MPV yra vidutinis trombocitų tūris. Jaunesni trombocitai yra didesni ir aktyvesni. Bręsdami mažėja. Kadangi nėra nurodyta, į kurią pusę įvykęs nuokrypis, aptarti visus atvejus per daug platu. Rimtesnis pokytis būtų, kai yra trombocitų skaičiaus ir MPV mažėjimas. PDW - trombocitų apimties variacija.

Tokie negalavimai gali būti susiję su cukraus kiekio pokyčiais kraujyje. Jums būtinai reiktų išsitirti.

Jums reiktų kreiptis į skausmo kliniką. Jos jau yra įsikūrę 5 Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Vilniuje Skausmo gydymo dienos stacionaras, VUL „Santariškių klinikos“ Adresas: Santariškių g. 2, Vilnius. Informacija ir registracija telefonu: (8-5) 236 52 69. Skausmo ir paliatyvios terapijos kabinetas, VU Onkologijos institutas, Konsultacinė poliklinika Adresas: Santariškių g. 1, Vilnius. Informacija telefonu: (8-5) 278 67 14. Registracija telefonais: (8-5) 278 67 11, 278 67 12, 278 67 15. Kaune Skausmo malšinimo konsultacinis kabinetas, KMU Onkologijos ligoninė Adresas: Volungių g. 16, Kaunas. Registracija telefonu: (8-37) 34 56 90. Skausmo gydymo poskyris, Kauno medicinos universiteto klinikos Adresas: Eivenių g. 2, Kaunas. Registracija telefonu: (8-37) 32 66 10. Klaipėdoje Skausmo gydymo skyrius, VšĮ Klaipėdos ligoninė Adresas: Liepojos g. 49, Klaipėda. Registracija telefonu: (8-46) 39 66 62. Šiauliuose Skausmo klinika, VšĮ Šiaulių ligoninė, Onkologijos klinika Adresas: Darželio g. 10, Šiauliai. Informacija ir registracija telefonu: (8-41) 52 64 33. Panevėžyje Skausmo klinika, VšĮ Panevėžio ligoninė Adresas: Smėlynės g. 38, Panevėžys. Informacija telefonu: (8-45) 50 71 36. Registracija telefonais: (8-45) 50 72 50, 50 72 62.

Toks vaistas Lietuvoje, Vaistų registro duomenimis, neregistruotas. Kadangi tai yra hormoninis preparatas, nerekomenduotina jo vartoti savarankiškai, nepasitarus su endokrinologu ar andrologu.

Tradicinė priemonė nuo šio negalavimio yra trumpadistancinė rentgeno terapija. Ji atliekama radiologijos skyriuose. Iš liaudiškų priemonių galite pameginti receptus su acto rūgštimi.

Pamėginkite kreiptis į Kauno medicinos universiteto ANG ligų kliniką, kur dirba nemažą patirtį klausos atstatymo srityje turintys gydytojai. Tel.: 8 37 32 67 59

Išsamus atsakymas pateiktas puslapyje: http://www.vilniausvsc.lt/ligos/3_jersinijozes.htm Jersinijozės Jūratė LADYGAITĖ gydytoja - epidemiologė Vilniaus visuomenės sveikatos centras Tai grupė infekcinių ligų, kurias sukelia mikrobai, vadinami jersinijomis. Medicininę reikšmę turi 3 rūšys: yersinia pestis sukelia marą, yersinia enterocolitica – žarnyno jersinijozę, o yersinia pseudotuberculosis - pseudotuberkuliozę. Dvi pastarosios ligos, populiariai vadinamos jersinijozėmis, plačiajai visuomenei nelabai girdėtos, tačiau jos pasitaiko ne taip jau retai. Tyrinėti jersinijozes pradėta XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje ryšium su įvairiuose pasaulio regionuose atsiradusiais pavieniais susirgimais, o 8-ajame dešimtmetyje – ir protrūkiais. Egzistuoja šių ligų gamtiniai ir antropurginiai židiniai, nes pagrindinis infekcijos šaltinis yra graužikai, nuo kurių epizootijos metu užsikrečia kiškiai, lapės bei kiti laukiniai gyvūnai, o nuo šių – naminiai gyvūnai (dažniausiai kiaulės, katės, šunys, arkliai, triušiai) bei paukščiai (vištos, žvirbliai, balandžiai ir kiti) - iš viso yra užregistruota apie 60 rūšių žinduolių ir apie 27 rūšis paukščių, iš kurių buvo išskirta jersinijų. Užsikrėtimo kelias – alimentinis, t.y per infekuotų gyvūnų išmatomis užterštą maistą ar vandenį; neatmetama, kad žmogus gali užsikrėsti ir kontakto būdu. Gamtoje jersinijos egzistuoja kaip graužikų parazitai. Žmonės tiesiogiai nuo graužikų neužsikrečia, tačiau kontakto būdu gali užsikrėsti nuo prižiūrimų sergančių naminių gyvulių; miesto vaikai taip pat gali užsikrėsti nuo kačiukų ir šuniukų. Vakarų autorių duomenimis, y. enterocolitica pagrindinis šaltinis yra kiaulės, ypač žiemą. Tarp gyvūnų jersinijozės paplinta kaip gerybinė liga su ilgai trunkančiu užkrato nešiojimu žarnyne. Žmogus šiame procese yra tik atsitiktinis (ir dažniausiai galutinis) šeimininkas. Jersinijos sugeba ne tik parazituoti ir daugintis gyvūno ar žmogaus organizme, bet ir išlikti ilgai gyvybingos aplinkoje: ant produktų – iki kelių mėnesių, o skystoje terpėje (piene, upės ar vandentiekio vandenyje) net daugintis. Graužikų paliktų olų dirvožemyje jų galima aptikti daugiau kaip po 4 metų. Taigi gali būti, kad infekcijos šaltinis yra ir dirvožemis. Skirtingai nuo visų kitų mikrobų, jersinijos mėgsta šaltį – jos puikiai dauginasi žemoje temperatūroje (2 – 4°C). Ši savybė panaudojama laboratorinėje diagnostikoje. Ne veltui šios ligos vadinamos „šaldytuvų“ ligomis. Nustatyta, kad esant pakankamai drėgmės žemoje temperatūroje, jersinijos išlieka gyvybingos, nenustodamos savo patogeniškumo, labai ilgai: pvz., šaldytuve laikomame svieste - 145 paras, piene – 18 parų, o steriliame dirvožemyje šaldytuvo sąlygomis – daugiau kaip 10 metų. Tačiau sausoje aplinkoje, ultravioletiniuose spinduliuose, įprastų koncentracijų dezinfekciniuose skiediniuose jersinijos žūva per 10 minučių, o 100ºC temperatūroje – per 40 sekundžių. Žmogus užsikrečia per gyvūnų išmatomis tiesiogiai ar netiesiogiai (per dirvožemį) infekuotas daržoves, mėsos ar pieno produktus, retais atvejais - per vandenį (šulinių ar atvirų telkinių). Pieno ir mėsos produktai, kaip užsikrėtimo veiksnys, būdingesni žarnyno jersinijozei, o daržovės – pseudotuberkuliozei. Vakarų Europoje ir JAV kaip pagrindinis užsikrėtimo žarnyno jersinijoze veiksnys nurodoma žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa (kiauliena, aviena, triušiena, jautiena, paukštiena) ar jos gaminiai (faršas, dešros, dešrelės, šaltiena). Dažniausiai užsikrečiama nuo kiaulienos, kadangi kiaulių ryklė gali turėti daugiausia Y. enterocolitica. Būtent dėl šios priežasties žmonių susirgimų pagausėja rudenį, kai ūkininkai skerdžia kiaules. Dėl jersinijų gebėjimo daugintis šaltyje ir esant mažai oro temperatūrai, didesnė rizika užsikrėsti Y. enterocolitica ir nuo mėsos, laikytos šaltai plastikinėje pakuotėje. Žalias karvės ar ožkos pienas, iš jo pagaminta varškė, sūris irgi gali būti infekuoti, ypač jei gyvuliai dar serga ir mastitu. Užsienio šalyse yra pasitaikę aptikti jersinijų ir leduose, moliuskuose, žuvyse. Dažniausia vilniečių susirgimo priežastis yra žalios morkos ir kopūstai, ypač ilgesnį laiką laikyti saugyklose, iš jų pagamintos salotos, tarkuotos morkos, morkų sultys. O šiaip infekuoti gali būti ir svogūnai (ropiniai ir laiškai), bulvės, burokai, rečiau - vaisiai. Nustatyta, kad net sūriuose raugintuose kopūstuose ar agurkuose gali būti jersinijų. Tai gali būti tiek nuo turguje ar parduotuvėje pirktų daržovių, tiek nuo pačių išaugintų savo soduose ar atsivežtų iš kaimo, kur paprastai jos sandėliuojamos rūsiuose, o morkos kartais tiesiog pakasamos žiemai žemėje,daržovių. Įrodyta, kad pirminis daržovių infekavimas įvyksta dar laukuose vegetacijos metu, taip pat nuimant derlių bei sandėliuojant, tačiau pradinė užkrato koncentracija paprastai būna nepakankama ligai prasidėti. Daržovių saugyklose palaikoma žema temperatūra yra optimali ant daržovių esančioms jersinijoms intensyviai daugintis, ir žiemai baigiantis bei pavasarį jų koncentracija pasiekia maksimumą, sutapdama su sergamumo jersinijozėmis pakilimu. Be to, jei saugyklose yra graužikų, šie papildomai infekuoja daržoves; gali užteršti ir vaisius. (Vilniuje protrūkių metais infekuotų daržovių tokiose saugyklose bei susirgimų židiniuose buvo randama apie 15 - 30 % ėminių). Jersinijos labiausiai pažeidžia pūvančias daržovių vietas. Jei nepakankamai kruopščiai nuvalytos ir nuplautos daržovės ar iš jų pagaminti patiekalai laikomi šaldytuvuose 4-8°C temperatūroje, susidaro palankios sąlygos juose esančioms jersinijoms daugintis. Nesilaikant higienos reikalavimų, virtuvėse gali susidaryti prielaidos užkrėsti jersinijomis gamybos inventorių, ypač to, kuris lietėsi su infekuotomis daržovėmis ar mėsa, o tada sukėlėjai gali patekti ir ant kitų produktų. Pseudotuberkuliozei būdingas ryškus sezoniškumas: labiausiai sergama žiemos ir pavasario mėnesiais; žarnyno jersinijoze dažniau sergama rudenį ir žiemą. Pseudotuberkulioze sergantis žmogus epidemiologinio vaidmens nevaidina (kito užkrėsti negali), o žarnyno jersinijoze, manoma, kad gali. Dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, net kūdikiai. Persirgus imunitetas trumpalaikis - po kelių mėnesių galima susirgti pakartotinai. Inkubacijos periodas svyruoja nuo 3 iki 19 dienų (vidutiniškai 5 – 7 dienos). Pasitaiko atvejų, kai žmogus vienu metu užsikrečia abiem ligomis – ir pseudotuberkulioze, ir žarnyno jersinijoze. Kas vyksta jersinijomis užsikrėtusio žmogaus organizme? Užsikrėtęs žmogus gali ir nesusirgti – tai priklauso nuo organizmo atsparumo, užkrato dozės, sukėlėjų patogeniškumo ir pan. Ligos atveju pro burną patekusios jersinijos, jų toksinai prasiskverbia pro ryklės gleivinę (dėl to formuojasi faringitas, kaklo limfmazgių uždegimas), toliau patenka į skrandį, žarnyną , vietinius limfmazgius – išsivysto mezadenitas, dėl to stipriai skauda pilvą. Šiame periode sukėlėjai gali patekti į kraują ir pažeisti įvairius organus. Sunkiais atvejais gali išsivystyti sepsis. Infekcinio proceso fone vyksta alerginis organizmo atsakas, pasireiškiantis bėrimais, sąnarių uždegimais. Kliniškai jersinijozės pasireiškia kaip ūmi žarnyno infekcija su viduriavimu, karščiavimu, žarnų pasaito limfmazgių uždegimu, imituojančiu apendicitą (ypač paaugliams ir suaugusiems). Iš šių dviejų ligų žymiai sunkesnė yra pseudotuberkuliozė (pavadinimas kilo dėl panašumo į tuberkuliozės sukeltus patanatominius pakitimus vidaus organuose, bet su tuberkulioze ši liga neturi nieko bendra). Dabar vartojamas pavadinimas – ekstraintersticinė jersinijozė yra tikslesnis, bet senasis yra prigijęs ir paprastesnis. Liga pasireiškia labai įvairiai. Būdingas simptomas - stiprūs pilvo skausmai. Skiriamos abdominalinė, skarlatininė, artralginė, rečiau – geltinė ir generalizuota ligos formos. Paprastai ligoniai skundžiasi šalčio krėtimu, pakilusia temperatūra, pilvo skausmais. Apie 30 - 50% atvejų būna į skarlatiną panašus odos bėrimas su po to sekančiu lupimusi ir pigmentacija (tai neretai suklaidina diagnozuojant). Rečiau pakenkiami sąnariai arba kepenys. Kartais pasitaiko generalizuota forma, kuriai būdinga sunki recidyvuojanti eiga. Žarnyno jersinijozė pasireiškia ūmia pradžia, gausiu viduriavimu su gleivėmis ar net krauju, pilvo skausmais dešinėje pusėje, aukšta temperatūra. Iš pradžių dažniausiai įtariamas enterokolitas, dizenterija, kartais – apendicitas. Kaip ir pseudotuberkuliozės atveju, galutinė diagnozė paaiškėja, gavus išmatų bakteriologinio tyrimo atsakymą (tyrimas užtrunka ilgiau kaip savaitę). Diagnozei patikslinti taikomi ir serologiniai tyrimo metodai, padedantys nustatyti specifinius antikūnus ligonių kraujyje. Lietuvoje jersinijozės oficialiai pradėtos registruoti 1985 m., kai pradėta tirti ligonius dėl jersinijų. 1986 m. Lietuvoje buvo užregistruota 75 susirgimai, iš jų 10 - Vilniuje. Iki 1990 m. sergamumas didėjo (Lietuvoje tais metais užregistruoti net 336 atvejai, Vilniuje - 76), vėliau po truputį mažėjo iki 1996 m. (užregistruota atitinkamai 58 ir 11 atvejų), o paskui vėl ėmė didėti. Per laikotarpį nuo 1987 iki 1991 metų Vilniuje buvo 8 jersinijozių protrūkiai 4-iose mokyklose ir 4-iuose vaikų lopšeliuose-darželiuose. Šiuose židiniuose užregistruota nuo 4 iki 13 susirgimų jersinijozėmis, sukeltomis tiek y. enterocolitica, tiek y. pseudotuberculosis. Visais atvejais užsikrėtimo veiksnys buvo vietoje pagamintos žalių kopūstų ir morkų salotos. Daugeliui susirgusiųjų iš pradžių buvo įtarta skarlatina. Daržovės šioms įstaigoms buvo tiekiamos iš bendro sandėlio. Kai kuriose mokyklose buvo rasta pelių. Dėl sergamumo pakilimo Lietuvoje nuo 1987 m. buvo pradėta tirti graužikų užkrėstumą jersinijomis. Per 4 metus rasti 87 infekuoti graužikai (1,8 % tirtųjų skaičiaus). Nuo 1992 m. Vilniuje jersinijozių protrūkių daugiau nebuvo - registruojami tik pavieniai susirgimų atvejai. Rykus Lietuvos ir Vilniaus gyventojų sergamumo jersinijozėmis kreivės kritimas nuo 1992 metų sutapo su graužikų skaičiaus mažėjimu, kai jiems naikinti pradėta taikyti naujus importuotus preparatus. Pasikeitė ir šių infekcijų santykis: jei protrūkių metais dominavo pseudotuberkuliozė, tai vėliau iš lėto ją išstūmė žarnyno jersinijozė. Vilniuje 1999 m. iš 44 užregistruotų jersinijozių atvejų tik 3 buvo nustatyta pseudotuberkuliozė. Ši tendencija išlieka ir 2000 m. Gal tradiciškai pagrindine susirgimų jersinijozėmis priežastimi laikomos žalios daržovės užleido pozicijas kitiems veiksniams – mėsos ir pieno produktams, sukeliantiems žarnyno jersinijozę? Tai nustatyti įmanoma tik bakteriologiškai tiriant produktus, tačiau profilaktiškai juos tirti neįmanoma dėl visuomenės sveikatos centrų bakteriologijos laboratorijų finansinių galimybių, o susirgimų židiniuose įtariami produktai būna jau seniai suvalgyti ( diagnozė nustatoma negreitai, o ir inkubacijos periodas ilgas). Kaip išvengti užsikrėtimo jersinijozėmis? Svarbų vaidmenį vaidina keletas momentų, kuriuos turėtų įsidėmėti tiek daržovių ir gyvulių augintojai bei prekiautojai, tiek jų vartotojai: nuimant derlių, negalima nakčiai palikti daržovių ir šakniavaisių laukuose, kad jų savo išmatomis neužkrėstų graužikai ir paukščiai; mašinų kėbulai daržovėms pervežti turi būti dažnai valomi nuo žemių bei daržovių likučių ir plaunami; ištuštėjusias daržovių saugyklas būtina išvalyti, pašalinant pūvančius daržovių likučius, šiukšles ir purvą (geriausia sudeginti arba užpylus 20% chlorkalkių skiediniu užkasti už teritorijos ribų); prieš 2 – 3 savaites iki naujo derliaus sandėliavimo reikia dezinfekuoti patalpas 3% chlorkalkių arba chloramino skiediniu; svarbu, kad daržovių sandėliuose nebūtų graužikų (rudenį jų gali patekti per atviras duris ar langus, jei jie be tankaus apsauginio tinklo); daržoves saugyklose ne rečiau kaip kaip kartą per mėnesį reikia perrinkti, pašalinant apipuvusias, nes jos labiausiai pažeistos jersinijų; produktus, kurie bus vartojami be šiluminio apdorojimo, sandėliuose būtina laikyti sandariai įpakuotus. Šiluminis apdorojimas (virimas, kepimas) jersinijas sunaikina;. prieš gamindami žalių daržovių salotas, kruopščiai jas nuplaukite, paskui nuvalykite ir pakartotinai nuplaukite tekančiu vandeniu. Kopūstų 3-4 viršutinius lapus pašalinkite. Pagamintų salotų nepalikite kitai dienai šaldytuve, kad jose galbūt esančios jersinijos nepasidaugintų; vartokite tik gerai termiškai apdorotą mėsą ir jos produktus; pieno ir jo produktų pasterizavimas jersinijas sunaikina; svarbu saugoti dirvožemį ir vandens šaltinius nuo užteršimo gyvulių ir žmonių fekalijomis; paskerdus kiaulę, galvą ir sprandą reikia atskirti nuo likusios skerdienos, kad būtų išvengta jos užteršimo jersinijomis nuo gausiai infekuotos ryklės. Laikydamiesi šių nesudėtingų taisyklių, valgykite be baimės.

Į šį klausimą gali atsakyti tik Jus gydantis gydytojas. Paprastai antidepresantai vartojami ilgesnį laiką nei 4 mėn.

Chlamidijos yra viduląsteliniai parazitai, panašūs į gram-neigiamas bakterijas. Žinomos trys genties Chlamydia rūšys: C. trachomatis, C. psittaci, ir C. pneumoniae. Pastaroji yra laikoma atipinių pneumonijų sukėlėju. Diagnozė patvirtinama imunologiniais metodais. Gydoma antibakteriniais preparatais.

Pirmiausia reikia išsitirti, kodėl taip yra ir tik po to gydytis. Priežastys gali būti įvairios: toksinis nosies gleivinės pažeidimas, uždegiminės ligos, iškrypusi nosies pertvara, centrinės kilmės patolgija. Jums būtinai reikėtų kreiptis į ausų-nosies-gerklės ligų specialistą.

Nuo 5 iki 6 proc. hepatitu C infekuotų motinų kūdikių yra užsikrėtę. Šis skaičius išauga iki 14 procentų, jei motinai kartu pasireiškia ir gretutinės infekcijos. Tčiau moteriai, infekuotai hepatitu C, nėštumas nėra kontraindikuotinas. Užsikrėtimų hepatitu C per motinos pieną nebuvo užfiksuota. Pasveiksta 10-15 proc. žmonių. 85 proc. ir daugiau infekuotųjų išsivysto lėtinis hepatitas, kuris dažnai sukelia kepenų cirozę.

Manau, kad prioritetas turėtų būti teikiamas vaiko grūdinimui, visavertei mitybai, taisyklingam rėžimui, burnos ir bendrai higienai, savalaikei imunizacijai. Medikamentinės priemonės, imunostimuliatoriai turetų būti naudojami tuo atveju, jei paaiškėja imuninės sistemos silpnumas. Imunostimliatoriai nėra kaip vitaminai ir daro tam tikrą poveikį imuninei sistemai, visam organizmui. Todėl be reikalo jų vartoti nereikia. Visada reikia įvertinti naudos ir žalos santykį.

Tai galima versti kaip dubens uždegiminę ligą. Dažniausia jos priežastis - kiaušintakių ar kiaušidžių uždegimai, kurių sukėlėjai gali būti patekę ir lytinių santykių metu. Reikia nustatyti sukėlėją, skirti tam tikrą gydymą ir problema turėtų išnykti, jei nebus pakartotinio užsikrėtimo.

Labai galimas atvejis, jog sergate depresija. Būtina kreiptis į gydytoją. Nesigydant simptomai gali blogėti, o gydantis turėtų viskas per 1-4 mėn. grįžti į normalaus gyvenimo vėžes.

Labai tikėtina, jog sutrikimai atsirado dėl diabeto. Visi aprašyti požymiai būdingi diabetinei polineuropatijai. Reiktų skubiau kreiptis į savo endokrinologą.

Minėti nusiskundimai gali būti susiję su venų nepakankamumu, varikoze (išsiplėtimas) arba su kelio sąnario patologija (tepaliniais maišeliais. Reiktų kreiptis pirmiausia į chirurgą (angiochirurgą). Jei jis paneigtų, jog nusiskundimai nuo venų, tuomet reiktų ortopedo-traumatologo konsultacijos.

Visa žmogaus endokrininė sistema yra glaudžiai susijusi. Todėl teoriškai rimtesni skydliaukės hormonų nuokrypiai gali daryti įtaką ir lytiniams hormonams, o pastarieji galimybei pastoti. Tačiau iš pradžių reiktų įvertinti, ar reguliarus ciklas, jei ne, tai jau savaime yra pastojimo apsunkinimas. Gal sirgote mažojo dubens organų uždegimais (kiaušintakiai gali būti nepraeinami), ar po pirmo gimdymo prasidėjo endometriozė, kuri yra nereta nevaisingumo priežastis. Tačiau visus šiuos faktorius turėtų įvertinti ginekologas.

Labai daug kas priklauso nuo inkstų funkcijos (vienas ar abu pažeisti, ar yra inkstų funkcijos nepakankamumo požymių). Jei nėra inkstų funkcijos sutrikimo, tuomet pakaktų vengti didesnių fizinių krūvių, pervargimų, aštraus, ar stiprokai sūraus maisto. Jei yra inkstų nepakankamumo požymių, tuomet tiek dieta, tiek rėžimas turėtų būti derinami pagal nepakankamumo laipsnį.

Esant iškrypusiai nosies pertvarai, visus negalavimus sukelia giliau esanti pertvaros dalis. Matyt gydytojas įvertino, jog landų dydis pakankamas, o jų asimetrija - tik kosmetinė problema.

Esmė yra ne skaičiuose, o tame, jog atsakymas yra teigiamas. Skaičiai gali keistis kiek, priklausomai nuo laboratorijos.

Reikia skubiai eiti pas ginekologą, nes išskyros - bakterinio ar grybelinio uždegimo ženklas ir tik gydytojas gali nuspręsti, kokių vaistų reikia. Unibversalios priemonės nėra.

Tai gali būti būdinga daugeliui ligų ar patologinių būklių: pradedant elementariu pervargimu, baigiant anemija ir depresija. Reiktų kreiptis į gydytoją pagal gyvenamą vietą ir pradžioje atlikti įprastinį bendrą būklės įvertinimą ir kraujo tyrimą. Pagal pirminius rezultatus toliau gydytojas nukreiptų specialistui.

Reiktų pirmiausia kreiptis į ANG ligų specialistą, kuris įvertintų situaciją. Aprašytas požymis būdingas vazomotorinei slogai.

Gali būti, jog tai pervargimo ar nerimo sutrikimo požymiai. Reikia pasitarti su psichoterapeutu ar gyd. psichiatru.

Su minimais kinietiškais produktais susidurti neteko. O kalbant apie želmenų sultis, galima pasakyti tiek, kad jose yra nemažai B grupės vitaminų. Paprastai B grupės vitaminai nerekomenduojami žmonėms, turintiems piktybinių auglių ar potencialiai piktybinių darinių. B grupės vitaminai iš tiesų skatina vėžinių ląstelių vystymąsi. Tačiau sveikam žmogui nėra ko baimintis, nes minėtame produkte medžiagų, skatinančių vėžio atsiradimą (kancerogenų) nėra.