){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dantų jautrumas - daugiau simptomų kompleksas nei liga. Jis gali atsirasti dėl nusidėvėjusio emalio, apnuogintų dantų šaknų, susitraukusių dantenų, netaisyklingo dantų valymo, periodontito gydymo. Dantų jautrumą gali sukelti balinamosios pastos, kuriose yra daug abrazyvo (šiurkščiųjų dalelių), kai kurios dantų balinimo procedūros.
Jautrūs dantys reaguoja į įvairius temperatūros dirgiklius (šilta, šalta), suskausta pavalgius saldaus, rūgštaus maisto. Skausmas dažniausiai staigus, aštrus ir trumpas.
Dantų jautrumas - sena problema, kuriai spręsti atliekami tarptautiniai moksliniai tyrimai. Nors atsiranda vis naujų gydymo metodų, reikėtų nepamiršti svarbiausio dalyko - profilaktikos.
Jautrius dantis valyti reikėtų pastomis, kuriose yra didesnis fluoro kiekis.
Ant dantų pastos pakuotės dažnai fluoro kiekis nurodomas ppm vienetais (ppm - fluoro dalelių kiekis milijone pastos dalelių; 1000 ppm atitinka 0,1 proc. grynojo fluoro). Suaugusiesiems reikėtų naudoti pastą, turinčią apie 1100 ppm fluoro, o tiems, kurių dantys jautrūs, - apie 1450 ppm.
Odontologijos kabinete atliekamos įvairios fluoro (gelio, lako ar tirpalo) aplikacijos.
Dėl jautrių dantų verta pasikonsultuoti su specialistu, jis patars, kurios priemonės jums tinkamiausios.
Kai dantys jautrūs, svarbi tinkama burnos higiena.
Reikėtų bent du kartus per metus apsilankyti pas burnos higienistą, kad pašalintų dantų apnašas (akmenis), o, esant reikalui, pakeistų senąsias plombas.
Burnos ir dantų valymo priemonės bei valymo technika yra vienodai svarbūs dalykai prižiūrint jautrius dantis.
Nereta dantų jautrumo priežastis - per kietas dantų šepetėlis ir per stiprus dantų spaudimas valant. Dėl to kenčia ir dantų emalis, ir dantenos - jos pradeda kraujuoti.
Jei dantys jautrūs, tinka tik minkštas dantų šepetėlis, kurio šereliai išdėstyti keliomis eilėmis. Pirkdami dantų šepetėlį, atkreipkite dėmesį ir kad šereliai būtų iš sintetinio pluošto.
• Valydami dantis, šepetėlį laikykite taip, kaip laikote rašiklį ar pieštuką, nes taip mažiausiai spaudžiami dantys ir juos supantys audiniai.
• Dantys šepetėliu turi būti valomi vertikaliais ir sukamaisiais judesiais.
• Nenaudokite dantų krapštukų.
• Reguliariai valykite tarpdančius specialiu siūlu.
• Nevalykite dantų pasta ir šepetėliu pavalgę rūgštaus maisto, nes jame esančios rūgštys didina dantų jautrumą; po rūgštaus maisto burną geriau išskalauti skalavimo skysčiu.
• Jautrius dantis valykite ne daugiau kaip du kartus per dieną.
• Venkite rūgščių citrusinių vaisių, obuolių sulčių, vyno, daugiau valgykite žalumynų, pieno produktų, košių.
• Venkite temperatūros pokyčių: karštą kavą ir šaltus ledus geriau valgykite atskirai.
Namuose galima pasigaminti skalavimo tirpalų (nuovirų ir arbatų), kurie mažina uždegimą, gerina burnos kvapą ir malšina dantų skausmą.
Tirpalams virti tinka tokie augalai:
• Baltalksnis, juodalksnis. Sutraukia, stabdo kraujavimą, malšina uždegimą, ramina skausmą.
• Vaistinė medetka. Veikia antibakteriškai, malšina skausmą.
• Pipirmėtė. Iš lapuose esančio eterinio aliejaus išskirtas mentolis mažina uždegimą ir skausmą, gaivina.
• Dygliuotasis šaltalankis. Turi daug vitaminų (A, B, E, C, karotinų). Aliejus slopina skausmus, skatina epitelizaciją, gydo odos ir gleivinių pažeidimus.
Patarimai prieš atostogas
• Būtinai pasitikrinkite dantis, jei seniai lankėtės pas odontologą ar burnos higienistą.
• Į kelionę nepamirškite pasiimti dantų šepetuko, dantų pastos, skalavimo skysčio, tarpdančių siūlo.
• Pasitikrinkite, ar pasiėmėte dantų skausmą malšinančių vaistų (pvz., ibuprofeno).
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
prašau patarkite ką daryti,Labai skauda impanto kaklelį kai pasikeičia oras iš lauko i patalpą.
Dabar labai žvarbus vėjas ir kai gryžtu po pietų ....į darbą baisus skausmas , kol apšylu tai praeina ir 2 val.