Venų išsiplėtimas. Ką reikėtų žinoti?

Kojų paviršinių venų išsiplėtimas – varikozė vargina 30 proc. moterų ir 15 proc. vyrų. Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje išlaidos dėl lėtinio veninio nepakankamumo siekia po 1 mlrd. JAV dolerių. Manoma, kad Lietuvoje venų varikoze serga apie 400-500 tūkstančių gyventojų. Kaip išvengti venų išsiplėtimo? Kokios šiuolaikinės medikamentinio ir chirurginio gydymo galimybės? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička.
 

Priežastys, sukeliančios kojų venų išsiplėtimą, nėra iki galo išaiškintos. Vidurinio venos sienelės sluoksnio jungiamojo audinio silpnumas, kuris paveldimas, veikiant kitiems nepalankiems veiksniams, sukelia kraujagyslės spindžio išsiplėtimą. Tuomet paviršinių ir giliųjų venų susijungimo vietose esantys venų vožtuvai negali uždaryti spindžio, pradeda blogėti veninio kraujo nutekėjimas, didėja veninio kraujo sąstovis, vystosi lėtinis veninis nepakankamumas. Susidaro ydingas ratas - kylantis kojų veninio kraujo spaudimas vis stipriau ardo vožtuvų sistemą, plečia venų sieneles, o tai savo ruožtu didina veninio kraujo sąstovį.
 

Venų išsiplėtimo rizikos veiksniai


Ilgalaikis stovėjimas arba sėdėjimas sukelia veninio kraujo sąstovį. Dažnai venų varikozė atsiranda nėštumo metu. Mat tuomet išsiskiria hormonai, atpalaiduojantys lygiuosius raumenis ne tik gimdoje, bet ir venos vidinėje sienelėje. Didėjanti gimda mechaniškai spaudžia klubines venas. Po gimdymo pakitimai dalinai sumažėja, tačiau retai iki galo išnyksta.
Vidurių užkietėjimas, antsvoris taip pat trikdo veninę kraujotaką, sudaro sąlygas veninio kraujo sąstoviui. Esant pėdos deformacijoms, plokščiapėdystei, sąnarių ligoms, taip pat dėvint aukštakulnius batelius blogėja veninio kraujo nutekėjimas iš kojų, todėl plečiasi venos, sutrinka venų vožtuvų funkcija. Aukštaūgiai dažniau suserga venų varikoze, nes esant didesniam atstumui nuo pėdos iki širdies didėja hidrostatinis slėgis ir krūvis, tenkantis venų sienelei ir vožtuvams.
Venų varikozė nepriklauso nuo amžiaus, ji gali prasidėti net ankstyvoje jaunystėje, ypač jei yra įgimtų venų ir vožtuvų pakitimų. Išsiplėtusios venos neretai sukelia diskomfortą, nepatogumą lankantis paplūdimuose, baseinuose. Negydoma ar nepakankamai gydoma liga gali komplikuotis blauzdos opa, rože, kraujavimu iš veninio mazgo. Ypač pavojinga - giliųjų kojų venų trombozė, kuri gali baigtis mirtina plaučių arterijos embolija.
 

Profilaktika


Jei vakarais kojos sunkios, patinusios, pavargusios, skausmingos, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu - kraujagyslių chirurgu. Kiekvienam pacientui individualiai nustatomos profilaktinės ir gydymo priemonės, stabdančios ligos progresavimą. Reikėtų šalinti ligas, kurios sukelia veninio kraujo sąstovį. Labai svarbus antsvorio sumažėjimas, pado skliauto korekcija, tinkama individuali fizinė veikla ir mankšta. Ligoniai, sergantys vidurių užkietėjimu, turėtų daugiau vartoti augalinio skaidulinio maisto, gerti pakankamai skysčių. Vasarą sveikas žmogus turėtų išgerti 2-3 litrus skysčių per parą. Labai netinkamai elgiasi venų varikoze sergantys pacientai, kurie karštomis vasaros dienomis riboja skysčių vartojimą. Tai didina trombų susidarymo riziką, ypač jei vakare vargina kojų patinimai. Skysčių, ypač karštomis vasaros dienomis, nereikia riboti.
Sergantiesiems venų išsiplėtimu rekomenduojami dinamiški pratimai, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, aerobika, šokiai. Norintieji užsiimti sunkumų kilnojimu, kultūrizmu, imtynėmis turi pasitarti su kraujagyslių chirurgu. Rūbai ir avalynė turi nespausti, nevaržyti judesių. Kraujagyslių chirurgas, įvertinęs arterinę ir veninę kojų kraujotaką, paskiria gydomąsias kojines ar pėdkelnes. Būtina atsižvelgti į kojinės ilgaamžiškumą, spaudimo (kompresijos) laipsnį. Profilaktiškai tinka vartoti pirmos 18-21 mmHg, kai reikia gydyti - antros 23-32 mmHg ir trečios 34-46 mmHg kompresijos klasės kojines.
Sergančiosios venų išsiplėtimu būtinai turi pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu, jei planuojamas nėštumas ar žadama vartoti kontracepcines tabletes, nes abiem atvejais didėja varikozės komplikacijų rizika.


 

Gydymas


Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje labai sustiprėjo dėmesys, skiriamas venų varikozei, ėmė sparčiai progresuoti įvairūs ligos diagnostikos ir gydymo metodai, įkurta flebologų draugija. Per metus Lietuvoje atliekama apie 4000 varikozinių venų šalinimo operacijų.
Kai venos stipriai išsiplėtusios, reikėtų nepiktnaudžiauti pirtimis, nes prakaituojant netenkama daug skysčių, padidėjęs kraujo klampumas skatina trombozę. Kojų opos, giliųjų ir paviršinių venų uždegimai - tai dažniausiai pasitaikančios kojų venų varikozės komplikacijos. Kaip jų išvengti? Aišku, svarbu laiku ir tinkamai gydyti, gydymas parenkamas individualiai. Tarkim, esant pradinei lėtinio veninio nepakankamumo stadijai, rekomenduojamos profilaktinės priemonės ir medikamentinis gydymas. Dažniausiai vartojami venotonikai (Detralex, Venoruton forte, Troxevasin ir kt.), tepalai su heparinu (Lioton, Venoruton Emulgel ir kt.), mūvimos kompresinės kojinės. Minėtos priemonės stabdo ligos progresavimą, mažina ligos simptomus bei komplikacijų riziką, tačiau venų išsiplėtimo visiškai nepanaikina. Jį išgydyti galima suleidžiant specialių vaistų į venas, t.y. atliekant skleroterapiją, arba paviršinių venų šalinimo operaciją. Šiuolaikinėje medicinoje skleroterapija taikoma smulkių venų išsiplėtimams gydyti. Procedūros metu specialia adata įduriama į veną ir suleidžiama vaistų, kurie sulipdo venos sieneles. Po procedūros ligoniai tam tikrą laiką turi nešioti stipriai apspaudžiančias elastines kojines. Kokie yra paviršinių venų šalinimo operacijos privalumai? Visų pirma, procedūra beveik neskausminga, be to, ligonis iš karto gali vaikščioti, būti darbingas ir, aišku, būna geras kosmetinis rezultatas. Esant dideliam venų išsiplėtimui, skleroterapijos taikymą riboja didesnė ligos komplikacijų rizika: galimi giliųjų venų uždegimai, alerginė reakcija į vaistą, pigmentinių dėmių atsiradimas.
Esant paviršinių venų žiočių vožtuvo nesandarumui arba smarkiai išsiplėtusiems venų mazgams, rekomenduojama atlikti paviršinių venų šalinimo operaciją. Nejautros rūšį parenka anesteziologas, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę ir norą. Po operacijos ligonis privalo mūvėti specialias kompresines kojines. Siekiant pagreitinti kraujosrūvų rezorbciją koja tepama tepalais su heparinu. Siekiant greičiau likviduoti pooperacinius patinimus, patariama vartoti venotonikų.
Siekiant maksimalaus kosmetinio efekto operacija papildoma skleroterapija. Po operacijos ligonis turi būti stebimas, norint, kad liga neatsinaujintų ir išliktų geras kosmetinis efektas. Šiuo metu visame pasaulyje venų šalinimo operacija ir skleroterapija laikoma pačiu efektyviausiu venų varikozės gydymo metodu, tuo pat metu ieškoma naujų gydymo būdų. Po operacijų darbingumas sugrįžta labai individualiai. Tai priklauso nuo ligos stadijos, paciento būklės, operacijos technikos bei metodo.
Geriausių venų varikozės gydymo rezultatų pasiekiama derinant įvairius gydymo metodus. Jei įtariate, kad sergate venų varikoze, kreipkitės į specialistą, jis parinks tinkamiausią gydymą ir padės jums išsaugoti grožį ir sveikatą.
 

Kaip išvengti venų išsiplėtimo?


Šimtaprocentinės apsaugos nuo venų varikozės nėra, nebent žmogus visą laiką gyventų... lovoje ir nesikeltų. Tačiau sumažinti šios ligos riziką bei progresavimą galima:
• Venkite ilgalaikio sėdėjimo ir stovėjimo.
• Dėvėkite spaudžiančias kojines, kai dirbate sunkų darbą ar kilnojate sunkumus.
• Nėščiosios nuo pirmojo nėštumo mėnesio privalo mūvėti profilaktines kompresines kojines ar pėdkelnes.
• Laikykitės sveikos gyvensenos principų: sveika mityba, svorio kontrolė, aktyvus sportas.
• Nešiokite sveiką ir patogią avalynę - pakulnė neturėtų būti aukštesnė nei 4 cm, pėda nesuspausta, pade pageidautinas supinatorius. Sveikiausia avalynė turi būti ta, su kuria praleidžiate daugiausiai laiko.
• Dirbdami sėdimą ar stovimą darbą, esant menkiausiai galimybei, pakelkite kojas į horizontalią padėtį, pajudinkite pėdas, imituodami pasistiebimą, kelių sąnarius, imituodami važiavimą dviračiu. Geriausia pratimus kartoti ne rečiau nei kas valandą.
• Kaitindamiesi pirtyje stenkitės gulėti.
• Venkite karštos vonios. 

Venų išsiplėtimo rizikos veiksniai


Ilgalaikis stovėjimas arba sėdėjimas sukelia veninio kraujo sąstovį. Dažnai venų varikozė atsiranda nėštumo metu. Mat tuomet išsiskiria hormonai, atpalaiduojantys lygiuosius raumenis ne tik gimdoje, bet ir venos vidinėje sienelėje. Didėjanti gimda mechaniškai spaudžia klubines venas. Po gimdymo pakitimai dalinai sumažėja, tačiau retai iki galo išnyksta.
Vidurių užkietėjimas, antsvoris taip pat trikdo veninę kraujotaką, sudaro sąlygas veninio kraujo sąstoviui. Esant pėdos deformacijoms, plokščiapėdystei, sąnarių ligoms, taip pat dėvint aukštakulnius batelius blogėja veninio kraujo nutekėjimas iš kojų, todėl plečiasi venos, sutrinka venų vožtuvų funkcija. Aukštaūgiai dažniau suserga venų varikoze, nes esant didesniam atstumui nuo pėdos iki širdies didėja hidrostatinis slėgis ir krūvis, tenkantis venų sienelei ir vožtuvams.
Venų varikozė nepriklauso nuo amžiaus, ji gali prasidėti net ankstyvoje jaunystėje, ypač jei yra įgimtų venų ir vožtuvų pakitimų. Išsiplėtusios venos neretai sukelia diskomfortą, nepatogumą lankantis paplūdimuose, baseinuose. Negydoma ar nepakankamai gydoma liga gali komplikuotis blauzdos opa, rože, kraujavimu iš veninio mazgo. Ypač pavojinga - giliųjų kojų venų trombozė, kuri gali baigtis mirtina plaučių arterijos embolija.
 

Profilaktika


Jei vakarais kojos sunkios, patinusios, pavargusios, skausmingos, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu - kraujagyslių chirurgu. Kiekvienam pacientui individualiai nustatomos profilaktinės ir gydymo priemonės, stabdančios ligos progresavimą. Reikėtų šalinti ligas, kurios sukelia veninio kraujo sąstovį. Labai svarbus antsvorio sumažėjimas, pado skliauto korekcija, tinkama individuali fizinė veikla ir mankšta. Ligoniai, sergantys vidurių užkietėjimu, turėtų daugiau vartoti augalinio skaidulinio maisto, gerti pakankamai skysčių. Vasarą sveikas žmogus turėtų išgerti 2-3 litrus skysčių per parą. Labai netinkamai elgiasi venų varikoze sergantys pacientai, kurie karštomis vasaros dienomis riboja skysčių vartojimą. Tai didina trombų susidarymo riziką, ypač jei vakare vargina kojų patinimai. Skysčių, ypač karštomis vasaros dienomis, nereikia riboti.
Sergantiesiems venų išsiplėtimu rekomenduojami dinamiški pratimai, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, aerobika, šokiai. Norintieji užsiimti sunkumų kilnojimu, kultūrizmu, imtynėmis turi pasitarti su kraujagyslių chirurgu. Rūbai ir avalynė turi nespausti, nevaržyti judesių. Kraujagyslių chirurgas, įvertinęs arterinę ir veninę kojų kraujotaką, paskiria gydomąsias kojines ar pėdkelnes. Būtina atsižvelgti į kojinės ilgaamžiškumą, spaudimo (kompresijos) laipsnį. Profilaktiškai tinka vartoti pirmos 18-21 mmHg, kai reikia gydyti - antros 23-32 mmHg ir trečios 34-46 mmHg kompresijos klasės kojines.
Sergančiosios venų išsiplėtimu būtinai turi pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu, jei planuojamas nėštumas ar žadama vartoti kontracepcines tabletes, nes abiem atvejais didėja varikozės komplikacijų rizika.
 

Gydymas


Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje labai sustiprėjo dėmesys, skiriamas venų varikozei, ėmė sparčiai progresuoti įvairūs ligos diagnostikos ir gydymo metodai, įkurta flebologų draugija. Per metus Lietuvoje atliekama apie 4000 varikozinių venų šalinimo operacijų.
Kai venos stipriai išsiplėtusios, reikėtų nepiktnaudžiauti pirtimis, nes prakaituojant netenkama daug skysčių, padidėjęs kraujo klampumas skatina trombozę. Kojų opos, giliųjų ir paviršinių venų uždegimai - tai dažniausiai pasitaikančios kojų venų varikozės komplikacijos. Kaip jų išvengti? Aišku, svarbu laiku ir tinkamai gydyti, gydymas parenkamas individualiai. Tarkim, esant pradinei lėtinio veninio nepakankamumo stadijai, rekomenduojamos profilaktinės priemonės ir medikamentinis gydymas. Dažniausiai vartojami venotonikai (Detralex, Venoruton forte, Troxevasin ir kt.), tepalai su heparinu (Lioton, Venoruton Emulgel ir kt.), mūvimos kompresinės kojinės. Minėtos priemonės stabdo ligos progresavimą, mažina ligos simptomus bei komplikacijų riziką, tačiau venų išsiplėtimo visiškai nepanaikina. Jį išgydyti galima suleidžiant specialių vaistų į venas, t.y. atliekant skleroterapiją, arba paviršinių venų šalinimo operaciją. Šiuolaikinėje medicinoje skleroterapija taikoma smulkių venų išsiplėtimams gydyti. Procedūros metu specialia adata įduriama į veną ir suleidžiama vaistų, kurie sulipdo venos sieneles. Po procedūros ligoniai tam tikrą laiką turi nešioti stipriai apspaudžiančias elastines kojines. Kokie yra paviršinių venų šalinimo operacijos privalumai? Visų pirma, procedūra beveik neskausminga, be to, ligonis iš karto gali vaikščioti, būti darbingas ir, aišku, būna geras kosmetinis rezultatas. Esant dideliam venų išsiplėtimui, skleroterapijos taikymą riboja didesnė ligos komplikacijų rizika: galimi giliųjų venų uždegimai, alerginė reakcija į vaistą, pigmentinių dėmių atsiradimas.
Esant paviršinių venų žiočių vožtuvo nesandarumui arba smarkiai išsiplėtusiems venų mazgams, rekomenduojama atlikti paviršinių venų šalinimo operaciją. Nejautros rūšį parenka anesteziologas, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę ir norą. Po operacijos ligonis privalo mūvėti specialias kompresines kojines. Siekiant pagreitinti kraujosrūvų rezorbciją koja tepama tepalais su heparinu. Siekiant greičiau likviduoti pooperacinius patinimus, patariama vartoti venotonikų.
Siekiant maksimalaus kosmetinio efekto operacija papildoma skleroterapija. Po operacijos ligonis turi būti stebimas, norint, kad liga neatsinaujintų ir išliktų geras kosmetinis efektas. Šiuo metu visame pasaulyje venų šalinimo operacija ir skleroterapija laikoma pačiu efektyviausiu venų varikozės gydymo metodu, tuo pat metu ieškoma naujų gydymo būdų. Po operacijų darbingumas sugrįžta labai individualiai. Tai priklauso nuo ligos stadijos, paciento būklės, operacijos technikos bei metodo.
Geriausių venų varikozės gydymo rezultatų pasiekiama derinant įvairius gydymo metodus. Jei įtariate, kad sergate venų varikoze, kreipkitės į specialistą, jis parinks tinkamiausią gydymą ir padės jums išsaugoti grožį ir sveikatą.
 

Kaip išvengti venų išsiplėtimo?


Šimtaprocentinės apsaugos nuo venų varikozės nėra, nebent žmogus visą laiką gyventų... lovoje ir nesikeltų. Tačiau sumažinti šios ligos riziką bei progresavimą galima:
• Venkite ilgalaikio sėdėjimo ir stovėjimo.
• Dėvėkite spaudžiančias kojines, kai dirbate sunkų darbą ar kilnojate sunkumus.
• Nėščiosios nuo pirmojo nėštumo mėnesio privalo mūvėti profilaktines kompresines kojines ar pėdkelnes.
• Laikykitės sveikos gyvensenos principų: sveika mityba, svorio kontrolė, aktyvus sportas.
• Nešiokite sveiką ir patogią avalynę - pakulnė neturėtų būti aukštesnė nei 4 cm, pėda nesuspausta, pade pageidautinas supinatorius. Sveikiausia avalynė turi būti ta, su kuria praleidžiate daugiausiai laiko.
• Dirbdami sėdimą ar stovimą darbą, esant menkiausiai galimybei, pakelkite kojas į horizontalią padėtį, pajudinkite pėdas, imituodami pasistiebimą, kelių sąnarius, imituodami važiavimą dviračiu. Geriausia pratimus kartoti ne rečiau nei kas valandą.
• Kaitindamiesi pirtyje stenkitės gulėti.
• Venkite karštos vonios.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai