Klausos sutrikimai – ne vien senų žmonių problema

Klausos pablogėjimo žmogus gali ilgai nejusti. Dažniausiai neprigirdintys neigia turintys tokių bėdų, tačiau vis dažniau nustemba, kad nebesugeba suprasti įprastų pokalbių. Tokie žmonės gali pradėti vengti bendrauti, stengdamiesi išvengti nemalonių situacijų. Tačiau neigiamas psichologinis klausos pablogėjimo poveikis ilgainiui tampa akivaizdus. Todėl sutrikus klausai delsti negalima. Kuo greičiau kreipsitės į gydytoją, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų klausą pavyks išsaugoti. Apie pagalbą klausos sutrikimų atveju kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vyresniuoju ordinatoriumi Dariumi Rauba.
 

Ar daug žmonių kenčia dėl klausos sutrikimų?
Šiandien nedaug žmonių galėtų pasigirti itin gera klausa. 100 tūkstančių gyventojų tenka 5–10 klausos sutrikimo atvejų, vienas iš dviejų vyresnių nei 65 metai žmonių jau turi klausos sutrikimų. Tačiau ši negalia klaidingai siejama su senyvu amžiumi – pusė neprigirdinčiųjų yra darbingo amžiaus, tarp jų nemažai vaikų ir jaunuolių.
Dingstanti klausa gali sukelti nenorą bendrauti su kitais, varžyti, kelti baimės jausmą, paskatinti socialinę izoliaciją, prarandamas pasitikėjimas, savigarba ir net gali išsivystyti depresija. Todėl klausos sutrikimus būtina laiku diagnozuoti ir gydyti.
Kokios yra klausos sutrikimų priežastys?
Klausos silpnėjimo ar praradimo priežastis gali būti per gyvenimą patirtos ausų infekcijos, stiprus triukšmas, smegenų augliai, įvairių antibiotikų vartojimas, kai kurios infekcinės ligos.
Kartais galime staiga apkursti viena ausimi. Dėl to gali būti kaltas paprasčiausias sieros kamštis, kurį išplauti gali šeimos gydytojas, ir pasaulis vėl suskambės naujais garsais. Tačiau kartais ir atsikračius sieros kamščio klausa gali likti susilpnėjusi. Todėl reikėtų apsilankyti pas gydytoją, nes gali būti pažeistas klausos nervas. Ir kuo ilgiau delsime nesikreipdami į gydytoją dėl susilpnėjusios klausos, tuo didesnė rizika, kad klausos nervas gali būti žeistas visam laikui.
Pasitaiko, kad kūdikiai jau gimsta kurti dėl jų motinų nėštumo metu persirgtų ligų arba vartotų vaistų. Kiti vaikai dėl kokios nors patologijos praranda klausą per pirmuosius gyvenimo metus. Vyresniame amžiuje klausa silpnėja vystantis ateroskleroziniams pakitimams kraujagyslėse. Dėl kraujotakos pakitimų paprastai nukenčia ir klausos aparatas.
Klausa gali sutrikti persirgus bet kokia virusine liga, pvz., gripu, kai išsivystyto komplikacija – ausų uždegimas, dėl ko gali būti pažeistas ne tik ausies būgnelis, bet ir klausos nervas. Kartais nereikia nei vidurinio otito, o užtenka bendro virusinio susirgimo, kad viruso toksinai tiesiogiai epr kraują pažeistų klausos organą.
Dažna klausos sutrikimo priežastis – trauma, kurią galima patirti šalia sprogus fejerverkui, garsiai sušukus į ausį, medžioklės metu būnant arti šaulio, kuris paleidžia garsų šūvį. Kartą pas mus į klinikas pateko šešių apkurtintų medžiotojų kompanija, kuri klausos traumą patyrė vienam iš medžiotojų autobusiuke netyčia iššovus iš medžioklinio šautuvo. Uždaroje erdvėje šūvio garsas prilygo net 150–160 decibelų triukšmui, tai ir pažeidė medžiotojų klausą.
Viena didžiausių ausies traumų yra būgnelio sužalojimas. Ją gali sukelti smūgis per ausį, stiprios garso bangos, staigus slėgio pasikeitimas tarp išorinės ir vidinės ausies.


Apkursti galima ir dėl apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis ir net vartojant kai kuriuos cheminius vaistus. Anksčiau ligoninių stacionaruose infekcijas gydydavo kelis kartus per dieną leisdami antibiotiką gentamiciną. Pasirodo, šis vaistas yra baisus nuodas, toksiškai veikiantis klausos nervą, dėl to pacientai neretai skųsdavosi susilpnėjusia klausa.
Kita vertus, klausa gali palaipsniui blogėti, kai žmogus ilgą laiką klausosi labai garsios muzikos, dirba triukšmingoje aplinkoje. Deja, daugelis vaikų ir paauglių garbina ausinukus, kuriuose skamba itin garsi muzika. O tai labai kenkia klausos aparatui, ypač kai tos garsios muzikos klausomasi nuolat. Kartais paauglio ausinukas taip garsiai plyšauja, kad net praeiviai puikiausiai gali girdėti, kokios muzikos jis klausosi. O muzikos 85 decibelų garsu nerekomenduojama klausytis ilgiau kaip 2 valandas per dieną.
Kaip išsiaiškinti, ar klausa nėra sutrikusi?
Išsiaiškinti, kokia yra jūsų klausa, lengvai galite elementarus klausos tyrimo pagalba, kurį puikiausiai galima atlikti namuose. Sveiką ausį užkiškite pirštu, blogiau girdinčia ausimi atsisukite į savo pašnekovą, kuris iš 5–6 metrų atstumo turėtų pašnibždomis tarti kokį nors žodį, kurį jūs turėtumėte pakartoti. Jei neprigirdite, pašnekovas turėtų prieiti arčiau jūsų, kad išsiaiškintų, kokiu atstumu jūs girdite. Jei klausa sutrikusi, būtinai kreipkitės į gydytoją, jis nustatys, kokia yra klausos sutrikimo priežastis.
Kaip yra gydomi klausos sutrikimai?
Sutrikus klausai, labai svarbu kuo greičiau išsiaiškinti sutrikimo priežastis ir pradėti gydymą. Tai labai svarbu gydymo rezultatams.
Anksčiau buvo manoma, kad efektyviausiais klausos sutrikimų gydymo metodas yra galvos smegenų kraujagysles plečiantys vaistai. Tačiau šiandien visame pasaulyje yra pereinama prie kitų, efektyvesnių gydymo metodų. Vienas iš tokių metodų – sergant klausos nervo pažeidimu, jau pirmosiomis dienomis yra skiriami hormoniniai preparatai nuo uždegimo.
Kitais atvejais gali būti taikoma hiperbarinė oksigenacija (deguonies kamera), kuri pagerina klausos nervo ląstelių mitybą, skatina naujų kraujagyslių susiformavimą, ir dėl to pagerėja kraujotaka vidinėje ausyje.
Taip pat neatsisakoma ir kraujagysles plečiančių vaistų, ginkmedžio preparatų, ypač siekiant pagerinti kraujotaką senyvo amžiaus pacientams. Klausos sutrikimų atvejais veiksmingi yra antioksidantai, neblogai padeda ir refleksoterapija. Be abejo, stipriai sutrikus klausai padėti gali ir šiuolaikiniai klausos aparatai, kurie dažnai labai pagerina žmogaus gyvenimo kokybę.
Visiškai apkurtus, ypač jei žmogus neseniai dar girdėjo, bet apkurto dėl kokios nors priežasties, efektyviausia ir moderniausia klausos susigrąžinimo priemonė yra kochlearinė implantacija, kurios metu į vidinėje ausyje esančią sraigę su pažeistomis klausos receptoriaus ląstelėmis yra įstatomas elektroninis klausos implantas. Jis perima klausos receptorių funkciją priimti garsą iš aplinkos ir tiesiogiai stimuliuoja klausos nervus. Šios operacijos metu naujam gyvenimui yra prikeliamas visiškai negyvas klausos organas ir sugrąžinama klausos funkcija.
Kaip patartumėte saugoti klausą?
Siekdami išvengti klausos sutrikimų, venkite ilgalaikio streso, daugiau laiko skirkite poilsiui ir ramybei, kad pailsėtų ne tik galva, bet ir klausa. Pasimėgaukite pečių ir kaklo masažo malonumais, atsipalaiduokite. Taip pagerės ne tik galvos smegenų, bet ir klausos aparato kraujotaka.
Kūdikių su vežimėliais nevežiokite prie judrių gatvių. Mažylių klausos aparatas galutinai nesusiformavęs, yra labai jautrus, todėl bet koks stipresnis garsas gali sukelti vaikui klausos traumą. Paaugusių vaikų nepatartina vestis į triukšmingus viešus renginius, koncertus ar sporto varžybas, nes ir ten yra didelė grėsmė pakenkti vaiko klausai.
Patys irgi venkite triukšmingos aplinkos. Jei aplink yra didelis triukšmas, nesivaržydami naudokite ausų kamštelius. Klausai pablogėjus, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.
Štai keletas klausimų, kurie padės įsitikinti, ar jūsų klausa nėra susilpnėjusi. Jei teigiamai atsakysite daugiau nei vieną kartą, gali būti, kad kilo klausos problemų, ir vertėtų kreiptis į gydytoją.
• Ar man sunku girdėti pašnekovą bendraujant telefonu?
• Ar man sunku girdėti pokalbyje dalyvaujančius asmenis, kai esu triukšmingoje vietoje?
• Ar privalau įtempti savo klausą, kad suprasčiau apie ką kalbama?
• Ar dažnai prašau žmonių pakartoti, ką jie sakė?
• Ar aplinkiniai skundžiasi, kad per garsiai klausau televizoriaus ar radijo laidų?

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai