Sprendžiant pagal aprašymą, negalima teigti, kad toks negalavimas yra retas ar nežinomas medikams. Šie nusiskundimai būdingi amžiniams klausos nervo pokyčiams, kaip parodė ir atlykti tyrimai, nesusijusiems su kraujotaka. Viena iš galimų negalavimo atsiradimo priežasčių - nuolatinis triukšmas darbe, kuris ilgainiui išsekina ir pažeidžia klausos nervą. Dažnai atrodo, kad tyloje tariamai girdimas spengimas ar zvimbimas dar labiau sustiprėja. Deja, bet efektyvių gydymo priemonių nėra. Tačiau iš karto atsisakyti mėginimų ieškoti pagalbos, kuri nors dalinai sumažintų erzinantį zvimbimą ausyse, neverta. Todėl rekomenduočiau kreiptis į Kauno medicinos universiteto ANG gydytojus, kurie yra įsisavinę naujas ir pažangias klausos sutrikimų gydymo metodikas.

Taip, tiek šis, tiek naujesni vaistai, kurių Lietuvoje dar nėra, veiksmingi tik nuo keletos iki keliolikos valandų. Jų veikimo principas – tam tikrų kraujagyslių išplėtimas, kuris tęsiasi, kol vaisto koncentracija kraujyje yra pakankama. Todėl jų reiktų vartoti nurodytu laiku prieš kiekvieną lytinį aktą.

Yra įvairių maisto papildų su įvairiais vitaminais bei mikroelementais. Todėl, norėdami vartoti keletą maisto papildų, pasitarkite su gydytoju, kuris įvertins juose esančias medžiagų dozes ir padės išvengti perdozavimo. Koferementas Q10 yra antioksidantas, saugantis ląsteles nuo žalingų poveikių. Kartu su juo vitaminų vartoti galima, tačiau, kaip ir daugelio vaistų, vartoti jų rekomenduojama ne tuo pačiu metu.

Inkstai yra labai svarbus šalinimo organas, pro kurį iš organizmo išskiriami medžiagų apykaitos produktai (pvz., amoniakas), vandens ir elektrolitų (ištirpusių natrio, kalio ir kt.) perteklius. Inkstų funkcija labai svarbi normaliam kraujo spaudimui užtikrinti. Dėl išsamesnio ištyrimo geriausia būtų kreiptis į savo šeimos (bendrosios praktikos gydytoją), jis paskirs reikiamus tyrimus. Dažnai akmens kilmę galima nustatyti pagal šlapime randamus kristalus arba vadinamąjį smėliuką. Atsižvelgiant į tai, kad pirmas ūminis akmenligės priepuolis jau buvo, reiktų ir urologo konsultacijos. Nustatyti akmens kilmę, formą ir vietą inkste labai svarbu, nes nuo to didele dalimi priklauso gydymo taktika. Ji gali būti trejopa. Jei įmanoma dėl akmens cheminės sudėties, galima jį pamėginti tirpdyti tam tikrais vaistais. Dėl vaistų poveikio akmuo yra, o jo dalelės pasišalina su šlapimu. Kitas gydymo būdas – litotripsija. Tai akmens skaldymas galingomis ultragarso bangomis. Akmuo sutrupa ir smulkiomis dalelėmis pasišalina iš inksto. Chirurginiai metodai dažniausiai naudojami, kai kitos priemonės neveiksmingos ar jų negalima taikyti. Konservatyvesnė priemonė – įstrigusio akmens pašalinimas specialiu endoskopu. Jei ir tai neįmanoma, daroma operacija atveriant inksto geldelę. Akmenų susidarymas – tai medžiagų ir skysčio apykaitos sutrikimo pasekmė. Visais atvejais rekomenduojama daugiau gerti, nes kuo mažesnė šlapimo koncentracija, tuo mažiau palankios sąlygos kristalizacijai. Dėl dietos ar kitų nemedikamentinių profilaktikos priemonių turėtų patarti gydytojas, atsižvelgdamas į žinomą (ar spėjamą) akmenų sudėtį. Plačiau apie tai, kaip maitintis, sergant inkstų akmenlige galite perskaityti žurnale “Sveikas žmogus” (2000 m., Nr.11).

Džiova – tai senas tuberkuliozės sinonimas. Tuberkuliozė – infekcinė ir šiuo metu dėl prastų ekonominių-socialinių sąlygų gana paplitusi liga. Ją sukelia tuberkuliozės mikobakterijos, kurios, patekusios į aplinką, tampa labai atspariomis išorės poveikiui sporomis. Su dulkėmis patekusios į žmogaus organizmą (dažniausiai plaučius), ypač jei imunitetas yra pasilpęs, jos greitai tampa veiklios ir pradeda daugintis. Užsikrėsti galima ir tiesiogiai nuo sergančiojo aktyvia tuberkulioze, kuris kosėdamas išskiria bakterijas į aplinką. Tuberkuliozė gydoma specialiais antibakteriniais preparatais. Šių vaistų ir nuoseklaus gydymo dėka dabar galima išvengti rimtų ligos padarinių todėl savalaikiai diagnozuotos ligos prognozė yra gera. Organizmas ir pats kovoja su šiomis bakterijomis: negalėdamas visiškai jų sudoroti, jis suformuoja specialias zonas, atribojančias pažeistas vietas nuo viso organizmo. Ilgainiui šiose srityse susikaupia kalcis. Taip susidaro vadinamieji kalcifikatai.

Traumos gimdymo metu niekaip nėra susijusios su genetika. Tik jų pasireiškimo laikas siejasi su gimdymu, todėl kartais įžiūrimas ryšys su paveldimomis ligomis. Patyrusiems specialistams dažniausiai nesunku pasakyti, ar tai paveldėtas, ar įgytas defektas. Todėl jei tikrai žinote, kad pakitimai atsirado dėl gimdymo traumos, dėl savo palikuonių galite nesibaiminti.

Depresija yra lėtinė liga ir sergančiam žmogui reikalingas ilgalaikis gydymas. Išsamesnės informacijos dėl gydymo galite teirautis: tel.: (8*37) 33 15 11, 33 15 55, Nervų sistemos tyrimų centras “Neuromeda” Tvirtovės al. 90A, Kaunas Centro specializacija – nervų sistemos ir psichikos ligos.

Žymesnių ūgio pokyčių tikėtis negalima, skirti augimo hormoną taip pat jau per vėlu. Nepadės ir stuburo tempimas. Vienintelė išeitis – plastinė chirurgija, kurios dėka galima prailginti kojas (jeigu leidžia bendros kūno proporcijos). Tačiau reikia prisiminti, kad ūgis tikrai nėra svarbiausia žmogaus savybė.

Literatūros duomenimis, apie 25 proc. nėščiųjų moterų užsikrėtę lytinių organų herpes virusu, tačiau juo užsikrečia mažiau nei 0,1 proc. naujagimių. Tiek vaisiui, tiek naujagimiui rizika užsikrėsti herpes virusais yra daug mažesnė, jei motina užsikrėtė dar prieš pastodama. Tuomet motinos organizme šiam virusui susidaro antikūnai, kurie praeina pro placentą ir apsaugo vaisių nuo užkrėtimo. Šie antikūnai išlieka dar kurį laiką veiksmingi ir naujagimiui. Didžiausias pavojus vaikui perduoti virusą – jei motina užsikrėtė nėštumo metu, ypač 3 nėštumo trimestre. Tik tuo atveju, jei ant lytinių organų matoma herpes infekcijos požymių, rekomenduojama atlikti Cezario pjūvį. Užkrėtimo atveju pirmieji infekcijos požymiai naujagimiui pasireiškia po 2-3 sav., galimi rimti nervų sistemos pažeidimai. Per namų apyvokos daiktus ir tiesioginio kontakto būdu vaiko užkrėtimo pavojus išlieka. Pasireiškus ligos požymiams, reiktų kuo greičiau pradėti gydyti antivirusiniais vaistais. Užsikrėtus herpes virusu, jis visam gyvenimui lieka žmogaus organizme.

Vaiko lytį lemia XX (moteriškas) ar XY (vyriškas) chromosomų derinys. Moters kiaušialąstės turi tik X chromosomą, antrą X arba Y gauna iš spermatozoido (vieni jų su vyriška kiti su moteriška chromosoma). Natūraliomis sąlygomis apvaisinimo vienu ir kitu atveju tikimybė beveik panaši. Berniukų gimsta šiek tiek daugiau. Nustatyta, kad Y chromosomas turintys spermatozoidai yra šiek tiek greitesni, tačiau silpnesni nei turintys X chromosomą. Atsižvelgiant į šią savybę ir tikintis berniuko, reiktų, kad ejakuliacija įvyktų kuo arčiau gimdos kaklelio. Tačiau nei šio, nei kitų, iš liaudies atėjusių metodų veiksmingumas nėra patvirtintas mokslo. Užsienio literatūroje yra duomenų, kad spermatozoidų separacijos (turinčių X ir Y chromosomas atskyrimas) metodo efektyvumas yra apie 75 proc. Kad Lietuvoje būtų teikiamos tokios paslaugos, informacijos neturime. Daugiau informacijos ir įvairiausių patarimų galite rasti interneto svetainėse, nurodytose šiame puslapyje, anglų kalba: http://directory.google.com/Top/Shopping/Health/Reproduction_and_Sexuality/ Pregnancy_and_Birth/Gender_Choice

Žvynelinei gydyti Lietuvoje yra užregistruota per 10 preparatų, tačiau koks vaistas tinkamiausias, gali spręsti tik dermatologas, matydamas ligos požymius. Šiuo atveju savigyda visiškai netinka. Atsižvelgiant į ligos eigą, gali būti skirta tik vietinio poveikio vaistų (tepalų, kremų, šampūnų) arba jie gali būti derinami su hormoniniais ir imuninę sistemą veikiančiais sisteminio poveikio preparatais. Kartais padeda fizioterapija ultravioletiniais spinduliais. Todėl būtina apsilankyti pas gydytoją. Rekomenduojama vengti stresų, peršalimų, perkaitimų, užterštos aplinkos.

Nėra mokslo patvirtintų duomenų, kad laikymasis tam tikros dietos padeda sumažinti migrenos priepuolių pasikartojimo riziką. Tačiau tiek specialistai, tiek patys pacientai turi tam tikrą “juodąjį sąrašą” produktų, kurių rekomenduojama vengti: 1.Stiprus alus ar raudonasis vynas, ypač jei geriama nevalgius. Jei negalite atsisakyti, rinkitės baltą vyną ir lengvą šviesų alų. Gerkite daug skysčių (vandens, sulčių). 2.Priepuolį gali išprovokuoti stipri kava ar šokoladas. 3.Venkite riebios mėsos, aštrių rūkytų jos gaminių, svogūnų, pupelių. 4.Fermentinis sūris taip pat gali paspartinti priepuolio atsiradimą.

Yra keletas lytiniu keliu plintančių ligų (LKPL), kurias sukelia įvairūs sukėlėjai: virusai, bakterijos ir pirmuonys. Užsikrėtimo riziką galėtų šiek tiek sumažinti makšties praplovimas specialiomis dezinfekuojamosiomis medžiagomis, silpnu kalio permanganato tirpalu ar bent tekančiu vandeniu, žvakutės su antibakteriniais preparatais. Jeigu įtariate, kad galėjote užsikrėsti LKPL, kurias sukelia tokie mikrobai kaip gonokokai, spirochetos (sifilio sukėlėjai), trichomonos ar chlamidijos, vertėtų pasitarti su venerologu dėl profilaktinio antibakterinės terapijos kurso – tokiais atvejais jis gali būti veiksmingas. Išsitirti darant tepinėlius, geriausia būtų praėjus kelioms dienoms po mėnesinių. Serologiniai tyrimai (sifilio, ŽIV) gali būti informatyvūs tik tada, kai kraujyje pasigamina antikūnų – organizme gaminamos specifinės medžiagos kovojančios prieš ligos sukėlėjus. Tam reikia kelių savaičių. Gavus neigiamus atsakymus, tyrimus reiktų pakartoti po kelių mėnesių. Išsamiau pasikonsultuoti ir išsitirti galėtumėte Odos ir venerinių ligų dispanseryje pagal gyvenamą vietą. Dėl apmokėjimo už tyrimus vienareikšmiškai atsakyti sunku, nes skirtingose gydymo įstaigose tyrimo atlikimo tvarka gali šiek tiek skirtis. Turintiesiems privalomąjį sveikatos draudimą gali tekti susimokėti tik už ŽIV tyrimą (apie 20 Lt.).

Nuomonių apie sveikatos priežiūrą, kaip ir apie ją vykdančius gydytojus yra įvairių. Gal priešpriešos tarp gydytojo ir paciento idėjos ir yra kai kam naudingos, bet didžiausią žalą dėl to patiria pacientas. Onkologinę ligą turėtų gydyti gydytojas onkologas. Pasitikėkite specialistais, nes jie žino, kaip tai daryti. Jei kyla abejonių, kreipkitės į kitą, bet tik šios srities specialistą. Onkologinį procesą veikiantys vaistai yra labai specifiniai, todėl labai efektyvūs vienu atveju, gali būti net žalingi kitu atveju. Patarti gali tik gydantis gydytojas. Maistas po operacijos turi būti adekvatus būklei, bet pagrindinis kriterijus – jis turi būti lengvai virškinamas. Nereiktų vartoti B grupės vitaminų, patartina A, C, E, seleno turintys preparatai. Reikalingas ir adekvatus fizinis aktyvumas, grynas oras. Gyvenimo kokybę pagerina tinkamas simptominis gydymas (skausmo ir kitų simptomų mažinimas) ir nepageidaujamo vaistų nuo navikų ar spindulinio gydymo poveikio šalinimas. Medicinoje yra žinoma įvairių, dažnai sunkiai paaiškinamų išgijimo atvejų. Kiekvieno žmogaus organizmo resursai yra dideli, svarbiausia, kad jie būtų nukreipti teigiama linkme. Todėl tikėjimas ir pasitikėjimas savimi ir tuo, ką darote kovodami su liga, yra ne mažiau svarbūs už vaistus.

Turbūt šiuo terminu apibūdinti žandikaulio sąnario sutrikimai. Dažniausiai jie pasireiškia dėl per laisvų sąnario raiščių ar sąnarinės kapsulės per dideliu sąnarinės galvutės laisvumu, panirimu ar net išnirimu. Tai sukelia diskomfortą kramtant (skausmas, braškėjimas), kartais (kandant) žandikaulis gali išnirti ir užstrigti. Tuomet išnirusią sąnario galvutę tektų grąžinti į vietą. Dėl šio negalavimo reiktų kreiptis į stomatologą, kuris, įvertinęs sąnario laisvumo laipsnį ir, atsižvelgdamas į tai, rekomenduos tinkamą gydymą. Norėdami išvengti tolimesnio sąnario traumavimo, venkite maisto, kurio kramtymui reiktų daug pastangų, nesistenkite atsikąsti plačiai išsižiodami (pvz., atsikandant didelio obuolio).

Toksoplazmozė yra lėtinė infekcinė liga, sukelianti nervų sistemos, kepenų, blužnies ir dažnai skeleto raumenų pažeidimus. Ligą sukelia pirmuonis (mikroorganizmas) toksoplazma. Parazituodamas keičia šeimininkus. Pagrindinis infekcijos šaltinis ir šeimininkas – katės. Jų žarnyne toksoplazmos dauginasi lytiniu būdu, o susidariusios cistos yra išskiriamos su išmatomis į aplinką, kur gali ilgai išlikti gyvybingos. Jomis gali užsikrėsti tiek žmogus, tiek daugelis gyvūnų. Patekęs į tarpinio šeimininko organizmą, parazitas dauginasi nelytiniu būdu, pažeisdamas bet kurias branduolį turinčias ląsteles. Taip formuojasi cistos – skysčiu užpildytos ertmės įvairiuose organuose. Būdingos vietos – galvos smegenys, raumenų skaidulos. Liga gali tęstis dešimtmečiais. Parazitas ardo ląsteles ir apykaitos produktais nuodija organizmą. Ilgainiui pažeidimo židiniai apkalkėja. Užsikrečiama suvalgius maisto, užteršto cistomis, per nešvarias rankas, rečiau – per odą. Vaisius nuo sergančios motinos gali užsikrėsti per placentą. Tuomet vaisiaus pažeidimo sunkumas priklauso nuo nėštumo laiko, kada įvyko užsikrėtimas. Didžiausias pavojus užsikrėtus nėštumo pradžioje, todėl galimas savaiminis persileidimas, negyvagimis. Liga pasireiškia akies dugno pakitimais, bendrais negalavimo simptomais, gelta (kai pažeidžiamos kepenys), karščiavimu, limfmazgių, kepenų, blužnies padidėjimu, raumenų skausmu. Liga nustatoma tiriant mikroskopu kraują, smegenų skystį, limfmazgų bei vaisiaus dangalų audinius. Liga gydoma sulfadiazino, pirimetamino, spiramicino, klindamicino, azitromicino, klaritromicino preparatais. Karščiavimas nėra pagrindinis toksoplazmozės požymis. Jis gali būti būdingas ir kitoms lėtinėms infekcinėms ligoms (pvz., tberkuliozei), intoksikacijai, termoreguliacijos centro sutrikimui. Norint sužinoti priežastį reiktų kreiptis į gydytoją, ir atlikti reikalingus tyrimus.

Išsamesnę informaciją apie hepatitus galite rasti straipsnyje šiuo interneto adresu: http://medicine.vdu.lt/medicina/Infekcines_ligos/A.Lai%F0konis

Žmonėms, kuriems pasireiškia ūminės psichozės požymių turėtų būti gydomi psichiatrijos stacionare, stebint specialistams.

Suprantama, kad tokios operacijos poreikį nulemia galimas psichologinis diskomfortas ir poreikis jį kompensuoti. Išsamesnės informacijos rekomenduočiau kreiptis į plastinės chirurgijos specialistus, pavyzdžiui: ESTETINĖS PLASTINĖS CHIRURGIJOS CENTRAS Pamėnkalnio g. 1 /13, LT-2001 Vilnius (8*5) 2127414 El. paštas b.eimaitis@klinika.lt http://www.klinika.lt

Vadinamasis ”gamma-knife” – tai nėra operacija mums įprasta prasme. Tai yra spindulinės terapijos procedūra, kurios metu iš gama kameros sklindantys radioaktyvūs spinduliai yra fokusuojami tam tikroje smegenų vietoje. Nukreipti ir koncentruoti spindulius reikiamoje vietoje šiuolaikinės technologijos leidžia gana tiksliai, minimaliai pažeidžiant supančius audinius. Veikimo principas pagrįstas tuo, kad navikinės ląstelės yra jautresnės apšvitai nei normalių audinių ląstelės. Todėl veikiant spinduliams jos žūva. Šis metodas taikomas tuomet, kai negalima operuoti įprastiniu būdu (negalima prieiti arba negalima pašalinti auglio dėl kokio nors organo peraugimo) arba derinant kartu su įprastine operacija, kai siekiama sunaikinti nepašalintus naviko likučius. Ypač dažnai metodas taikomas sergantiesiems galvos smegenų augliais. Lietuvoje šis metodas naudojamas Kauno medicinos universiteto klinikų Onkologijos skyriuje bei Lietuvos onkologijos centre Santariškėse, Vilniuje. Meningioma yra santykinai gerybinis, lėtai augantis smegenų dangalų auglys. Palyginti su kitais, auglys nėra linkęs metastazuoti ar skverbtis į kitas smegenų struktūras. Jo sukeltus simptomus dažniausiai lemia kokių nors smegenų struktūrų spaudimas.

Geriausias sprendimas būtų kreiptis į gydytoją psichiatrą ar psichoterapeutą. Vien pagal išvardintus simptomus sunku nustatyti diagnozę. Ksanaksas šiuo atveju gali padėti trumpai, tačiau problemos neišspręs. Beje, jis nėra antidepresantas, o priklauso trankviliantų grupei.

Turbūt kalbama apie ilgo Q-T intervalo sindromą. Jis pasireiškia tuomet, kai kairysis ir dešinysis širdies skilveliai ne tuo pat metu pereina į ramybės fazę ir kardiogramoje fiksuojamas ilgesnis intervalas tarp Q ir T dantelių. Sindromas dažniau būna įgytas nei įgimtas. Įgimtas yra pavojingesnis, nes dėl jo gali išsivystyti skilvelių virpėjimas. Įgytas atsiranda dėl sumažėjusio kalio, magnio kiekio, suretėjusio širdies ritmo, fizinės ar psichinės įtampos, alkoholio ar kai kurių vaistų poveikio. Jei sindromas nepasireiškia pavojingais širdies ritmo sutrikimais (kartais kartu su sąmonės praradimu), gydyti nereikia. Jei dėl šio sindromo yra labai retas širdies ritmas, kartais implantuojamas stimuliatorius.

Greta tradicinės medicinos egzistuoja netradiciniai gydymo būdai, apie kuriuos privalo žinoti gydytojai ir kurių pasirinkimas yra kiekvieno žmogaus teisė. Tačiau visada reikia įvertinti šių būdų teikiamą naudą ir galimą žalą. Žarnyno valymo procedūra iš esmės yra klizmos, žinomos nuo Hipokrato laikų, kada buvo naudojamos valomosios ar gydomosios klizmos su žolių antpilais. Šis empiriškai taikytas gydymo būdas atitiko to meto medicinos lygį. Šiuo metu klizmos įgijo pagalbinę reikšmę: prieš diagnostines procedūras ar chirurgines žarnyno operacijas klizmomis išvalomas žarnynas, kartais jos naudojamos obstipacijų atvejais. Kalbant apie šią procedūrą iškyla 2 klausimai. Pirma, ar klizmos gali pasitarnauti kaip veiksminga gydymo priemonė? Gastroenterologijos, kaip ir tradicinės medicinos, principai yra grindžiami įrodymais. Klinikinių tyrimų metu nebuvo įrodyta, kad klizmos, kaip gydymo priemonė, būtų padėjusios kontrolinėms tiriamųjų grupėms. Antra, ar klizmos gali būti žalingos? Jeigu klizmų procedūras pasirenka sveikas arba funkcine virškinamojo trakto liga sergantis žmogus, tikėtina, jog procedūros bus nežalingos, o placebo poveikis gal net ir padės. Bet jei tokie gydymo metodai, gerai neištyrus ir nenustačius ligos, bus pradėti taikyti ligoniams, sergantiems nespecifiniu opiniu kolitu, Krono liga arba storųjų žarnų vėžio pradine stadija, tuomet procedūros gali pasunkinti ligos diagnostiką ar net pabloginti ligos eigą. Jeigu ši procedūra daroma per dažnai arba yra pažeistas žarnynas, gali sutrikti elektrolitų balansas. Kartais, išplovus žarnyną, jame pasėjamos “naudingos” bakterijos, tačiau nustatyta, kad dirbtinai pasėtos bakterijos išgyvena tik kelias dienas. Ilgainiui jas pakeičia įprastinė žarnyno mikroflora.

Chaliazionas, arba šaltasis miežis yra voko kremzlės liaukutės uždegimas. Jis susiformuoja užsikimšus liaukutės kanalui. Dėl ko taip įvyksta, nėra žinoma. Liaukoje ir apie ją vystosi uždegimo sukelti pakitimai. Jei darinys nedidelis, gali pranykti ir pats, bet dažniausiai tenka operuoti. Šaltą miežį būtina pašalinti su visa kapsule. Jei lieka kapsulės dalių, jis gali kartotis. Šaltą miežį galima gydyti ir injekuojant į židinį gliukokortikoidų.

Viskas priklauso nuo situacijos, kurią gali įvertinti tik gydantis gydytojas. Tam tikrais atvejais, ligos pradžioje, galimas ir konservatyvus gydymo būdas, skiriant antibakterinių preparatų ir taikant kitas priemones. Tačiau visiškai susiformavus pūliniui arba abscesui, būtina jį atverti.