Kolpitas

 Kolpitas – moters makšties gleivinės uždegimas.
Jis dažnai prasideda pakitus makšties ekosistemai, būdingas vaisingo amžiaus moterims (nuo
15 metų iki 45 metų). Tai viena dažniausių moterų kreipimosi į akušerius ginekologus priežastis,
sudaranti apie 60–70 proc. visos ginekologinės patologijos.


Klasifikacija
Makšties uždegimas skirstomas pagal sukėlėjus:
• bakterinis;
• grybelinis;
• trichomoninis;
• mišrios floros.
Atskirą grupę sudaro atrofinis (senilinis) kolpitas, kurio priežastis – makšties gleivinės atrofija dėl estrogenų trūkumo.
Makšties disbakteriozė (bakterinė vaginozė) – tai moters makšties ekosistemos pokytis. Dažniausiai
pradinis veiksnys – neinfekcinis.


Etiologija
Makšties gleivinės uždegimą dažniausiai sukelia sąlyginai patogeninė flora. Dažniausi sukėlėjai:
• Candida genties grybelis (85–90 proc. atvejų būna Candida albicans);
• Trichomonas vaginalis;
• bakterinė infekcija (streptokokai, stafilokokai, žarnyno lazdelė ir kt.);
• mikoplazminė infekcija;
• mišri bakterinė infekcija;
• Gardnerella vaginalis.


Patogenezė
Makšties gleivinės uždegimas būna pirminis arba antrinis dėl gimdos kaklelio uždegimo ar
uždegiminės dubens ligos. Normali makšties flora ir aplinka geba pati susitvarkyti su infekciniu
veiksniu. Uždegimui prasidėti reikia veiksnių, sąlygojančių makšties uždegimą. Tai spermacidai,
hormonų vartojimas, makšties plovimas, intrauterinė apsaugos priemonė, imuniteto defektai ir imunosupresija, bendroji ir vietinė antibiotikų terapija, cukrinis diabetas, nėštumas (būna daugiau kaip 50 proc. nėščiųjų), kitos infekcijos.


Klinika
Moterį vargina makšties arba makšties prieangio perštėjimas, gausios makšties išskyros, nemalonus
makšties išskyrų kvapas, skausmingi lytiniai santykiai (dispareunija), sutrikęs šlapinimasis (dizurija), kraujavimas iš makšties po lytinių santykių (pokoitinis kraujavimas). Šie skundai dažnai būna ilgalaikiai, jų pradžia laipsniška.


Diagnostika
Makšties gleivinės uždegimas diagnozuojamas remiantis klinika, apžiūra ir laboratoriniais tyrimais (citologiniu makšties tyrimu). Apžiūrint makštį, matoma paraudusi hiperemiška gleivinė,
nuo makštinio skėtiklio kartais gali susidaryti kraujosruvų. Makšties išskyrų daug, jų pobūdis
priklauso nuo sukėlėjo: baltos, dribsnių pavidalo, panašios į varškę – būdingos grybelinei infekcijai,
žalsvos, putotos – trichomonozei, skystos, panašios į pieną, žalios žuvies kvapo
– gardnereliozei (makšties disbakteriozei), baltos, drumstos, nemalonaus kvapo – mišriai bakterinei
infekcijai. Atliekant citologinį makšties tyrimą, nustatoma padidėjęs leukocitų kiekis, trichomonų ar grybelio micelių (priklauso nuo sukėlėjo).


Diferencinė diagnostika
Makšties uždegimą reikia diferencijuoti nuo makšties sudirginimo dėl kitų priežasčių (cheminio
ir alerginio vaginito) ar patekusio infekcinio veiksnio iš gimdos kaklelio ar gimdos. Diagnostikai svarbu išsiaiškinti rizikos veiksnį.


Gydymas
Gydymas priklauso nuo sukėlėjo, uždegimo pasikartojimų bei galimo rizikos veiksnio.
Kartais užtenka išaiškinti bei panaikinti rizikos veiksnį, ir moteris pasveiksta. Specifinis gydymas skiriamas pagal sukėlėją, jis gali būti ir vietinis, ir sisteminis.
Grybelinės kilmės:
• vietinis – priešgrybeliniai preparatai, priklausantys polienų arba azolo grupėms (klotrimazolis (Imazol®, Canifug, Clotrimazolum), fentikonazolis, nistatinas, mikonazolis, polividono jodas (Betadine) ir
kt. žvakutės, kremai ir tabletės);
• sisteminis – priešgrybeliniai preparatai (flukonazolio 150 mg vieną kartą, ketokonazolio 400 mg vieną kartą).
Vietinio ir sisteminio kandidomikozės gydymo būdų veiksmingumas iš esmės nesiskiria. Geriamųjų
vaistų nuo grybelio nerekomeduojama skirti nėščiosioms ir žindyvėms.
Kartotinės kandidomikozės gydymo kriterijai (gydymo trukmė – 6 mėn.) – vietinio poveikio azolų (fentikonazolio, klotrimazolio) kursas prieš kiekvienas mėnesines, flukanozolio 150 mg kartą per mėnesį, iš viso septynis kartus.
Gydant antibiotikais, visada kandidomikozės profilaktikai skirti kurį nors vietinio poveikio
preparatą. Aktyviuoju laikotarpiu gydyti ir partnerį.
Trichomoninės kilmės: metronidazolio 2 g vieną kartą išgerti arba po 500 mg du kartus per
parą septynias dienas. Galima papildomai gydyti metronidazolio žvakutėmis arba kremu.
Taip pat reikia gydyti lytinį partnerį (partnerius). Kai yra mišri bakterinė infekcija: vietinis gydymas
antimikrobiniais preparatais (klindamicinu, tetraciklinu) arba kompleksiniais makštiniais
preparatais (Imazol®, Polygynax, Macmiror complex).
Mikoplazmozė: jodo turintys preparatai – Betadine žvakutės kartą per parą 3–6 dienas. Būklei
negerėjant, pridėti eritromicino po 500 mg 3 kartus per parą 14 dienų.
Gardnereliozė (makšties disbakteriozė):
• metronidazolio 2 g vieną kartą arba po 500 mg du kartus per parą septynias dienas gerti kartu su metronidazolio kremu į makštį du kartus per parą penkias dienas;
• klindamicino kremo į makštį kartą per parą septynias dienas arba gerti tabletės po 300 mg du kartus per parą septynias dienas.


Profilaktika
Vengti priemonių, sutrikdančių moters imunitetą ir normalią makšties terpę.
• Sveika moteris makšties uždegimu neserga. Prasidėjus uždegimui, išaiškinti ir šalinti veiksnius, neigiamai veikiančius moters imunitetą ir makšties terpę. Gydymui vien antibakterinių preparatų nepakanka.

"AKUŠERIJA IR GINEKOLOGIJA ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKOJE"





 

Mūsų draugai