Menesinių susilaikymas yra vienas iš pirmųjų apytikrių neštumo požymių. Pasitikslinti galima nėštumo testo pagalba ir apsilankius pas ginekologą.

Folio rūgšties rekomenduojama gerti tiek prieš planuojant pastoti, tiek pastojus. Folio rūgšties žmogus gauna ir su natūraliais maisto produktais: jos yra šviežiose lapinėse daržovėse, vaisiuose, mėsoje, kepenyse, mielėse. Todėl ilgą laiką papildomai vartojant didesnes folio rūgšties dozes, gali atsirasti perdozavimo požymių. Vidutinė (rekomenduojama) paros norma suaugusiam yra 300 mikrogramų, tačiau nepageidaujamas poveikis nepasireiškia vartojant ir didesnes, iki 1000 mikrogramų, dozes. Todėl dėl ilgalaikio preparatų, kuriuose yra didesnis folio rūgšties kiekis, vartojimo reiktų pasitarti su gydytoju (pavyzdžiui, su ginekologu). Nevartoti alkoholio, nerūkyti, saugotis toksiškų medžiagų (dažų, žemės ūkyje naudojamų chemikalų, kitų pramoninių lakių toksiškų medžiagų) rekomenduojama vengti tiek vyrui, tiek moteriai ne mažiau kaip 3 mėn. prieš pastojimą. Žmogų kasdieną veikia labai daug įvairių nepalankių faktorių, galinčių turėti neigiamą įtaką būsimam vaikui, todėl sunku būtų atsakyti, kuris faktorius gali būti lemiamas. Pagrindinis principas būtų toks: reiktų vengti ir sąmoningai nedaryti to, kas galėtų pakenkti.

Tokio pavojaus tikrai nėra. Net jeigu ir pastotumėte vartodama šių vaistų, poveikio vaisiui požiūriu tai nebūtų priežastis nutraukti nėštumą dėl galimo neigiamo poveikio vaisiaus vystymuisi.

Deja, neturiu asmenines patirties skiriant kitiems ar vartojant pačiam šio augalo preparatų. Kiek teko susidurti su informacija apie šį augalą, tik keliose vietose buvo paminėta, jog, be visų kitų poveikių, kai kuriais atvejais augalo preparatai gali padėti sumažinti antsvorį. Tačiau tai tikrai nepriskiriama pagrindinėms jo savybėms. Liaudies medicinos puslapiuose šiam augalui dažnai suteikiamos vos ne mistinės savybės (išgydo nuo silpnaprotystės, vėžio, išsėtinės sklerozės ir pan.). Žmonės, norėdami atsikratyti antsvorio minimaliomis pastangomis, griebiasi neįtikinamiausių dalykų, kartais net apsinuodija ar kitaip pakenkia sveikatai. Vietoj to tiesiog reiktų: 1. Sukaupti valią. 2. Apriboti maisto kaloringumą. 3. Padidinti fizinį aktyvumą (pasportuoti, pasimankštinti). 4. O jei labai kamuoja alkis, vaistinėje įsigyti priemonių (yra ir natūralių, augalinių), mažinančių šį jausmą.

Ši liga vadinama balanitu (varpos galvutės uždegimas) arba balanopostitu (galvutės ir apyvarpės uždegimas). Ją gali sukelti įvairūs mikrobai. Varpos galvutės uždegimu gali komplikuotis ir dėl kokio nors sukėlėjo prasidėjęs uretritas – šlaplės uždegimas. Kol nepasveiksite, nuo lytinių santykių rekomenduojama susilaikyti. Santykiaudami be apsaugos priemonių, galite užkrėsti ir partnerę. Todėl geriausia kreiptis į urologą arba Odos ir veneros ligų dispanserį. Ten atliks tyrimus, nustatys diagnozę ir paskirs reikiamą gydymą.

Subfebrilaus karščiavimo priežasčių gali būti labai daug. Jį gali sukelti ir lėtinė intoksikacija kai kuriais metalais (pavyzdžiui, gyvsidabriu), ir lėtinės ligos (tonzilitas, bronchitas, tuberkuliozė), ir termoreguliacijos centro smegenyse sutrikimas. Todėl būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti ne tik kraujo, bet ir kitus tyrimus, kurie padės nustatyti karščiavimo ir kosulio priežastį.

Menisko plyšimo gydymo taktika parenkama tik gerai ištyrus sąnarį ir įvertinus keliamus negalavimus. Jei įplyšimas nedidelis, gali pakakti ir konservatyvių priemonių (ramybė, įtvaras, pakelta koja). Jei dėl menisko pažeidimo tinsta ir skauda sąnarys, ribojama kelio funkcija, dažniausiai tenka operuoti. Neoperuojant greitai vystosi degeneraciniai sąnario pakitimai – artrozė. Negaliu nurodyti interneto adresų, kur būtų informacija lietuvių kalba, tačiau anglų kalba jos tikrai ne mažai. Štai keletas adresų: http://orthoinfo.aaos.org/fact/thr_report.cfm?Thread_ID=277&topcategory=Knee http://www.nlm.nih.gov/medlineplus/ency/imagepages/9621.htm http://www.library.uq.edu.au/eres/2001/hmst4052/knee2/sld006.htm http://www.chehalempt.com/Knee/menisc(nonop)_rehab.htm http://gait.aidi.udel.edu/res695/homepage/pd_ortho/educate/clincase/menisc.htm

Gali būti, kad po ilgalaikio streso atsirado refliuksas – skrandžio turinio išstūmimas į stemplę. Taip atsitinka sutrikus stemplės rauko (sfinkterio) nervinei reguliacijai, todėl, nesvarbu, koks skrandžio rūgštingumas, burnoje gali būti jaučiamas rūgštus, o jei skrandžio turinyje yra ir tulžies, net ir kartus skonis. Jei ši būklė negydoma, gali išsivystyti stemplės gleivinės uždegimas arba stemplė gali net išopėti. Todėl reiktų kreiptis arba į šeimos gydytoją, arba tiesiogiai į gastroenterologą. Šiai ligai gydyti dabar skiriama efektyvių vaistų, ir ligos simptomai greitai pranyksta.

Grybelių sukeltiems uždegimams, nesvarbu, kur jie būtų, būdinga lėtinė eiga, reikalaujanti kantrybės ir atkaklumo juos gydant. Iš aprašymo sunku spręsti, ar gydėtės pakankamą laiką. Dažnai grybelines ligas reikia gydyti net ir praėjus ligos požymiams, norint sunaikinti visus sukėlėjus. To nepadarius ir esant silpnesniam imunitetui, liga pasikartoja. Jei ligos priežastis iš tiesų yra grybelis, tuomet jums reiktų sustiprinti savo imunitetą, vartojant vitaminų bei ežiuolės preparatų. Galima ir pakartotinio užsikrėtimo nuo partnerės tikimybė. Jeigu jos imunitetas yra stipresnis, grybelis jos lytiniuose organuose nesukelia uždegimo, o tiesiog egzistuoja toje terpėje. Todėl geriausia būtų atvirai pasikalbėti abiem ir išsitirti. Tai neturėtų sukelti nesusipratimų, nes grybelinių ligų sukėlėjų yra mus supančioje kasdienėje aplinkoje – tai ne venerinė lytiškai plintanti liga. Galbūt norint nesirgti vienam, gydytis reikia abiem. Sukelti varpos galvutės uždegimą ir paskatinti grybelinę infekciją gali ir prezervatyvų lateksas (kai kurie žmonės jam yra alergiški) arba prezervatyvams naudojami liubrikantai bei kvapai. Todėl patarčiau ne ieškoti kitų gydytojų, o grįžti pas gydytoją, paskyrusį nizoralio, ir dar kartą aptarus gydymo galimybes ir galimas ligos priežastis, labai tiksliai laikytis tolimesnių jo nurodymų.

Aptarus su psichiatru tai, kas aprašyta, preliminariai galima pasakyti tiek, kad dėl tokių vaiko pomėgių baimintis nereikėtų. Potraukį alui, kitiems netradicinį (vaiko požiūriu) skonį turintiems maisto produktams bei gėrimams turi ne vienas vaikas. Pasitaiko, kad toks potraukis pasireiškia net ne maisto produktams (popieriui, paukščių išmatoms, randamoms balkone ar lauke ir pan.). Kartais šį potraukį lemia kokių nors medžiagų trūkumas organizme, o potraukis kartais tampa paprasčiausiu įpročiu. Potraukį pėdkelnėms galima būtų paaiškinti kaip švelniam, specifinių fizinių savybių daiktui. Galbūt vaiko dėmesys tiesiog užsifiksavo ir pėdkelnės tapo jo mėgstamiausiu žaislu. Tokio amžiaus vaikui šio potraukio nereiktų sieti su lytine orientacija. Rinkti viską nuo žemės ir dėti į burną vaikams būdinga. Tai būdas pažinti supantį pasaulį. Kad žinotumėte, kaip tinkamai elgtis tokiais atvejais ir nepadaryti žalos vaikui, geriausia būtų pasitarti su vaikų psichologu arba vaikų psichiatru. Šie specialistai galėtų išsamiau paanalizuoti ir paaiškinti tokių vaikiškų “silpnybių” priežastis ir patartų, koks tėvų elgesys būtų teisingiausias.

Eritrofobiją galima vertinti kaip sociofobijos išraišką. Šiose konsultacijose jau buvo atsakymų apie sociofobiją. Sociofobijos gydymas yra kompleksinis, apimantis psichoterapiją ir medikamentinį gydymą. O apie tokią operaciją, atliekamą Lietuvoje, neturiu informacijos. Operacijos negalėjo pakomentuoti ir neurologai bei psichiatrai. Medicininiu požiūriu šis būdas kelia abejonių. Gali būti, jog ši procedūra yra naudojama kaip stipri įtaigos priemonė. Todėl iš pradžių rekomenduočiau išmėginti tai, kas patikrinta praktikos, ir kreiptis į psichoterapeutą arba psichiatrą.

Geležies preparatų terapinėmis dozėmis reiktų vartoti iki tol, kol hemoglobino kiekis taps normalus. Todėl gydantis šiais vaistais reiktų periodiškai kas 3-4 sav. pasitikrinti hemoglobino kiekį kraujyje. Hemoglobinui pasiekus normą, šių preparatų profilaktinėmis dozėmis dar reiktų vartoti apie 4-5 mėn.

Apie neaiškios kilmės karščiavimą atsakymų jau buvo. Jeigu tikrai atmetamos visos įprastinės karščiavimo priežastys (uždegimai, infekcinės ligos, alergija, intoksikacija, onkologinis procesas), galima manyti, kad karščiavimą sukelia termoreguliacijos centro sutrikimas. Todėl karščiavimo priežasčiai nustatyti reikia nuosekliai ir išsamiai išsitirti, galbūt net stacionaro sąlygomis, diagnostikos skyriuje.

Vienas iš nepageidaujamų geriamųjų kontraceptikų poveikių yra padidėjusi trombų formavimosi venose rizika. Šią riziką sustiprina paveldėtas polinkis sirgti venų ligomis, jau buvę venų uždegimai ar išsiplėtusios venos. Todėl, norint apsisaugoti nuo tromboembolinių komplikacijų bei venų patologijos progresavimo, geriamųjų kontracepcinių tablečių vartojimą gali tekti nutraukti. Be kontraceptinių tablečių, yra nemažai būdų, leidžiančių apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Tai prezervatyvai, gimdos kaklelio gobtuvai, intrauterinės spiralės, plėvelės, naudojamos prieš aktą, vaisingų dienų nustatymas pagal bazinę temperatūrą arba gleives, įvairios spermicidinės pastos ir žvakutės. Kuris būdas tinkamiausias, turėtumėte nuspręsti, pasitarusi su savo ginekologe.

Aiškumo dėlei keli terminų patikslinimai. Terminu “maisto papildai” priimta vadinti visas medžiagas, būtinas organizmui funkcionuoti, papildančias įprastinį mūsų mitybos racioną. Ši sąvoka labai plati ir apima vitaminus, amino- ir polinesočiąsias riebalų rūgštis bei mineralus. Pastarieji savo ruožtu skirstomi į makroelementus (pvz., magnį, kalcį, fosforą, kalį, natrį) ir mikroelementus, kurių organizme yra nedaug ir dienos poreikis yra mažas (cinkas, jodas, geležis, varis, fluoras ir kt.). Jeigu bet koks maisto papildas vartojamas profilaktikos ir sveikatos stiprinimo tikslu (ne dėl kokios nors ligos), jo reiktų vartoti tiek, kiek nurodo gamintojas. Jeigu preparatu gydoma (pvz., anemijos atveju geležies preparatai), jo reikia vartoti tiek, kiek paskiria gydytojas. Kokiais kursais vartoti preparato, kartais būna pažymėta gamintojo informacijoje. Jeigu to nėra, reiktų pasitarti su gydytoju, todėl, kad skirtingų papildų vartojimo trukmė ir periodiškumas gali labai skirtis. Vitaminų ir mineralų atžvilgiu reiktų vadovautis bendrais principais: šių medžiagų dažniausiai organizmui pritrūksta žiemą, pavasarį bei vasaros pradžioje, kol atsiranda daugiau vaisių ir daržovių. Todėl šiuo metu papildomas vitaminų vartojimas būtų tikslingiausias. Jų galima vartoti kursais po 2-3 mėn. Paskui galima padaryti 2-4 sav. pertrauką. Kai kurie mokslininkai po pertraukos rekomenduoja keisti preparatą kitu. Profilaktiškai geriausia vartoti tokių papildų, kuriuose yra subalansuotas beveik visų organizmui reikalingų medžiagų kiekis visai dienai. Šiuo metu vaistinėse tokių preparatų pasirinkimas gana didelis. Derinant kelis preparatus reikia atsižvelgti į jų sudėtį, kad kurie nors elementai nesidubliuotų. Vartojant kelių preparatų, kuriuose yra to paties elemento, galima perdozuoti.

Gali būti, kad ilgai vartojant antibiotikų jie pažeidė normalią makšties mikroflorą, todėl joje įsivyravo grybelinės infekcijos sukėlėjai. Paminėti vaistai nuslopino grybelinę infekciją, bet, matyt, neišnaikino visų sukėlėjų. Kontracepcinės tabletės, kaip ir vyro sperma, nepaisant skirtingos terpės, negali būti makšties disbakteriozės priežastis, išskyrus tuos atvejus, kai sirgdamas vyras pats tiesiogiai įneša sukėlėjus į makštį. Siekiant normalizuoti makšties terpę, anksčiau buvo galima girdėti rekomendacijų praplauti ją išrūgomis ar pan. Dabar to daryti tikrai nereiktų, o geriamasis jogurtas šios problemos neišspręs. Geriausias sprendimas – apsilankyti pas ginekologą ir tiksliai vykdyti jo nurodymus. Tai turėtų padėti daug greičiau atsikratyti nemalonių simptomų.

Tretinio lygio universitetų klinikose yra atliekami kai kurie antinksčių hormonų ir jų apykaitos produktų tyrimai. Tyrimas atliekamas paėmus kraujo iš venos. Pateiktų tyrimų duomenimis, sutrikusi yra tik vieno inksto funkcija. Jei vienas iš inkstų funkcionuoja normaliai, jis turėtų visiškai užtikrinti normalią šalinimo ir druskų apykaitos funkciją, nes inkstai turi labai didelius rezervus. Nejausdamas jokio diskomforto ar ligos požymių, žmogus gali gyventi ir su vienu sveiku inkstu. O kojų tinimą gali lemti ne tik inkstų ligos, bet ir minėtų hormonų sutrikimai, širdies ligos, kojų kraujagyslių patologija, kai kurių vaistų vartojimas.

Staiga pakilusiam kraujospūdžiui mažinti yra įvairių vaistų. Tačiau pagrindinis hipertenzijos gydymo principas yra ne mažinti ar “numušti” spaudimą tik tada, kai jis pakyla, bet sistemiškas, nuolatinis ir ilgalaikis gydymas. Todėl reikia kreiptis į savo gydytoją. Jis, atlikęs būtiniausius tyrimus, individualiai pritaikys vieną ar kelis preparatus. Hipertenzijos negalima gydyti savo nuožiūra arba pagal kokias nors nepagrįstas rekomendacijas iš šalies.

Kontaktinį moliuską sukelia vadinamoji Pox virusų grupė. Dažnai juo užsikrečia vaikai. Dažniausios vietos: kaklas, veidas, pažastys, rankos, tačiau gali būti ir kitose kūno vietose. Suaugusiesiems pasitaiko ant lytinių organų, užsikrečiama lytinių santykių metu. Pažeidimo vietose matomi 2-5 mm dydžio mazgeliai arba papulės, kurių centre yra nedidelė duobutė. Pradžioje būna kietoki, rausvi, vėliau suminkštėja ir pailgėja. Žmonėms, kurių imunitetas normalus, per kelis mėnesius ar metus moliuskai dažnai pradingsta savaime. Jei jie nedingsta savaime, tuomet šalinami chirurgiškai: atliekama elektro- ar kriokoaguliacija, pašalinus vieta sutepama jodu ar kitu antiseptiku.

Gali būti, kad chlamidiozė nebuvo išgydyta visiškai, o tik dalinai. Todėl likę sukėlėjai gali toliau parazituoti ir sukelti lėtinį sėklidžių ar jų prielipų uždegimą. Arba skausmą gali sukelti po chlamidijų sukelto uždegimo likę pakitimai. Reiktų pakartotinai ištirti, ar nėra chlamidijų, ir kreiptis į urologą.

Jeigu nėra jokio sutrikimo (ypač endokrinologinio), nulemiančio mažą kūno svorį, gali būti, kad tokį medžiagų apykaitos tipą tiesiog paveldėjote. Tuomet ką nors pakeisti būtų sunku. Tačiau rekomenduočiau su specialistu dietologu peržiūrėti savo maisto racioną.

Dažniausia rėmens priežastis – padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Rėmens graužimas gali būti jaučiamas ir tuo atveju, kai rūgštus skrandžio turinys dėl stemplę uždarančio raumens sutrikimo ir/ar skrandžio antiperistaltinių judesių patenka į stemplę. Šiems simptomams šalinti yra efektyvių vaistų, tačiau dėl jų vartojimo būtinai reiktų pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Klubo sąnarį sudaro klubakaulyje esanti gūžduobė ir šlaunikaulio sąnario galvutė. Vystantis vaisiui, klubakaulyje palaipsniui formuojasi įdubimas, kuris iki gimimo turi būti tam tikro gylio, kad galėtų patikimai apgaubti šlaunikaulio galvutę taip, jog ji judesių metų neiššoktų iš savo vietos, t.y. neišnirtų. Daliai naujagimių, dažniau mergaitėms, susiformuoja nepakankamai gili duobutė klubakaulyje. Todėl šlaunikaulio galvutė yra necentruota, iššoka iš savo vietos, po to vėl atsistato. Paprastai sakant, sanarys būna nepakankamai susiformavęs. Tikslios priežastys nėra aiškios, tačiau tam didelės reikšmės turi paveldėjimas. Ši patologija patvirtinama apžiūros metu pagal specifinius simptomus bei atliekant klubų rentgeno nuotrauką, kurioje per sąnario duobutės kraštus brėžiamos linijos ir matuojami kampai. Pastaruoju metu atliekamas tyrimas ir ultragarsu. Labai svarbu, kad naujagimiui, turinčiam tokį sutrikimą, kuo anksčiau būtų nustatyta įgimto klubų išnirimo diagnozė ir pradėtas gydymas. O gydymas - tai kojų atvedimas per klubo sąnarius (kojytės fiksuojamos išskėstoje padėtyje). Fiksacijos forma (tarp kojų dedama speciali pagalvėlė ar įtvaras) ir jos trukmė priklauso nuo išnirimo laipsnio bei diagnozės nustatymo laiko. Gydymo tikslas - netraumuoti nesusiformavusios duobutės kraštų ir leisti jiems užaugti iki reikiamo dydžio, kad sąnario galvutė negalėtų iššokti. Toks gydymas dažniausiai būna pakankamai efektyvus. Negydant šios patologijos, sąnarys yra traumuojamas, formuojasi artrozė ir dėl funkcijos sutrikimo tokiems žmonėms suaugus gali anksti prireikti klubo sąnario protezavimo operacijos. Informacijos apie į negalavimą galima rasti ortopedijos knygose, vadovėliuose, jos gausu ir internete.

Neteisinga būtų tvirtinti, kad varpos erekcija yra nepakankama, nepamėginus atlikti lytinio akto. Tokiame amžiuje erekcijos sutrikimus labai dažnai lemiai psichologinės priežastys: nerimas, kad viskas būtų gerai. Todėl tiesiog siūlyčiau labiau pasitikėti savimi. Panašaus pobūdžio įtampą labai padeda pašalinti atviras pokalbis su partnere, žinoma, jei tai leidžia tarpusavio santykiai. Mylintis žmogus visada stengsis suprasti ir padėti, o ne pasijuokti. Bet, jei šios problemos negalite išspręsti patys, tuomet reiktų nesigėdyti ir kreiptis į urologą, kuris įvertintų, ar nėra organinės patologijos (varpos kraujagyslių ar formavimosi sutrikimų). Jei problema psichologinio pobūdžio, tuomet kreipkitės į psichoterapeutą ar seksologą.

Galbūt yra tokių samprotavimų, tačiau neteko matyti mokslinių darbų, įrodančių, jog kompiuteris tiesiogiai įtakotų potenciją. Realią įtaką potencijai gali turėti sėdimas darbas ir hipodinamija arba sumažėjęs judrumas. Norėdami tai kompensuoti, tiesiog pasportuokite.