Klimaksas (menopauzė)

 Kiekvienas moters gyvenimo laikotarpis yra susijęs su specifinėmis reprodukcinės
ir bendros sveikatos būklės problemomis. Tai ypač aktualu šiandien, kai dauguma moterų mūsų šalyje gyvena 20–30 metų po menopauzės. Brandus moters amžius yra vienas svarbiausių jos gyvenimo laikotarpių, nes šiuo laikotarpiu ji gali būti ekonomiškai nepriklausoma, socialiai aktyvi ir svarbi visuomenei.
Menopauzė yra natūralus kiekvienos moters reiškinys, ir pati moteris, ir visuomenė tai vis geriau supranta. Šiuo gyvenimo laikotarpiu moterį gali pradėti varginti įvairūs sveikatos sutrikimai, didelė dalis iš jų yra susiję su menopauzės sukeltais hormonų pusiausvyros sutrikimais. Tokie specifiniai simptomai kaip vazomotoriniai, psichologiniai ir psichosomatiniai sutrikimai, urogenitalinių organų atrofijos sukelti pokyčiai, širdies ir kraujagyslių
ligų ilgalaikiai padariniai, osteoporozė ir Alzheimerio liga neabejotinai pablogina gyvenimo
kokybę, kartais ir trukmę. Dauguma šių sutrikimų atsiranda dar prieš menopauzę.
Maždaug 75 proc. moterų patiria didesnių ar mažesnių klimakterinių
simptomų. Pastaruoju metu atlikti tyrimai patvirtino, kad osteoporozė ir aterosklerozė prasideda jau reprodukciniu laikotarpiu, taigi daugumai moterų menopauzės laikotarpiu jau yra latentinė ligos stadija, dėl kurios reikia antrinės profilaktikos. Taigi pirminė lėtinių ligų profilaktika turėtų būti pradedama premenopauzės laikotarpiu. Pirmiausia – tai sveika gyvensena, gera mityba ir fizinis aktyvumas – efektyvios, nebrangios ir nereikalaujančios specifinių vaistų ir diagnostinių procedūrų priemonės. Pakeičiamoji hormonų terapija (PHT), tiesioginis hormonų trūkumo, atsirandančio klimakteriniu laikotarpiu, kompensavimo būdas, yra viena iš veiksmingiausių farmakologinių priemonių, pagerinanti moterų gyvenimo kokybę. Labai platus pakeičiamosios hormonų terapijos taikymas, intensyvūs klinikiniai stebėjimai ir moksliniai tyrimai leido įvertinti jos galimybes, naudą ir riziką. Pastaruoju metu atsirado dar daugiau duomenų (WHI, HERS ir kiti tyrimai) apie tai, kada pakeičiamoji hormonų terapija tinkamiausia gydymui ir profilaktikai, kada ji nerekomenduojama.

 

Klasifikacija
Natūrali menopauzė – visiška menstruacijų pabaiga dėl išnykusios folikulinės kiaušidžių sistemos
funkcijos. Natūrali menopauzė nustatoma retrospektyviai, praėjus 12 mėn. nuo paskutinių mėnesinių, kai nenustatoma kitų patologinių ar fiziologinių amenorėjos priežasčių. Specifinių
menopauzės biologinių žymenų nėra (PSO). Menopauzės amžiaus vidurkis – 51 metai.
kinė menopauzė turėtų būti apibrėžiama kaip menopauzė, kuri prasideda tokiame amžiuje,
kuris yra dviem standartiniais nuokrypiais mažesnis negu nustatytas atitinkamai moterų
populiacijai. Praktiškai, kai nėra atitinkamai populiacijai patikimai nustatytų natūralios menopauzės pasiskirstymo pagal amžių rodiklių, menopauzė iki 40 metų vadinama priešlaikine (PSO).
Indukuota menopauzė – menopauzė dėl chirurginės abipusės ovarektomijos (neatsižvelgiant
į tai, atlikta ar neatlikta histerektomija) arba dėl jatrogeninio kiaušidžių
funkcijos nuslopinimo – chemoterapijos ar spindulinio gydymo (PSO).
Premenopauzė – tai laikotarpis, kai pasireiškia pirmieji pamažu senkančios kiaušidžių funkcijos
požymiai. Jai būdinga mėnesinių ciklo sutrikimai, sutrumpėjęs, rečiau užsitęsęs mėnesinių
ciklas, bet mėnesinės cikliškos. Vėliau perimenopauzės laikotarpiu šio cikliškumo dažniausiai
nebūna. Šis terminas dažnai vartojamas nevienareikšmiškai 1–2 metų laikotarpiui iki
menopauzės arba visam reprodukciniam laikotarpiui iki menopauzės apibūdinti (PSO).
Perimenopauzė – tai laikotarpis nuo ankstyvųjų menopauzės simptomų iki 12 mėn. po
mėnesinių pabaigos (iki visiško mėnesinių išnykimo), kada pasireiškia endokrinologinių,
biologinių ir klinikinių artėjančios menopauzės požymių (PSO).
Klimakterinis laikotarpis (klimaksas) – tai pereinamasis moters amžiaus laikotarpis
Nuo reprodukcinės funkcijos iki visiško nevaisingumo dėl laipsniškai senkančios kiaušidžių funkcijos.
Klimakterinis laikotarpis kartais būna susijęs su būdingais simptomais. Kai jų yra, galima
vartoti terminą „klimakterinis sindromas“ (TMD).
Pomenopauzė – laikotarpis po natūralios ar indukuotos menopauzės (PSO).
Pakeičiamoji hormonų terapija (PHT) – estrogenų ar estrogenų ir progestagenų derinys,
skirtas klimakso simptomams palengvinti ir menopauzės sukeliamų ligų profilaktikai.

Etiologija ir patogenezė
Menopauzę galima apibūdinti kaip vidutinio amžiaus, arba, kitaip sakant, brandžios, moters
kiaušidžių funkcijos nepakankamumą dėl sumažėjusios estrogenų, progesterono ir kiaušidžių
androgenų gamybos. Koncepciją, kad brandžios moters kiaušidžių funkcijos nepakankamumas
iš esmės yra nuolatinė šių hormonų trūkumo būklė, būtina suprasti endokrinologiniu
požiūriu, nes tai lemia šio sutrikimo gydymą. Sumažėjęs estrogenų kiekis organizme
sukelia vazomotorinius simptomus (karščio pylimą, naktinį prakaitavimą), miego sutrikimus,
nuotaikos pokyčius, depresiją, šlapimo organų ir makšties atrofiją, padidina kai kurių
lėtinių ligų, pvz., osteoporozės, riziką bei pablogina pažinimo funkciją. Baigiantis folikulinei
kiaušidžių funkcijai, taip pat labai sumažėja inhibino, padidėja gonadotropinų – FSH ir LH
– koncentracija, sutrinka gonadotropinus atpalaiduojančio faktoriaus išsiskyrimas. Visi šie
endokrininės sistemos pokyčiai skatina atsirasti menopauzės simptomus.

Klinikiniai simptomai, susiję su estrogenų trūkumu
Klimakterinio laikotarpio simptomai yra įvairūs. Pagal atsiradimo laiką (kada atsiranda)
simptomai skirstomi į ankstyvuosius, tarpinius ir vėlyvuosius. Europoje ir JAV apie 75 proc.
moterų būna ankstyvųjų simptomų.
Ankstyvieji simptomai (dažniausiai pasireiškia perimenopauzės laikotarpiu):
• vazomotoriniai (karščio pylimas, naktinis prakaitavimas, širdies plakimas ir kt.);
• psichologiniai (nuotaikos kitimai, depresija, dirglumas ir kt.);
• miego sutrikimai;
• sumažėjęs lytinis potraukis;
• susilpnėjusi atmintis ir sutrikusi koncentracija.
Tarpiniai simptomai (dažniausiai pasireiškia po menopauzės):
• urogenitaliniai sutrikimai (vulvos niežulys ir deginimas, dispareunija, nenumaldomas noras šlapintis,įtampos šlapimo nelaikymas ir kt.);
• odos sausėjimas ir plonėjimas, retėjantys plaukai, lūžinėjantys nagai, sąnarių ir kaulų skausmas.
Vėlyvieji simptomai:
• osteoporozė;
• širdies ir kraujagyslių sistemos ligos;
• Alzheimerio liga.

Indikacijos PHT
Menopauzės simptomai:
• PHT gali labai palengvinti tokius sutrikimus kaip karščio pylimą, prakaitavimą,
nemigą ir širdies plakimą, kitus simptomus, pvz., nuovargį, dirglumą, nervingumą ir depresinę nuotaiką, – sumažinti. Taip išsaugoma moters gyvenimo kokybė. Progestagenai estrogenų poveikį gali arba sustiprinti, arba susilpninti.
Urogenitalinė atrofija:
• urogenitalinės sistemos atrofiniai pokyčiai ir jų pasekmės (pvz., makšties sausmė,
dispareunija, šlapinimosi sutrikimai) yra veiksmingai gydomi estrogenais;
• vien tik šiems simptomams gydyti pasirenkamivietiškai į makštį skiriami mažų dozių estrogenų preparatai.
Osteoporozės profilaktika ir gydymas:
• pomenopauzinės osteoporozės profilaktikaiir gydymui būtinos šios priemonės: reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis organizme, tačiau vien jų nepakanka;
• estrogenai saugo nuo kaulinio audinio praradimo ir mažina lūžių riziką;
• kai kurie progestagenai stiprina estrogenų poveikį kaulams;
• mažų dozių PHT preparatai saugo moterį nuo stuburo slankstelių ir šlaunikaulio kaulinės masės praradimo ankstyvuoju pomenopauzės laikotarpiu;
• pakeičiamąja hormonų terapija gydant menopauzės simptomus, poveikis kauliniam audiniui yra papildomas jos privalumas;
• PHT gali būti pradinė pasirenkamoji priemonė kaulų lūžių rizikai sumažinti toms moterims, kurių nevargina menopauzės simptomai, tačiau yra labai padidėjusi lūžių rizika. Toks gydymas galėtų būti skiriamas pradiniu ilgalaikės gydymo programos, į kurią vėliau būtų galima įtraukti
SERM ir (ar) bisfosfonatus kartu su kalcitoninu ir kitais preparatais, etapu.
Priešlaikinė menopauzė:
• priešlaikinė menopauzė yra susijusi su padidėjusia osteoporozės ir, galbūt, koronarinės
širdies ligos rizika. Moterims, kurioms yra priešlaikinė menopauzė,
turėtų būti rekomenduojama PHT, kuri vartojama ne trumpiau kaip iki vidutinio natūralios menopauzės amžiaus (51 metų).

Tyrimai prieš skiriant PHT
• Ginekologinis tyrimas makšties skėtikliais ir bimanualinis tyrimas.
• Tepinėlis iš gimdos kaklelio citologiniam tyrimui.
• Klinikinis krūtų tyrimas.
• Ultragarsinis vidinių lyties organų tyrimas.
• Mamografija.
• Kūno masės indekso (KMI) įvertinimas.
• AKS matavimas.

PHT skyrimas
Akušeris ginekologas arba šeimos gydytojas skiria PHT kvalifikuotai įvertinęs pacientės
būklę ir atlikęs reikiamus tyrimus. Kiti gydytojai specialistai (pvz., kardiologas, endokrinologas, urologas, psichiatras) gali rekomenduoti PHT ir nukreipti moterį akušerio ginekologo konsultacijai.
IJA
Moters rizikos veiksnių įvertinimas
• Būklė:
klimakterinio laikotarpio nustatymas; menopauzės simptomų įvertinimas; natūrali ar indukuota menopauzė; menstruacinis ciklas, paskutinių mėnesinių data; kontracepcijos poreikis.
• Ligų anamnezė:
krūties ir gimdos gleivinės piktybinis navikas; tromboembolinės ligos; kepenų bei tulžies pūslės ligos.
• Šeimos anamnezė:
lyties organų, krūties, žarnyno navikai; tromboembolinės komplikacijos; širdies ir kraujagyslių ligos; osteoporozės rizikos veiksnių nustatymas.
• Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai:
hipertenzija; cukrinis diabetas; nutukimas, ypač centrinio (androidinio) tipo; rūkymas; hipodinamija.
• Osteoporozės bei jos komplikacijų rizikos veiksniai:
hipoestrogeneminės būklės;
nevaisingumas;
baltoji rasė;
asteninė kūno sandara;
ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas;
piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais,
rūkymas; nevisavertė mityba, neracionali dieta;
nejudrus gyvenimo būdas.

Gydymas
Bendras principas – PHT pradėti atsiradus menopauzės simptomų.
Perimenopauzė
Gydymas priklauso nuo klinikinių simptomų pobūdžio:
• progestagenų skiriama antrosios ciklo pusės metu, jei sutrikęs menstruacinis ciklas
yra pagrindinis simptomas;
• PHT skiriama atsiradus vazomotorinių simptomų arba jei reikia sureguliuoti menstruacinį ciklą;
• geriamųjų kontraceptikų skiriama, kai dar reikia ir kontracepcijos (pirmenybė mažų dozių preparatams).
Klimakteriniu laikotarpiu endogeninių estrogenų sintezė yra sutrikusi. Norint užtikrinti reguliarų kraujavimą, PHT preparatų turėtų būti skiriama cikliniu režimu. Vėliau gali būti rekomenduojama kraujavimo nesukelianti sudėtinė estrogenų/progestagenų terapija nepertraukiamu
režimu. Keičiant cikliniu režimu vartojamą PHT į nepertraukiamu režimu vartojamą
sudėtinę PHT, pastarosios preparatus pradėti vartoti kraujavimo pradžioje.
Pereiti iš cikliniu režimu vartojamos PHT į gydymą nepertraukiamu režimu rekomenduojama
šiais atvejais:
• moteris yra 50 metų ir vyresnė;
• vartojant PHT cikliniu režimu, kraujavimai buvo reguliarūs ir nepasitaikė disfunkcinio
kraujavimo;
• vartojant PHT cikliniu režimu, moteriai nebuvo kraujavimo.
Pomenopauzė
Moteris, kurias vargina menopauzės simptomai, labai svarbu pradėti gydyti anksti – PHT
palengvina menopauzės simptomus ir apsaugo nuo estrogenų trūkumo sukeltų pasekmių.
Rekomenduojamos PHT dozės. Reikia vartoti mažiausias estrogenų dozes, palengvinančias
menopauzės simptomus. Rekomenduojama gydymą pradėti tokiomis dozėmis:
• 0,5–1 mg 17 β-estradiolio;
• 0,3–0,45 mg konjuguotų kumelių estrogenų;
• 25–37,5 μg estradiolio pleistrų;
• 0,5 mg estradiolio gelio;
• 150 μg intranazalinio estradiolio.

Gydymo veiksmingumą reikia įvertinti praėjus 8–12 savaičių nuo gydymo pradžios ir, jei
būtina, koreguoti vaistų dozės. Maždaug 10 proc. pacienčių gali prireikti didesnės estrogenų
dozės. Didesnių dozių poreikis turėtų būti kartotinai vertinamas reguliariai, ir, jei įmanoma,
dozę sumažinti.
Gydymo trukmė. PHT vartojimo trukmė priklauso nuo gydymo indikacijos.
• Kasmet vertinti pasirinktą PHT būdą, dozę, vartojimo indikacijas.
• Ar tęsti gydymą, lengvinantį menopauzės simptomus, galima nustatyti tiktai laikinai
nutraukus gydymą. Paprastai tai gali būti rekomenduojama po 2–3 vaistų vartojimo
metų. Jei simptomai nepasikartoja, PHT nebereikia.
• Osteoporozės profilaktikai ir gydymui veiksminga tiktai ilgalaikė terapija. PHT
gali būti skiriama pradiniu gydymo etapu padidėjusios rizikos moterims ankstyvuoju
pomenopauzės laikotarpiu, vėliau tęsti gydymą selektyviais estrogenų receptorių
moduliatoriais ir (ar) bisfosfonatais.
• Urogenitalinės atrofijos simptomams lengvinti taip pat rekomenduojamas ilgalaikis
gydymas vietiškai į makštį vartojamais preparatais.

Kontraindikacijos PHT
PHT neturėtų būti skiriama, kai yra žemiau išvardytų būklių:
• esamas, buvęs ar įtariamas krūties vėžys;
• nustatyti ar įtariami nuo estrogenų priklausomi piktybiniai navikai (pvz., endometriumo
vėžys);
• neaiškios kilmės kraujavimas iš vidinių lyties organų;
• negydyta endometriumo hiperplazija;
• ankstesnė idiopatinė ar dabar esanti venų trombembolinė būklė (giliųjų venų trombozė,
plaučių trombembolija);
• aktyvi ar pastaruoju metu nustatyta arterijų trombembolinė būklė (pvz., krūtinės angina,
miokardo infarktas);
• negydyta hipertenzija;
• aktyvi kepenų liga;
• žinomas padidėjęs jautrumas vaistui;
• porphyria cutanea tarda (absoliuti kontraindikacija).

PHT alternatyvos
Kai estrogenų ar estrogenų/progestagenų terapija netoleruojama arba kontraindikuotina,
pvz., krūties vėžiu sergančioms ir gydomoms moterims, galima rekomenduoti alternatyvias
gydymo priemones.
• Kai kurie augaliniai ekstraktai gali palengvinti menopauzės simptomus, nors jų poveikis panašus į placebo sukeliamą efektą.
Į kai kurių augalinių ekstraktų sudėtį įeina nemažai komponentų, pasižyminčių
estrogenų savybėmis (fitoestrogenai), kurių poveikis dar nėra galutinai ištirtas. Nei
organiniai, nei augaliniai ekstraktai nėra adekvati alternatyva PHT.
• Fitoestrogenai gali sumažinti kaulinio audinio retėjimą, tačiau nėra duomenų apie kaulų lūžių rizikos sumažėjimą.
• α adrenomimetikai, pvz., klonidinas, vidutiniškai sumažina karščio pylimą.
• Didelės progestagenų dozės (5–10 mg noretisterono acetato ar 20–40 mg medroksiprogesterono acetato per parą) veiksmingai mažina karščio pylimus. Ar juos saugu ilgai vartoti dėl poveikio krūtims, nežinoma.
Be to, preparatus vartojant dozėmis, slopinančiomis vazomotorinius simptomus, didėja venų trombembolijos rizika.
• Tibolonas yra sintetinis steroidas – 19- nortestosterono darinio – noretinodrelio analogas, skirtas klimakterinių simptomų gydymui ir osteoporozės profilaktikai. Nors šio sintetinio steroido cheminė struktūra yra panaši į progestagenų, tačiau farmakologiniais ir klinikiniais tyrimais nustatytos skirtingos jo hormoninės savybės skirtinguose audiniuose.
Tibolonas, kaip selektyvus audinių estrogeninio aktyvumo reguliatorius, specifiškai veikia audinius: estrogeninis poveikis būdingas skeleto kaulams, makšties gleivinei, smegenų audiniui,
širdies ir kraujagyslių sistemos organams (arterijoms), progestageninis – endometriumui,
antiestrogeninis
– krūtų audiniui bei širdies ir kraujagyslių sistemos organams (venoms), silpnas androgeninis
– nuotaikai ir lytiniam potraukiui. Klinikinėje praktikoje tibolonas palengvina menopauzės simptomus (karščio pylimą, naktinį prakaitavimą), didina kaulų tankį, mažina kaulų lūžių riziką, silpnina urogenitalinės atrofijos sukeltus simptomus (makšties sausmę ir dispareuniją), gerina
Nuotaiką ir lytinį potraukį, nesukelia endometriumo proliferacijos, beveik nesukelia
krūtų skausmingumo, nedidina krūtų audinio mamografinio tankio.
• Nervų sistemą veikiantys vaistai, pvz., selektyvūs serotonino reabsorbicijos inhibitoriai
(SSRI), lengvina vazomotorinius simptomus ir jų gali būti skiriama trumpais kursais tuomet, kada PHT yra kontraindikuotina arba yra pageidaujamos alternatyvios
gydymo priemonės. Šiuos vaistus skiriantys gydytojai turėtų žinoti galimą nepageidaujamą jų poveikį ir būtinybę laipsniškai nutraukti gydymą jais.
• Pastaruoju metu atlikti tyrimai rodo, kad karščio pylimą mažina vaistas nuo epilepsijos
– gabapentinas.
• Bisfosfonatų gali būti skiriama osteoporozei gydyti, ypač vyresnėms moterims, kurioms buvo osteoporozinių lūžių. Ilgalaikis bisfosfonatų poveikis moterims
ankstyvuoju pomenopauzės laikotarpiu dar nepakankamai ištirtas.
• Selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai – tai junginiai, selektyviai agonistiškai
ar antagonistiškai veikiantys moters organų ir audinių estrogenų receptorius.
Pagal savo sandarą selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai yra chemiškai skirtingos medžiagos, neturinčios estrogenams būdingos steroidinės struktūros, tačiau turinčios tretinę struktūrą, dėl kurios gali prisijungti prie estrogenų receptorių. Selektyvių estrogenų receptorių moduliatorių skiriama moterų stuburo slankstelių osteoporozės profilaktikai ir
gydymui pomenopauzės laikotarpiu. Nėra duomenų apie jų poveikį mažinant šlaunikaulio
lūžių riziką. Selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai nepalengvina klimakterinių simptomų ir gali net veikti priešingai.

Progestagenai
Progestagenai apima didelę grupę hormonų, kuriems būdingos natūralaus steroido
Progesterono savybės: ir patį progesteroną, ir sintetinius progestageninius komponentus, vadinamus progestinais.
Moterims, kurioms gimda nepašalinta, progestagenų skiriama kartu su estrogenais padidėjusiai
endometriumo hiperplazijos ir vėžio rizikai, atsirandančiai vartojant vien estrogenus,
sumažinti. Progestagenų neturėtų būti skiriama moteriai po histerektomijos.
Moterų, gaunančių PHT, endometriumui apsaugoti progestagenų skiriama cikliniu ar
nepertraukiamu režimu. Cikliniu režimu progestagenų skiriama atitinkamomis dozėmis
10–14 dienų kiekvieną mėnesį. Tyrimų duomenys apie ilgalaikę endometriumo apsaugą,
vartojant progestagenus ilgais ciklais (14 dienų kas 3 mėn.), yra prieštaringi. Pirmuoju
atveju pseudomenstruacinis kraujavimas kartojasi kas mėnesį, antruoju – kas tris mėnesius.
Intrauterinė sistema su levonorgestreliu gali būti rekomenduojama endometriumo apsaugai
moterims, planuojančioms pradėti vartoti pakeičiamąją estrogenų terapiją.
Vartoti mažų dozių estrogenų be progestagenų apsaugos nerekomenduojama dėl padidėjusios
endometriumo hiperplazijos ir vėžio rizikos. Progestagenai neapsaugo nuo krūties
vėžio ir gali padidinti šią riziką lyginant su estrogenų monoterapija.

PHT ir vėžys
Lytinių steroidų įtaka neoplaziniams procesams yra nevienareikšmė. Krūties vėžio rizika,
ilgai vartojant PHT, gali padidėti, o storosios žarnos vėžio – sumažėti.
Tačiau dauguma moterų krūties vėžio bijo labiau negu bet kokios kitos lokalizacijos vėžio ir tai turi įtakos jų pasiryžimui PHT.
Estrogenų monoterapija didina endometriumo vėžio riziką, kuri labai sumažinama kartu
vartojant progestagenus. Gimdos kaklelio plokščialąstelinis vėžys nėra kontraindikacija
skirti PHT. Pastebėta, kad PHT vartotojoms sumažėja plaučių ir bronchų vėžio rizika.
Krūties vėžys
Krūties vėžio rizikai turi įtakos endogeninių ir egzogeninių estrogenų bei progestagenų
poveikio trukmė. Progestagenai skatina nuo estrogenų priklausomą krūties audinio proliferaciją.
Nedaug padidėjęs krūties vėžio atvejų skaičius moterims, ilgai vartojusioms estrogenų ar estrogenų/progestagenų preparatus, daugumos tyrimų duomenimis, nebuvo susijęs su padidėjusiu mirtingumu nuo šios patologijos. Dar nėra aiškiai nustatytų įvairių estrogenų ir progestagenų
poveikio krūties vėžiui skirtumų.
• Prieš pradedant PHT, turi būti įvertinta, ar šio gydymo privalumai viršija galimą riziką. Tai ypač svarbu, kai gydoma ilgiau kaip 4–5 metus.
• Krūties vėžio rizika padidėja vartojant estrogenų, o ypač estrogenų/progestagenų ilgiau kaip 5 metus. KAIT duomenimis, nuo sudėtinės PHT absoliuti krūties vėžio rizika padidėja papildomais 4 atvejais 1000-iui moterų per 5 gydymo metus.
• Padidėjusi krūties vėžio rizika nuo PHT yra panaši į padidėjusią krūties vėžio riziką dėl ankstyvos menarchės (iki 11 metų), vėlyvojo pirmojo nėštumo (po 35 metų), vidutiniško alkoholio vartojimo (daugiau kaip 20 g per parą), taip pat negimdžiusioms moterims. Reikia pabrėžti,
kad krūties vėžio rizika didėja su amžiumi.
• Padidėjusi krūties vėžio rizika dėl PHT yra daug mažesnė negu šio vėžio rizika dėl nutukimo. Taip pat pastebėta, kad padidėjusi krūties vėžio rizika nuo ilgai skiriamos PHT dažniau būna moterims su normaliu KMI (< 24 kg/m2) negu su padidėjusiu KMI.
• Praėjus 5 metams nuo PHT, krūties vėžio rizika esti tokia pat kaip ir negavusioms šio gydymo.
• Daugumos tyrimų duomenimis, krūties vėžys, kuriuo suserga PHT gaunančios moterys, būna labiau lokalizuotas, geriau diferencijuotas, todėl jo prognozė gali būti palankesnė negu šia liga sergančioms niekada PHT negavusioms moterims.
• Manoma, kad visų rūšių hormonai (ir estrogenai, ir progestagenai), įvairūs vartojimo
jų būdai ir PHT režimai (ciklinis ir nepertraukiamas) panašiai padidina krūties
vėžio riziką. Tibolonas, kaip ir įprastinė PHT, susijęs su padidėjusia krūties vėžio rizika.
• Skirtingi PHT vartojimo režimai (estrogenai, sudėtinė PHT cikliniu ir nepertraukiamu režimu) nevienodai didina mamografinį tankį (atitinkamai maždaug 5 proc., 15 proc., 30 proc. pacienčių). Padidėjęs mamografinis tankis gali sumažinti diagnozės tikslumą. Nėra duomenų,
rodančių ryšį tarp padidėjusio mamografinio tankio dėl PHT vartojimo ir krūties vėžio rizikos. Tibolonas nedidina mamografinio tankio.
• Vietiškai į makštį vartojami mažų dozių estrogenai nedidina krūties vėžio rizikos.

PHT bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika
Įvairių tyrimų duomenimis, PHT padidina venų trombembolinės ligos riziką. WHI tyrimo
rezultatai rodo, kad per 5 metus 1000-iui 50–59 metų moterų prisidėjo
maždaug 2–6 papildomi venų trombembolijos atvejai. Yra duomenų, kad nuo transderminės estrogenų
terapijos venų trombembolijos rizika nepadidėja arba tik šiek tiek padidėja. Buvusi venų
trombozė paprastai yra kontraindikacija PHT, nes gerokai padidėja venų trombembolijos recidyvų
rizika. WHI tyrimo duomenys rodo reikšmingai padidėjusį ūminių širdies ir kraujagyslių
būklių skaičių pirmaisiais gydymo sudėtiniais konjuguotais kumelių estrogenais
(po 0,625 mg) ir medroksiprogesterono acetatu (po 2,5 mg) preparatais metais (absoliuti rizika – 2 papildomi atvejai 1000-iui moterų pirmaisiais vartojimo metais). Penkerių metų vartojimo
absoliuti rizika – 3,5 papildomų atvejų 1000-iui moterų (statistiškai nereikšminga).
Nežinoma, ar tokią pat riziką sukelia ir mažų dozių preparatai, kiti sudėtiniai preparatai ir
(ar) kiti vartojimo būdai. Šiandien dar taip pat neaišku, ar ši rizika tokia pat moterims, kurios pradėtos gydyti menopauzės laikotarpiu.
Žinoma, kad PHT šiek tiek padidina insulto riziką. Vartojant sudėtinių konjuguotų kumelių
estrogenų (po 0,625 mg) ir medroksiprogesterono acetato (po 2,5 mg) preparatus,
absoliuti rizika buvo papildomi 4 insulto atvejai 1000-iui moterų per 5 gydymo metus.
Remiantis epidemiologinių tyrimų rezultatais, manoma, kad yra ryšys tarp estrogenų
dozės ir trombembolinių komplikacijų rizikos, taip pat insulto. Sumažinta estrogenų dozė sumažina ir tikėtiną riziką. Standartinių dozių PHT neturėtų būti skiriama nei pirminei, nei antrinei širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Mažų dozių gydymo vaidmuo nežinomas.
Aterosklerozės progresavimas pomenopauzės laikotarpiu ir kartu koronarinės širdies
ligos rizika yra susiję su estrogenų trūkumo trukme. Estrogenų poveikis arterijoms gali
būti teigiamas, jeigu PHT pradedama iškart po menopauzės. Šiuo metu pirminė koronarinės
širdies ligos profilaktika nėra PHT indikacija.
• Laikotarpis nuo aktyvios reprodukcinės būklės iki mėnesinių pabaigos yra normali moters gyvenimo dalis.
• Gyvenimo būdas gali turėti didelę įtaką moters gyvenimo kokybei ir kiekybei.
• Pirminę sveikatos sutrikimų profilaktiką reikia pradėti dar prieš menopauzę.
• PHT – viena iš veiksmingiausių farmakologinių priemonių moters gyvenimo kokybei pagerinti klimakteriniu ir pomenopauzės laikotarpiu.
• PHT turi būti skiriama tik tada, kai yra aiškios indikacijos, pirmiausia – menopauzės simptomams lengvinti.
• PHT gali būti pirmiausia pasirenkamas būdas kaulų lūžių rizikai sumažinti moterims,
kurioms ji yra labai padidėjusi, be to, PHT turi daug ir kitų privalumų.
• Ilgalaikė PHT yra susijusi su padidėjusia venų trombembolinės ligos, insulto ir krūties vėžio rizika.
• Poreikis tęsti paskirtą gydymą, ypač ilgalaikę PHT, turėtų būti reguliariai peržiūrimas.
• Būtina anksti sudaryti individualų sveikatos priežiūros planą, kurio tikslas
– apsaugoti nuo menopauzės simptomų bei sumažinti tokių būklių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, osteoporozė ir Alzheimerio liga, grėsmę.

"Akušerija ir ginekologija bendrosios praktikos gydytojams"











 

 

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai