){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Įkandus vabzdžiui, į žaizdelę patenka nuodų - įvairių baltymų, fermentų ir kitokių biologiškai veiklių medžiagų. Vabzdžių nuodams sąveikaujant su mūsų organizmo imunine sistema, kyla įvairių atsakomųjų reakcijų. Tai gali būti paprasta odos uždegiminė reakcija arba alerginė reakcija, kuri pasireiškia žaibiškai, gali būti grėsminga gyvybei.
Vabzdžių įkandimų stenkitės išvengti. Iškylaudami gamtoje tinkamai apsirenkite: jei bus kuo mažiau drabužiais nepridengtų kūno vietų, vabzdžiai jus mažiau kamuos. Be to, galite naudoti vabzdžius atbaidančias priemones - repelentus.
Įkandimų vietas tepkite specialiais tepalais. Niežtinčias vabzdžių įkandimų ar įgėlimų vietas galima patepti šiek tiek parūgštintu vandeniu. Be to, įkandimų vietas galima patepti vadinamąja ,,Vietnamietiška žvaigždute” ar vaistinėje įsigytais antihistamininiais tepalais (psilobalzamu, fenistiliu ir pan.), kurie slopina uždegimo reakcijas.
Dezinfekuokite žaizdeles. Jei įkandimų vietos stipriai nukasomos (nudraskomos) ar supūliuoja, jas reikia dezinfekuoti briliantine žaluma ar kitais spiritiniais tirpalais, nes negydomi pūlingi uždegimai gali labai išplisti, sukelti kraujo užkrėtimą.
Grėsmė gyvybei dažniausiai kyla dviem atvejais:
kai įgelia daug vabzdžių (dažniausiai bičių arba vapsvų);
jei žmogus yra alergiškas tam tikrų vabzdžių nuodams. Užtenka net ir vieno vabzdžio įkandimo, kuris sukeltų organizmo alerginę uždegiminę reakciją.
Alerginė reakcija įvyksta dažniausiai per kelias minutes: stipriai sutinsta įkandimo vieta (todėl svarbu nuimti bet kokius veržti galinčius daiktus), tinimas greitai plinta ir gali išplisti po visą kūną. Neretai išberia viso kūno odą. Tinti gali ir kvėpavimo takai, be to, kartais pradeda spazmuoti kvėpavimo takų raumenys, pagausėja gleivių sekrecija, visa tai sukelia stiprėjantį dusulį, kuris, nesuteikus kvalifikuotos pagalbos, gali baigtis mirtimi. Sutrinka kraujotaka: išsiplečia smulkiosios kraujagyslės, staiga sumažėja arterinis kraujo spaudimas, pradeda svaigti galva, temsta akyse, trinka sąmonė, žmogų gali ištikti šokas. Gali sutrikti ir virškinamojo trakto veikla: pradeda skaudėti pilvą, atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Ištraukite vabzdžio geluonį. Geluonį paimkite atsargiai (geriausia pincetu prie pat įkandimo vietos). Neimkite jo už pulsuojančios dalies, nes iš nuodų liaukų į kraują pateks papildoma nuodų porcija.
Suleiskite vaistų. Jei esate jautrus vabzdžių įkandimams, būtinai turėkite gydytojo skirtų leidžiamų vaistų (adrenalino), kurių, įkandus pavojingam vabzdžiui, nedelsdami susišvirkškite į raumenis. Jei minėta alerginė reakcija ištinka kitą asmenį, paklauskite, ar jis neturi su savimi medikamentų. (Adrenalinas yra labai stipriai veikiantis vaistas. Jis gyvybiškai reikalingas sunkios alerginės reakcijos ištiktam žmogui. Paskirti turi teisę tik gydytojas.)
Jei neturite vaistų, uždėkite timpą. Neturint vaistų, įkandus vabzdžiui iškart virš įkandimo vietos uždėkite timpą (ji turi būti plati, nepamirškite po ja padėti pamušalo) ir nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Timpa neveiksminga, kai alerginė reakcija jau išplitusi po visą organizmą ar nukentėjusįjį ištinka anafilaksinis šokas (sutrikusi sąmonė, oda blyški, prakaituota, labai padažnėjęs pulsas bei kvėpavimas).
Ištiktąjį šoko guldykite ant nugaros. Jei nukentėjusįjį ištiko anafilaksinis (alerginis) šokas (jis dar sąmoningas), guldykite ant nugaros, pakelkite galūnes, atsagstykite apykaklę, nuimkite visus veržti galinčius daiktus. Jei pradeda tinti kaklas, galite jį šaldyti. Jei nukentėjusysis praranda sąmonę, guldykite jį stabiliai ant šono bei kontroliuokite gyvybines funkcijas (joms sutrikus, pradėkite gaivinti).
Nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Jei esate užmiestyje, neturite telefono arba pagalba gali užtrukti, nedelsdami patys gabenkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą ar artimiausią vaistinę, kur bus galima sušvirkšti būtinų vaistų.
Laikas, per kurį atvyks greitoji medicinos pagalba ar jūs patys nugabensite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, gali nulemti pasveikimo bei gyvenimo prognozę.
Erkės tyko savo grobio ant įvairių aplinkos daiktų, tai dažniausiai įvairių medžių lapai, šakelės, žolė ir panašiai. Pavojingiausios Lietuvos miškų erkės yra iksodinės: jos platina įvairias ligas, pvz., erkinį encefalitą (smegenų uždegimą), Laimo ligą, Ku karštligę ir kt.
Saugokimės erkių. Vykdami į miškus ar žvejoti apsirenkite taip, kad liktų kuo mažiau nepridengtų kūno vietų. Išėję iš miško bei grįžę namo iškratykite drabužius, išsišukuokite plaukus, apsižiūrėkite visą kūną. Galite vartoti specialias nuo erkių apsaugančias priemones, kurių kvapas padaro jus nepatrauklius šiems gyviams.
Erkei įsisiurbus, reikia kuo greičiau ją ištraukti. Odą dezinfekuokite 70 proc. spiritu. Pincetu suimkite erkę prie pat jos įsisiurbimo vietos ir, kelis kartus pasukę prieš laikrodžio rodyklę, ją ištraukite. Erkės įkandimo vietą dezinfekuokite spiritiniu tirpalu, galite užklijuoti baktericidinį pleistrą.
Ištraukus erkę, reikia įdėmiai stebėti jos įsisiurbimo vietą bei bendrą organizmo būklę. Jei įkandimo vieta (po 8-15 dienų) parausta ir šis paraudimas plinta į aplinkines odos sritis bei pablykšta jo centras, galima įtarti Laimo ligą. Tačiau reikia pabrėžti, kad paraudimas atsiranda tik 60 proc. asmenų, užsikrėtusių Laimo liga.
Ar galima sužinoti apie užsikrėtimą dar ligai nepasireiškus? Galima ir labai pageidautina, kadangi nustačius užsikrėtimą skiriamas trumpas profilaktinio gydymo kursas, kuris užkerta kelią ligai pasireikšti. O nustatyti tai galima ištyrus įsisiurbusią erkę arba įkąstojo asmens kraują. Jeigu profilaktinis kraujo tyrimas parodys infekuotumą Laimo liga arba erkėje bus surasta minėtosios ligos sukėlėjų - tuomet reikia kreiptis į gydytoją arba infektologą.
Laimo ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po vienos
dviejų savaičių, tačiau inkubacinis periodas gali trukti 3-35 dienas. Ši liga pažeidžia ne tik odą, bet ir kitus organus: raumenis, sąnarius, širdį, smegenis ir kt. Dėl šių pažeidimų ligonis gali tapti invalidu.
Jei po erkės įkandimo praėjus 1-2 savaitėms pakyla kūno temperatūra, pradeda skaudėti galvą, ji svaigsta, pykina, sutrinka miegas, tuomet galima įtarti erkinį encefalitą. Įsisiautėję virusai pažeidžia smegenis ir gali ištikti paralyžius. Dažniausiai po kelių dienų kritus temperatūrai galvojama, kad jau pasveikta, tačiau ji vėl pakyla, tuomet ir įvyksta paralyžius - ligonio galva nusvyra, jis negali pakelti rankų. Be to, erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir geriant neseniai susirgusių karvių ar ožkų pieno. Po kurio laiko gyvulių kraujyje pasigamina antikūnų, ir pienas įgyja gydomųjų savybių. Nuo erkinio encefalito gali apsaugoti skiepai, o neskiepyti asmenys išvengti šios ligos gali susileidę specifinio imunoglobulino nuo erkinio encefalito. Jo švirkščiama į raumenis kuo skubiau ir ne vėliau kaip po trijų parų po erkės prisisiurbimo.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę