Saugus netiesioginio veikimo antikoaguliantų vartojimas

Vienas iš plačiausiai vartojamų netiesioginio veikimo antikoaguliantų klinikinėje praktikoje yra varfarinas. Jo paskirtis – sumažinti kraujo krešumą esant trombozės rizikai ir išvengti trombo išplitimo jai atsiradus. Varfarinas, konkuruodamas su vitaminu K, įsiterpia į svarbių kraujo krešėjimo procesui faktorių (II, VII, IX, X) bei C ir S baltymų sintezę. Veikiant varfarinui, palaipsniui sumažėja II, VII, IX, X faktorių koncentracija, pasireiškia antikoaguliacinis poveikis.
 

Varfarino skiriama venų trombozei ir plaučių tromboembolijai gydyti ir profilaktikai, tromboembolinių komplikacijų, sukeltų prieširdžių virpėjimo, reumatinės širdies ydos, atsiradusių po širdies vožtuvų protezavimo, profilaktikai ir gydyti, kartotinio miokardo infarkto, tromboembolinių komplikacijų rizikai po miokardo infarkto, po praeinančio smegenų išemijos priepuolio ar išeminio insulto mažinti.
 

Saugus varfarino vartojimas susijęs su tinkama kraujo krešumo rodiklių laboratorine kontrole


Skiriant varfarino tiriamas tarptautinis normalizuotas santykis (TNS) ir protrombino aktyvumas. TNS organizme, nevartojant antikoaguliantų, yra 0,9–1,2. Intensyviai gydant varfarinu, TNS turi būti apie 3,0 (2,5–3,5), o neintensyviai – apie 2,5 (2,0–3,0).
Protrombino aktyvumas vertinamas naudojant SPA reagentą, kurio įprastinė norma yra 70–130 proc. Gydant varfarinu, SPA turi būti 14–18 proc., tromboembolijos profilaktikai SPA rekomenduojama palaikyti tarp 18 ir 25 proc.
Pradinė varfarino dozė – 5–10 mg per parą, palaikomoji – pagal protrombino ir TNS duomenis. Įsotinimo periodu krešumo rodikliai tiriami kasdien, pasiekus TNS 2,0–3,0, rekomenduojama pirmąsias šešias savaites TNS tirti kas savaitę, o vėliau – kas mėnesį. Vaisto dozė koreguojama pagal mažiausiai dvi dienas iš eilės buvusį protrombino ar TNS dydį. Vėliau skiriama palaikomoji varfarino dozė (5–7 mg per dieną).
 

Gydymo antikoaguliantais specifika


Prieš skiriant varfarino reikia pagrįsti jo skyrimo indikacijas, perspėti pacientą apie galimas komplikacijas, įvertinti pradinę paciento krešėjimo sistemos būklę bei kepenų funkciją.
Svarbu numatyti tinkamos gydymo varfarinu kontrolės bei vaisto dozės koregavimo galimybę atsižvelgiant į klinikinę būklę, įvertinti varfarino sąveiką su kitais paciento vartojamais vaistais.
Kiekvienas vartojantis varfarino asmuo turi turėti atmintinę, į kurią įrašoma TNS ir protrombino tyrimo rezultatai bei vartojama varfarino dozė.


Perspėkite pacientus, kaip atpažinti varfarino perdozavimo simptomus (kraujavimas iš nosies, dantenų, kraujas šlapime, juodos išmatos, kraujosruvos odoje, pagausėjusios ir pailgėjusios mėnesinės, atkosima kraujo ar vemiama kavos tirščiais, nelankstūs, skausmingi sąnariai).
Nepamirškime savo pacientams paaiškinti, kad kai kurie vaistai ar maisto produktai gali sąveikauti su varfarinu.
Varfarino poveikį stiprinantys vaistai: aminokaprono rūgštis, amiodaronas, aminosalicilio rūgštis, anaboliniai steroidai, antibiotikai, aspirinas, azopropazonas, baktrimas, biseptolis, chinidinas, chimotripsinas, chloramfenikolis, chlorpromazinas, chlorpropamidas, ciklofosfamidas, cimetidinas, cinkofenas, cikloserinas, danazolis, defibrazė, dekstranas, dekstrotiroksinas, diuretikai, diazoksidas, diflunizalis, diklofenakas, dipiridamolis, disulfiramas, dizopiramidas, etakrino rūgštis, fenitoinas, fenklofenakas, fenoprofenas, fenotiazidas, feprazonas, flufenamino rūgštis, flurbiprofenas, gliukagonas, halotanas, heparinas, hepatotoksiniai vaistai, ibuprofenas, imunosupresantai, indometacinas, izoniazidas, ketokonazolis, ketoprofenas, klofibratas, kortikosteroidai, MAO inhibitoriai, mefenaminorūgštis, merkaptopurinas, metildopa, metiltiouracilis, metotreksatas, metronidazolis, mikonazolis, nalidikso rūgštis, naproksenas, nifedtipinas, nitrofurantoinas, nitroglicerinas, paracetamolis, piroksikamas, propafenonas, propiltiouracilis, radiografinės kontrastinės medžiagos, skystas geriamasis parafinas, streptokinazė, streptotriadas, sulfinpirazonas, sulindakas, tamoksifenas, tiklopidinas, tiroksinas, tolbutamidas, tolmetinas, tricikliai antidepresantai.
Varfarino veikimą silpninantys preparatai: adrenokortikosteroidai, antacidiniai vaistai, antihistamininiai vaistai, barbitūratai, cholestiraminas, diuretikai, grizeofulvinas, haloperidolis, karbamazepinas, kolchicinas, kolestipolis, meprobamatas, geriamieji kontraceptikai, primidonas, ranitidinas, rifampinas, spironolaktonas, vitaminas K, vitaminas C.
 

Kiti varfarino poveikiui įtakos turintys veiksniai


Varfarino poveikį stiprina ginkmedis, česnakas, šventagaršvė, papaja, šalavijas, o silpnina jonažolė, ženšenis.
Alkoholis didina varfarino poveikį, todėl jo vartoti reikėtų saikingai ar iš viso nevartoti. Daugelis žalių daržovių ir vaisių (salotos, špinatai, kopūstai, briuselio kopūstai, cikorijos, braškės ir kt.) turi K vitamino, galinčio sumažinti varfarino veiksmingumą, todėl šių maisto produktų reikėtų valgyti saikingai.
Varfarino poveikiui įtakos turi ir įvairios ligos ar būklės.
Varfarino poveikį stiprina vėžys, kolagenozės, širdies nepakankamumas, viduriavimas, karščiavimas, kepenų pažeidimai, hipertirozė, bloga mityba, vitamino K trūkumas, steatorėja.
Varfarino poveikį silpnina edema, hiperlipidemija, hipotirozė, nefrozinis sindromas.
Aktyviai sportuojant vartojantiesiems varfarino gali greičiau atsirasti kraujosruvų, sumušimų. Reikėtų vengti kontaktinių sporto šakų – dziudo, bokso, karatė ir panašių. Tačiau pacientas, vartojantis varfarino, gali vaikščioti, bėgioti, važiuoti dviračiu, plaukioti.
Pacientus reikia perspėti, kad nevaikščiotų basi, dirbdami sode mūvėtų pirštines, atsargiai elgtųsi su aštriais daiktais.
Pacientas turi žinoti, kad prieš chirurgines ar stomatologines procedūras jis turi pasakyti gydytojui, kad vartoja varfarino.
 

Atvejai, kai varfarino skirti negalima


Varfarino negalima vartoti esant protinės veiklos sutrikimams (demencijai, delyrui), sergant psichikos ligomis, nėštumo (ypač pirmąjį trimestrą) ir žindymo laikotarpiu, piktnaudžiaujant alkoholiu, įvykus traumai, kai trūksta K ir C vitaminų. Varfarino negalima skirti ir sergantiesiems skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige, esant dideliam kepenų pažeidimui, venų išsiplėtimui stemplėje, sergantiesiems nekontroliuojama arterine hipertenzija, disekuojamąja aortos aneurizma, perikaditu, infekciniu endokarditu, sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu bei esant bet kokios kilmės krešėjimo sutrikimams.
Varfarino negalima skirti, jei pacientas nenori bendradarbiauti su gydytoju, gydytojas negali užtikrinti kokybiškos antikoaguliantų veikimo laboratorinės kontrolės, jei pacientas nesupranta varfarino vartojimo būtinumo ir savavališkai nukrypsta nuo gydytojo nurodymų, gydytojas neturi pakankamų žinių apie varfarino veikimą.
Dažniausia varfarino vartojimo komplikacija – kraujavimas, kartais gali atsirasti odos nekrozė, leukopenija, plaukų slinkimas, karščiavimas, dermatitai, virškinamojo trakto sutrikimų.
Perdozavus varfarino, jo vartojimas nutraukiamas iki TNS pasieks 2,0–3,0 ribą. Tokiu atveju skiriama vitamino K į veną ar tabletėmis, 2,5–10 mg, šaldytos plazmos. Jei TNS >5, yra didelė gyvybei pavojingų kraujavimų rizika.
Pasaulyje sukurtos antikoaguliacinės klinikos, skirtos pacientams, vartojantiems netiesioginio veikimo antikoaguliantų. Šiose klinikose vyksta pacientų mokymas, jų kraujo krešumo rodiklių ilgalaikis stebėjimas. Čia pacientai išmoksta saugiai ir veiksmingai vartoti antikoaguliantų.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai