Moteris ir menopauzė

Pagrindiniai apibrėžimai


Menopauzė – moters gyvenimo tarpsnis, kai dėl fiziologiškai sumažėjusios moteriškų lytinių hormonų (estrogenų ir progestinų) sintezės kiaušidėse pakinta jų balansas ir visiškai išnyksta mėnesinės. Menopauzė – tai laikotarpis, nustatomas, kai nuo paskutinių mėnesinių praeina 12 mėn. Tuomet prasideda pomenopauzės periodas. Paprastai menopauzė įvyksta tarp 45-55 metų amžiaus. Kiekviena moteris, žinodama mamos menopauzės amžių, apytiksliai gali numatyti ir savąjį.
Moterys, kurioms dėl medicininių indikacijų chirurgiškai pašalinama gimda (t.y. atliekama histerektomija) ir (arba tik) abi kiaušidės, patiria chirurginę menopauzę. Šiuo atveju staiga nutraukiama kiaušidžių hormonų sintezė ir išnyksta mėnesinės.
Pakaitinė hormonų terapija (PHT) – gydymo metodas, kai, organizme trūkstant lytinių hormonų, jie pakeičiami sintetiniais analogais. Šiuo atveju moteriai skiriamas nepertraukiamas gydymas estrogenų ir gestagenų deriniu. Toks gydymo metodas, kai gydoma tik estrogenais, vadinamas pakaitine estrogenų terapija (PET).
 

Simptomai ir organizmo pokyčiai menopauzės metu


Menopauzės simptomų yra daug ir jie gali pasireikšti labai individualiai. Vienos moterys patiria minimalius nepatogumus, tuo tarpu kitas vargina sunkūs negalavimai. Vienas iš dažniausių ir ankstyviausių menopauzės simptomų yra karščio pylimas, jis pasireiškia daugiau nei 60 proc. moterų. Kiti ankstyvieji simptomai: padidėjęs prakaitavimas, širdies plakimas, galvos skausmai, alpimai, kraujospūdžio kitimas, šaltkrėtis. Atsiranda ir psichologinių simptomų: depresija, nemiga, dirglumas, verksmingumas, prastėja koncentracija. Visi šie ankstyvieji simptomai atsiranda dėl to, kad estrogenai vis dar gaminami, bet organizme nebepakanka progestinų, nes nesusidaro geltonkūnis. Susidariusi santykinė hiperestrogenemija ir lemia minėtus simptomus.
Toliau mažėjant estrogenų kiekiui vystosi vadinamieji tarpiniai simptomai: makšties gleivinė sausėja, plonėja, mažėja jos elastingumas, todėl lytiniai santykiai dažnai būna skausmingi. Dėl sumažėjusio šlapimo organų audinių elastingumo gali išsivystyti šlapimo nelaikymas kosint, čiaudint, juokiantis ar staiga pakeitus kūno padėtį. Taip pat padažnėti šlapimo takų infekcijos. Dėl mažėjančio kolageno kiekio plonėja ne tik gleivinės, bet ir oda, pradeda slinkti plaukai, lūžinėti nagai.
Vėlyvieji arba ilgalaikiai simptomai pradeda vystytis iš karto po menopauzės. Estrogenų kiekio organizme sumažėjimas siejamas su nepalankiais cholesterolio ir kitų lipidų bei fibrinogeno kiekio kitimais kraujyje. Dėl to didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei insultų rizika.
Dar viena vyresnio amžiaus moterų problema – osteoporozė. Normalių organizmo senėjimo procesų metu po truputį mažėja mineralų kiekis kauluose, o menopauzės periodu (ypač 2-3 menopauzės metais) šis procesas gerokai pagreitėja, kaulai tampa trapesni, padidėja lūžių rizika. Paskaičiuota, kad, mažėjant estrogenų kiekiui organizme, moterims, vyresnėms nei 50 metų, kaulų lūžių rizika išauga iki 20 proc. Lūžių, ypač šlaunikaulio kaklelio, gijimas trunka ilgai ir dažnai būna komplikuotas. Dėl slankstelių kompresinių lūžių iškrypsta stuburas, sumažėja ūgis, vargina skausmas.
Paminėtina ir Alzheimerio liga. Šiai ligai atsirasti taip pat svarbus lytinių hormonų kiekio mažėjimas. Statistika rodo, kad iš trijų sergančiųjų Alzheimerio demencija dvi yra moterys.


 

Pakaitinė lytinių hormonų terapija


Minėti simptomai ir organizmo pokyčiai kelia susirūpinimą daugumai moterų. Vartojant egzogeninių hormonų, kompensuojamas natūralių hormonų trūkumas organizme, menopauzės simptomai sumažėja ar pavyksta visiškai jų išvengti bei pagerinti gyvenimo kokybę. Taigi kiekvienai moteriai gali kilti klausimas: pradėti ar ne vartoti PHT ir kiek ilgai?
PHT privalumai
Per keletą dešimtmečių sukaupta pakankamai duomenų, įrodančių, kad PHT yra efektyviausia priemonė, palengvinanti su menopauze susijusius karščio pylimus bei miego sutrikimus. Taip pat įsitikinta, kad PHT sumažina nemalonius pojūčius makštyje, nes didėja makšties audinių stangrumas, elastingumas ir sekrecinė funkcija. Rečiau sergama šlapimo takų infekcinėmis ligomis. Kadangi didėja šlapimo organų audinių elastingumas, moterų nevargina įtampos šlapimo nelaikymas.
Vartojant PHT preparatų, didėja kaulų tankis ir taip sėkmingai sprendžiama osteoporozės problema bei mažinama kaulų lūžių rizika. Įrodyta, kad nutraukus PHT, kaulų tankio mažėjimas, deja, ir vėl atsinaujina. Taigi nusprendus vartoti PHT, nereikėtų jos nutraukti per anksti.
Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad skiriant PHT mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėja.
Kai kurie tyrimai rodo, kad PHT teigiamai veikia kai kurių kraujo lipidų koncentraciją (mažina mažo tankio lipo-proteinų bei bendro cholesterolio kiekį kraujyje ir didina didelio tankio lipoproteinų koncentraciją) bei mažina fibrinogeno koncentraciją. Dėl šių teigiamų organizmui pokyčių mažėja aterosklerozinių plokštelių atsiradimo galimybė, širdies ligų rizika sumažėja beveik per pusę.
Pastaruoju metu suabejota PHT efektyvumu, saugumu ir nauda. Abejonių kilo įtarus, kad įvairių tyrimų rezultatus galėjo iškreipti faktas, jog PHT vartoja labiau savo sveikata besirūpinančios moterys. Vienok, naujausi tyrimai tik dar kartą patvirtino PHT naudą, ypač osteoporozės profilaktikai.
PHT trūkumai
Nepaisant PHT teigiamų savybių, ji, kaip ir kiekvienas vaistas, gali sukelti tam tikrų nepageidaujamų poveikių. Dažnai, neįsigilinus į tyrimų rezultatus, jų atlikimo sąlygas bei tiriamųjų grupės specifinius požymius, teigiama, kad PHT gali turėti įtakos endometriumo (gimdos gleivinės), kiaušidžių bei krūties vėžio atsiradimui. Nepagrįstai manoma, kad vėžio rizika didėja, jei hormonų vartojama ilgą laiką (ilgiau nei 10 metų). Kaip yra iš tiesų?
20 a. penktajame dešimtmetyje pradėjus taikyti pakaitinę estrogenų terapiją (PET), būdavo skiriamos didelės estrogenų dozės be progestogenų. Per kitus du dešimtmečius PET labai išpopuliarėjo, tačiau aštuntajame dešimtmetyje paaiškėjo, kad moterims, vartojusioms tik estrogenų, endometriumo vėžio rizika išaugo net 6-8 kartus. Atsižvelgiant į tokius duomenis bei remiantis to meto mokslo pasiekimais PHT skirti vaistai buvo tobulinami.
Šiuo metu rekomenduojama skirti daug mažesnes estrogenų
dozes su progestogenais, nes pastarieji slopina estrogenų skatinamą endometriumo išvešėjimą. Tuo tarpu moterims, kurioms atlikta histerektomija, progestogenų nereikia ir joms galima skirti tik estrogenų.
Bonos universiteto Medicinos centro paskelbtame apžvalginiame straipsnyje teigiama, jog ankstesnių tyrimų metu tiesioginio ryšio tarp PHT ir padidėjusios kiaušidžių vėžio rizikos nebuvo nustatyta.
Amerikos vėžio draugijos (American Cancer Society) tyrimo, kurio metu 1982-1996 m. buvo stebimos 211 581 pomenopauzės amžiaus moterys, rezultatai bei Nacionalinio vėžio instituto vykdyto Demonstracinio krūties vėžio nustatymo projekto tolesnio tyrimo (Breast Cancer Detection Demonstration Project (BCDDP) Followup Study), kurio metu 1979-1998 m. buvo stebimos 40 762 pomenopauzės amžiaus moterys, duomenys įrodo, kad ilgiau nei dešimt metų PHT vartojant vien tik estrogenų vėžinių ligų rizika padidėjo statistiškai patikimai. Ar panašiai veikia ir kompleksiniai estrogenų ir progestogenų preparatai, įrodyta nebuvo. Vadinasi, prieita prie išvados, kad moterims PHT vien tik estrogenais netinka, išskyrus tada, kai moteriai chirurgiškai pašalinama gimda.
Per pastaruosius 25 metus taip pat buvo atlikta daug tyrimų ieškant ryšio tarp PHT ir krūties vėžio. Šie tyrimai labai skyrėsi savo struktūra, tiriamųjų skaičiumi, vartotomis hormonų dozėmis ir deriniais. Ankstyvų tyrimų metu vartota PET, vėlesnių – estrogenų deriniai su progestogenais. Tyrimų rezultatai buvo labai nevienodi: vieni rodė, kad rizika padidėja, kiti – kad nekinta.
Lygiai taip pat neaišku, ar yra ryšys tarp krūties vėžio rizikos ir PHT trukmės. Kai kurios moterys PHT vartoja tik keletą metų (kol aprimsta menopauzės simptomai), kitos – 10 metų ir ilgiau.
Nors pastaruoju metu pasirodė straipsnių, kuriuose daug kalbama apie neigiamą PHT poveikį sveikatai, reikia pastebėti, kad jie dažnai remiasi duomenimis tyrimų, kurie buvo atliekami neatsižvelgiant į tirtų moterų sveikatą, amžių, PHT indikacijas, o ir PHT vaistai ne visada buvo parenkami patys saugiausi.
Visgi estrogenų ir progestogenų kompleksinis gydymas skiriamas dėl estrogenų trūkumo organizme atsirandantiems simptomams šalinti. Tokiuose PHT vaistuose esantys estrogenai pakeičia pomenopauzės laikotarpiu nebegaminamus endogeninius estrogenus, o progestogenai saugo nuo endometriumo hiperstimuliacijos. Kompleksiniai estrogenų ir progestogenų preparatai veiksmingai palengvina visus menopauzės simptomus ir padeda išvengti ilgalaikės menopauzės pasekmių. Pagrindinis pakaitinės terapijos principas yra tas, kad gydymas lytiniais hormonų steroidais skiriamas ne tik gyvenimo kokybei gerinti, bet ir sveikatai bei gyvybei grėsmingų ligų profilaktikai. PHT naudinga tol, kol ji taikoma, todėl ji turi būti ilgalaikė ir nepertraukiama. Suprantama, pasirinkimo teisė paliekama pačiai pacientei, kuri pati geriausiai gali įvertinti estrogenų sumažėjimo ir klimakterinio periodo simptomus bei PHT teikiamą naudą.
 

Augalinių preparatų terapija


Augaliniai preparatai yra nevienodai veiksmingi, tačiau moterys, kurios “nepasitiki” konvenciniu gydymu, gali juos rinktis menopauzės simptomų kontrolei. Fitoestrogenai – tai į estrogenus panašios medžiagos, esančios sojos produktuose, nesijotuose bei daigintuose grūduose, kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse. Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija (American College of Obstetricians and Gynecologists, ACOG) karščio pylimams ir naktiniams prakaitavimams palengvinti rekomenduoja trumpai vartoti sojos fitoestrogenų.
Kadangi daugelio kitų augalinių preparatų gamyba nereguliuojama, produktų sudėtis, kokybė ir veiksmingumas nėra visada žinomas.
Kita vertus, ne visi šie preparatai tinka osteoporozės ar kitų lėtinių ligų profilaktikai.
 

Kitos alternatyvos bei perspektyvos


Osteoporozės ir širdies ligų riziką efektyviai mažina reguliarūs fiziniai pratimai, žalingų įpročių korekcija, subalansuota mityba, pakankamas kalcio, vitamino D ir maisto papildų vartojimas.
Šiuo metu atliekami kruopščiai sumodeliuoti tyrimai vertina ilgalaikės PHT įtaką moterų sveikatai pomenopauzės periodu. Jie tiria širdies ligas, osteoporozę, krūties bei storosios žarnos vėžį. Iš šių tyrimų tikimasi išsamių bei statistiškai patikimų rezultatų, taip pat kad kiekviena moteris kartu su gydytoju, aptarusi bei įvertinusi PHT naudą bei riziką, galės šią terapiją menopauzės periodu derinti su tinkamu fiziniu aktyvumu, mityba, kitomis pagalbinėmis priemonėmis ir tuo pačiu ilgiau išliks žvali ir energinga.
Literatūros sąrašas - redakcijoje.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai