Dantų dėmės: kokios, kodėl ir kaip išvengti?

Šypsena puošia žmogų. Tai lyg ir nuvalkiotas pasakymas – pagalvos ne vienas. Tačiau, kad ir nuvalkiotas, visi žinome, kad jis yra teisingas, todėl ir rūpinamės burnos higiena, stengiamės išsirinkti tinkamas priemones, o, pastebėję kokį defektą, skubame išsiaiškinti, kodėl jis atsirado ir ką daryti.

 

Ant priekinių viršutinių dantų, prie pat dantenų, jau prieš porą mėnesių  pastebėjau baltas dėmeles. Tokia eilė baltų karoliukų. Kas tai galėtų būti? ... Neseniai pastebėjau, kad mano 3,2 m. vaikui ant priekinių dantukų yra vos matomų tamsiai rudų dėmių. Saldumynų gauna mažai, valom kiekvieną dieną... Man ant priekinių dantų yra baltų dėmelių. Dantys nėra jautresni, bet nelabai gražiai atrodo...Tai vis žmones neraminantys klausimai. Juos dažnai užduoda ne tik moterys ar savo vaikučiais besirūpinančios mamytės, bet ir vyrai. Taigi, šį kartą – apie dantų dėmes. O dėl ko jos atsiranda ir ar galima jų išvengti, klausiame „Odenta 32“ odontologės Eglės Kunevičienės.

 

Pradėkime nuo to, kokios dantų dėmės gali būti ir ar jos rodo, kad tai jau kokia nors dantų liga.

 

Dėmės gali būti gali būti ne tik baltos ar tamsiai rudos, bet ir šviesiai rudos ar juodos spalvos. O atsirasti jos gali dėl įvairių priežasčių, paprastai tai būna dantų ligų ar pažeidimų pasekmė, bet tai gali būti ir nuo kavos ar tabako atsiradę pigmentai. Tokiais atvejais gali padėti tinkamos dantų pastos, skalavimo skysčiai, bet jei dėmės atsirado dėl dantų ligų, tokių kaip pradinis kariesas arba emalio demineralizacija, fluorozė ar emalio hipoplazija, pastų nebeužtenka. Reikia nustatyti pažeidimo pobūdį ir gydyti.

 

Apie kariesą daugelis daugiau ar mažiau esame girdėję, tačiau paminėjote ir kitas priežastis. Ar galima atskirti karieso dėmes nuo atsiradusių dėl kitų priežasčių?

 

Kariesą dėmės stadijoje atskirti nuo fluorozės nesudėtinga. Karieso dėmės matyti tipiniuose kariesui imliuose dantų paviršiuose, o fluorozės atveju, priešingai – dėmės išsidėsto visur, bet dažniau arčiau kandamojo krašto, krūminių dantų gumburų srityje. Karieso dėmės dažnai išsidėsto simetriškai, o fluorozės dėmės būtinai yra simetriškos. Jei karieso dėmės išsidėsčiusios simetriškai, jų didumas, forma, pažeidimo plotas dažniausiai nevienodas, o fluorozės atveju simetriškuose dantyse dėmės būna vienodo didumo ir formos. Vėliau dėmės susilieja, sudarydamos „debesėlius“.

Nėra sudėtinga karieso dėmes atskirti nuo emalio hipoplazijos. Emalio hipoplazijai taip pat būdingas griežtas dėmių, jų formos ir didumo simetriškumas. Tačiau reikia žinoti, kad hipoplazinės dėmės dažnai komplikuojasi kariesu. Kariesas gydomas plombuojant.

 

Minėjote, kad viena iš dantų dėmių priežasčių gali būti fluorozė. Kokia tai liga ir dėl ko pasireiškia?

 

Fluorozė – tai kosmetinis dantų emalio defektas, kurį sukelia padidėjęs gaunamo fluorido kiekis per pirmuosius aštuonerius gyvenimo metus. Šią ligą gali sukelti padidėjęs fluoro kiekis geriamajame vandenyje (norma – 0,8–1,0 ppm arba mg/l). Fluorozė taip pat gali vystytis vaikams, kurie, valydami dantis su fluoro turinčia pasta, ją nuryja arba turi įprotį pastą valgyti. Fluoras teigiamai veikia dantis tuomet, kai jie jau yra susiformavę. Tačiau visiškai priešingai jo perteklius veikia besiformuojančius dantis. Fluoras neigiamai veikia besiformuojančių dantų emalį, slopina dantų formavimuisi būtinų elementų (magnio, kalcio, geležies) sujungimą organizme, dėl to yra stabdomi kaulėjimo procesai ir nesusiformuoja visavertės kietosios dantų struktūros.

Pirmieji požymiai – tai baltos spalvos linijos skersai danties paviršiaus. Vėliau linijos susilieja, sudarydamos debesėlius (emalis matinis, kreidos baltumo), kandžių kandamuosius kraštus, gumburus dengia „sniego kepurėlės“. Stipriau pažeistų dantų paviršinis emalis nutrupa, kaupiasi pigmentas, dantys tampa rudai dėmėti, pakinta vainiko forma. Dantų paviršius praranda blizgesį, emalis išlieka matinis. Ypač sunkiais atvejais emalio gali visai nelikti.

Fluorozė gali pažeisti pavienius dantis ar dantų grupes, kurių vystymosi metu didelis fluoro kiekis pateko į organizmą. Dažniau yra pažeidžiami kandžiai ir pirmieji krūminiai dantys. Tačiau gali būti ir vadinamoji generalizuota fluorozė, kai būna pažeista dauguma arba visi dantys.

 

O ar galima kaip nors jos išvengti?

 

Pirmiausia – vengti fluoru prisotinto vandens. Taip pat mažyliams iki trejų metukų negalima dantukų valyti fluoro turinčia pasta. Apskritai valant dantis pastos reikia naudoti žirnio dydžio ir stengtis jos nenuryti.

 

O ką daryti, jei vis dėlto vanduo fluoro turi daugiau nei norma?

 

Geriausia gerti filtruotą ar parduotuvėje pirktą vandenį. Be to, jei vanduo labai prisotintas fluoro, reikia pasistengti mažiau vartoti maisto produktų, kuriuose jo yra, tokių kaip fluoruota druska, juoda arbata, žuvis, jūros kopūstai. Taip pat rekomenduojama daugiau gerti sulčių, vartoti vaisių, pieno ir jo produktų, nes kalcis sunkina fluoro rezorbciją organizme, o vit. C padeda fluorui pasišalinti iš organizmo.

 

Ar galima ir ar visada reikia fluorozę gydyti?

 

Esant lengvai formai, gydyti nereikia. Labiau pažeisti dantys restauruojami plombomis, porcelianinėmis laminatėmis. Estetikos tikslais plomba galima padengti visą danties paviršių. Labai pažeisti dantys arba pakitusios formos dantys gali būti protezuojami vainikėliais.

 

O kuo pasireiškia Jūsų minėta emalio hipoplazija?

 

Emalio hipoplazija – tai kietojo danties audinio defektai, atsiradę dėl jo pažeidimų danties vystymosi metu. Būdingos baltos, gelsvai rudos ar rudos įvairaus dydžio dėmės. Dantų vainikai būna pažemėję, tarp jų didesni tarpai, dantys nesiekia vienas kito.

 

Kas jos kaltininkas?

 

Hipoplaziją sukelia vietiniai ir bendriniai veiksniai. Tai ir sunkios motinos ligos bei būklės nėštumo metu, sunkios vaiko ligos dantų vystymosi metu, ypač kai sutrinka mineralų apykaita (endokrininiai sutrikimai, vit. A ir D trūkumas, alergijos, neurologinės inkstų, infekcinės ligos).Taip pat ji gali būti ir dėl pieninių dantų traumų ar infekcinių židinių, pažeidžiančių nuolatinių dantų užuomazgas.

 

Kaip gydoma?

 

Gydoma plombuojant arba protezuojant, atsižvelgiant į pažeidimo laipsnį ir amžių.

 

Kokios vis dėlto dantų dėmių priežastys būna dažniausios?

 

Dažniausiai pasitaiko ėduonies sukeltos dėmės. Tai yra pradinis kariesas arba kariozinė emalio demineralizacija. Kariesas gali būti ūminis, lėtinis ir stabilus. Esant ūminiam kariesui dėmė ant emalio yra balta, paviršius šiurkštus. Lėtinio karieso metu dėmė būna nuo gelsvos iki tamsiai rudos spalvos, paviršius šiurkštus. Stabilus kariesas yra ruda ar juoda kieta dėmė.

 

Kas vis dėlto turi didžiausią įtaką ėduonies susidarymui?

 

Vadinamosios kariesogeninės būklės susidarymui burnos ertmėje įtakos turi nevisavertė mityba, mitybos režimas, seilių fizinės ir cheminės savybės, bendros organizmo ligos. Tačiau didžiausią įtaką paprastai daro bloga burnos higiena.

 

Ką galime padaryti, kad ėduonis nesusidarytų?

 

Ėduonies profilaktikai, kaip minėjau, ypač svarbi yra burnos higiena. Taip pat svarbu reguliariai, bent du kartus per metus, atlikti profesionalią burnos higieną, sureguliuoti mitybą (mažiau vartoti angliavandenių), naudoti fluoridus, silantus, kitas karieso profilaktikos priemones, o, atsiradus pokyčiams, pirmiausia kreiptis į odontologą. Jis nuspręs, ar reikia gydyti, ar užtenka parinkti tinkamas dantų priežiūros priemones.

 

Dėkojame už atsakymus.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai