Gydytojos kosmetologės Danutės MIKŠTIENĖS
(UAB “Gydomoji kosmetologija”) patarimai
Kas vakarą kojas reikia plauti drungnu vandeniu, ir būtinai su muilu ar tam skirta priemone. Po to nuo pirštų galų link kelių ir šlaunų dar drėgną odą reikia patepti maitinamuoju kremu. Ypač tai aktualu sulaukus 30-40 metų, kai intensyviau ima ragėti kulnai, sustorėja padų oda. Sustorėjusi oda trukdo dėvėti norimą avalynę, pašerpetojusi oda kimba prie kojinių, kulnai neretai skausmingai suskyla, prasideda uždegimai. Tokią odą būtina minkštinti karštomis muilo vonelėmis, kiek įmanoma mechaniškai pašalinant suragėjusias mases pemza ar barzdai skirtais skusti peiliukais su apsauga. Po to kojas reikia dar kartą trumpam pamerkti į vonelę, o nusausinus - patepti riebiu kremu. Jei kremo neturite - jį pakeis augalinis aliejus. Jeigu po kelių procedūrų suragėjusios odos visiškai pašalinti nepavyks, gydytojas išrašys salicilo, pieno rūgšties ar kitų keratolitinių medžiagų turinčią gydomąją priemonę. Jeigu kulnų įtrūkimai gilūs, skausmingi, pašalinę suragėjusią odą, 2-3 kartus per dieną kojas tepkite oksolino, kalendulos, furacilino tepalu bei jonažolių aliejumi. Vakarais darykite šiltas jonažolių, ramunėlių, kraujažolių, šalavijo, arnikos ištraukos voneles. (Saują vaistažolių mišinio užpilkite 1 litru verdančio vandens, palaikykite ne mažiau 8 val., prieš mirkydami kojas - pašildykite). Po mirkymo sutepkite pėdas vienu iš šių tepalų ir nakčiai apriškite polietilenu.
Jei galite, naudokitės specialiomis kojų priežiūros priemonėmis. Lietuvoje jau galima įsigyti įvairių firmų kojų priežiūros priemonių. Išsirinkite tai, kas jums priimtiniausia ir tinkamiausia, tegu jūsų kojos lengviau jus nešioja!
Kojų plovimo priemonė nesausina odos, puikiai naikina nešvarumus ir bakterijas, minkština ir drėkina kojų odą. Šveitiklis naikina mikrobus ir bakterijas, suminkština kietą pėdų odą, jame esančios jojoba ir pemzos granulės nuo padų ir kulnų pašalina šiurkštų odos sluoksnį, lauro uogos kojas vėsina ir pašalina nemalonų kvapą. Taip pat tinka keliams ir alkūnėms.
Naudojimas: masažuojant rankomis ar plaušine įtrinti, po to gerai nuplauti šiltu vandeniu. Nuplautą arba nušveistą padų odą, ypač vasarą, tinka įtrinti vėsinančiu geliu arba losjonu, kuriuose esantys augaliniai ekstraktai bei aliejai puikiai vėsina ir atgaivina pavargusias kojas.
Mineralinių druskų vonelės minkština sausą kojų ir rankų odą, gerina kraujo ir medžiagų apykaitą, atpalaiduoja įsitempusius raumenis, šalina įtrūkimus, minkština nuospaudas, palaiko natūralią odos drėgmę, mažina kojų prakaitavimą.
Naudojimas: viename litre 40-42°C temperatūros vandens ištirpinti 2 šaukštus druskos, mirkyti 20-30 min. Po to nuplauti šiltu vandeniu ir patepti kojų kremu.
Mineralinis purvas puikiai veikia periferinių nervų galūnes, nervų sistemos veiklą ir yra nuostabi relaksacijos bei stresų įveikimo priemonė. Jis maitina, tonizuoja ir stiprina jungiamuosius audinius, didina odos elastingumą, tamprumą ir lygumą. Mažina skausmus ir neleidžia progresuoti sąnarių, raumenų ir reumatinėms ligoms, plačiai naudojamas kaulų, raumenų, sąnarių traumų reabilitaciniam gydymui. Pašildytu purvu ištepti visą kūną arba atitinkamą vietą, apvynioti polietilenu ir palaikyti 15-20 min. Nuplauti drungnu vandeniu.
Abrazyvinis kremas nušveičia sausą, suragėjusią odą, ypač nuo kulnų. Aktyvūs komponentai - migdolų lukštai, alyvų kauliukai, eukalipto aliejus.
Naudojimas: patepti drėgnas kojas, patrinti pėdas, kulnus bei šonus, nuplauti. Po to patariama naudoti drėkinamąjį kojų kremą - tepti kojų pėdas, ypač tarpupirščius, gerai pamasažuoti. Naudojant kasdien, kojos bus gaivios. Kremas suteiks kojoms gaivumo, vėsumo. Aktyvus komponentas - aluminium chlorhydroxide vėsina ir suteikia kojoms šviežumo. Prižiūrėti kojas taip pat padeda kojų šveitiklis bei pemza/nagų šepetys.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę