, bet pirmiausia reikia nustatyti pažeidimo vietą ir pobūdį. Konsultacijos galite kreiptis į Kauno medicinos universiteto ANG ligų ir klausos atstatymo skyrių, kuriame atliekamos klausos rekonstrukcinės operacijos. Tel. Kaune: Skyriaus vedėjas 79-97-07, gydytojai 73-32-47.

1000 mg nakvišos aliejaus yra 80 mg gama-linoleno rūgšties, kuri būtina prostaglandinų. Jie dalyvauja daugelyje svarbių organizmo procesų, tarp jų ir hormonų apykaitoje. Nakvišos aliejaus skiriama kraujospūdžiui reguliuoti, cholesteroliui mažinti, jis teigiamai veikia nagus, plaukus, odą, tinka premenstruacinio sindromo atveju. Profilaktiškai jo vartojama po 500 mg 1 kartą per dieną, gydant – iki 1500 mg per dieną, 3-4 mėnesius. Kadangi aliejų vartojote jau 4 mėnesius, vertėtų padaryti 1-2 mėn. pertrauką. Nemalonūs pojūčiai krūtyse gali atsirasti dėl hormonų kiekio svyravimų. Matyt, apžiūrėjusiam gydytojui buvo pakankamai aiški diagnozė ir jis neskyrė papildomų tyrimų. Jeigu gydytojo taktika kelia abejonių, geriausia išeitis – apsilankyti pas kitą gydytoją ir išklausyti dar vienos nuomonės. Tuomet neliks vietos abejonėms.