Menopauzė

Apie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika).
 

- Kas tai yra menopauzė?


- Hormonai nulemia daugelį žmogaus savybių: jo psichiką, veiklumą, išvaizdą ir t.t. Hormonai labai svarbūs visą gyvenimą. Moterų organizme gaminasi daugiau moteriškųjų hormonų, o vyrų - vyriškųjų. Tačiau ir moterų, ir vyrų organizme gaminasi ir šiek tiek priešingos lyties hormonų. Kai ima smarkiai mažėti hormono, lemiančio lyties ypatumus, žmogus tai akivaizdžiai pajunta. Menopauzė - tai laikas, kai gęsta kiaušidžių funkcija ir mažėja moteriškųjų hormonų. Vyrams senstant taip pat mažėja vyriškojo lytinio hormono gamyba, tačiau tai vyksta labai lėtai, palaipsniui, galbūt todėl jiems nepasireiškia tokia daugybė simptomų kaip moterims.
 

- Ar visoms moterims menopauzės laikotarpiu sumažėja vienodai hormonų?


- Estrogenų (moteriškų hormonų) trūkumas visoms moterims pasireiškia nevienodai. Vienoms jo trūksta daugiau, kitoms - mažiau. Hormonų kiekis organizme priklauso nuo kiaušidžių veiklos. Jeigu merginai mėnesinės prasidėjo anksti (t.y. sulaukus 12-13 metų amžiaus), vadinasi, kiaušidės yra aktyvesnės. Kuo anksčiau mėnesinės prasideda, tuo vėliau baigiasi (50-55 gyvenimo metais). Vėlyvomis mėnesinėmis laikomos prasidėjusios sulaukus 15 metų amžiaus (jeigu ir tada mėnesinės neprasideda, būtina kreiptis į gydytoją). Jeigu mėnesinės baigiasi anksti, vadinasi, hormonų labai trūksta. Šios moterys patiria didesnę riziką sirgti širdies ligomis, gali greičiau išretėti jų kaulai.
 

- Kokiais simptomais pasireiškia menopauzė?


- Menopauzės metu moterį gali varginti labai daug, įvairių - silpnesnių ir stipresnių - simptomų. Dažniausiai moterys skundžiasi karščio pylimu, nuotaikos kitimais, darbingumo mažėjimu, interesų susiaurėjimu, atminties sutrikimais, seksualinio potraukio sumažėjimu - tai subjektyvūs pojūčiai. Kiti nusiskundimai - tai diskomfortas ar deginimas lytinių organų srityje. Kai kuriais atvejais šie simptomai būna nedideli, moteris juos lengvai toleruoja, o kartais jie gali moterį visai išmušti iš pusiausvyros. Žinoma, tuo neapsiribojama - gali pasireikšti spazmai, stenokardija. Be to, gali skaudėti ilguosius kaulus, prasidėti kaulų audinio retėjimas.


 

- Ar menopauzės simptomai kelia grėsmę sveikatai?


- Smulkūs simptomai apsunkina gyvenimą - paprasčiausiai juos patiriant nemalonu gyventi. Šiuo gyvenimo laikotarpiu daugeliui moterų dar reikia dirbti, bendrauti su daugybe žmonių, tad nukenčia gyvenimo kokybė. Kartais moterims būna taip sunku, kad jos net palieka darbą ar nuolat pykstasi su šeimos nariais dėl įvairaus pobūdžio menopauzės simptomų. Stenokardinių skausmų, kaulų retėjimo pasekmės gali būti liūdnos - infarktas, kaulų lūžiai. Vien Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės traumatologiniame skyriuje guli keli šimtai moterų, kurioms lūžę kaulai. Tokių traumų metu, jei kaulų tankis normalus, jie paprastai nelūžta. Daugiausia taip atsitinka klimakterinio amžiaus moterims, kai kaulai išretėja dėl hormonų trūkumo ir tampa trapesni. Sulaukus šio amžiaus kaulai blogiau gyja, pasunkėja žmogaus gyvenimas ir jis kuriam laikui priverstas gyventi nejudriai.
 

- Kaip palengvinti menopauzės simptomus?


- Norėdamos palengvinti menopauzės simptomus, moterys turėtų vartoti tai, ko trūksta jų organizmui - moteriškųjų hormonų. Atrodo, tai visai paprasta. Tačiau žmonės dar per mažai savimi domisi ir vengia laiku kreiptis į specialistus. Kartais moterys bando pačios įvairiausiais būdais gydytis atsiradusius simptomus, tačiau jie neišnyks tol, kol nebus pašalinta juos sukėlusi priežastis, t.y. hormonų trūkumas.
Be to, nereikia užmiršti ir tinkamos gyvensenos, rūpintis savimi tol, kol dar galime daug kuo sau padėti. Reikia reguliuoti ir mitybą, nes kaulams labai svarbu gauti reikiamą kalcio kiekį (jo gausu pieno produktuose). Apie rūkymą, alkoholio vartojimą neverta nė kalbėti - savaime suprantama, kad moters sveikatai tai ypač kenkia (tuo pačiu sustiprina ir menopauzės simptomus). Visam organizmui, o ypač kaulams, labai svarbu judėjimas. Kaulai sudaryti iš gyvo audinio, tad aktyviai judant jie geriau aprūpinami krauju, intensyviau vyksta medžiagų apykaita ir stabdomas osteoporozės vystymasis. Jeigu esame labai užsiėmę, paprasčiausiai įpraskime daugiau vaikščioti. Kai kurie žmonės neteisingai mano, kad norint sveikai gyventi reikia daug pinigų. Priešingai - sveikai gyventi daug pigiau daugeliu atžvilgių.
 

- Ar visos moterys vienodai kenčia nuo menopauzės simptomų ir nuo ko tai priklauso?


- Menopauzė ne visas moteris vargina vienodai. Didelės
reikšmės turi paveldėjimas: paprastai motinoms ir dukroms menopauzė prasideda sulaukus panašaus amžiaus. Menopauzė moterims sukelia nevienodą pavojų: rizikos grupei priskiriamos baltosios azijietiškos rasės, lieso ir trapaus kūno sudėjimo (palanku vystytis osteoporozei) moterys, taip pat tos, kurių šeimose buvo sunkiai išgyvenamas menopauzės laikotarpis.
 

- Kada moterims reikėtų susirūpinti dėl savo simptomų?


- Kai tik prasideda pirmieji nemalonūs klimakso simptomai, išnyksta mėnesinės ar jos tampa nereguliarios. Tuomet reikia kreiptis į gydytoją ir pasikalbėti.
 

- Koks gydymas skiriamas?


- Gydymą turi skirti gydytojas, atsižvelgdamas į ligonės simptomus ir kitus faktorius. Šiuo metu yra gana daug efektyvių pakaitinės hormonų terapijos preparatų, iš kurių galima parinkti tinkamiausią. Jeigu pasireiškia nemalonūs jutimai lytiniuose organuose, reikėtų naudoti Vagifem®, skirtą lokaliam gydymui. Jeigu moteriai pašalinta gimda, gali būti paskirtas Estrofem®. Pereinamuoju laikotarpiu, kai mėnesinės tampa nereguliarios ir pasireiškia kiti pirmieji klimakso simptomai, dažnai skiriamas Trisequens®, kuris 45-55 metų moteriai imituoja natūralų mentsruacijų ciklą. Kartais estrogenai gali sukelti gimdos hiperplaziją ir dėl to atsiranda kraujavimai, tada skiriamas Kliogest®, kurio sudėtyje yra progesteronų derinys.
Pakaitinė hormonų terapija buvo žinoma jau senokai (gal prieš 30 metų), ji ir tada buvo panaudojama. Tačiau anksčiau nebuvo tokio didelio preparatų pasirinkimo ir galimybės taip subtiliai skirti gydymą kaip dabar. Be to, visi šie medikamentai jau yra įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą.
 

- Kiek laiko šiuos preparatus moterims tenka vartoti?


- Kai kurie gydytojai mano, kad juos reikėtų vartoti visą gyvenimą. Aš taip nemanau. Reikia stebėti, kaip moteris jaučiasi: galima sumažinti dozę ar padaryti pertrauką. Norint labai didelio tikslumo, galima ištirti, kiek hormonų yra kraujyje, tačiau natūralūs jų svyravimai būna dideli, todėl tyrimas nėra labai informatyvus. Supantama, jeigu organizme labai mažai reikalingų hormonų, jų kiekį reikia papildyti. Tai galima palyginti su diabetu ar skydliaukės veiklos sutrikimais: jeigu organizmas pats negamina hormono, reikia jo duoti organizmui papildomai.
 

- Ką klimakterinio amžiaus moteriai svarbiausia žinoti?


- Svarbiausia, kad moteris žinotų, jog jai galima padėti.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai