Dantų šepetėlis ir kiti...

Dantys – tai ne tik spindinti šypsena, bet ir labai svarbus virškinamojo trakto organas. Tinkamai jais pasirūpinę išvengtume ne tik daugelio estetinių problemų, bet ir rimtų sveikatos sutrikimų, kuriuos gali sukelti lėtinės infekcijos židiniu tapę dantų ėduonies pažeisti dantys. Dantų ėduonis ir periodonto ligos yra ne mažiau reikšmingos mūsų amžiaus ligos nei pvz., širdies ir kraujagyslių, cukrinis diabetas, vėžys. Tačiau jei nuo pastarųjų ligų apsisaugoti gana sudėtinga, tai dantų ėduonies padeda išvengti paprasčiausia burnos higiena. Pagrindinis burnos higienos tikslas – pašalinti iš burnos maisto likučius, dantų apnašas, neleisti susidaryti dantų akmenims, gerinti burnos ertmės audinių kraujo apytaką, atgaivinti burnos ertmę, gerinti viso organizmo savijautą.
 

Dantų ėduonimi žmonės sirgo jau akmens amžiuje, o dabar ši liga įgijo neregėtą agresyvumą: atakuoja tik ką išdygusius pieninius ir nuolatinius dantis, pasižymi greita eiga, sugeba pažeisti kelis to paties danties paviršius. Nesigydant jauniems žmonėms dantys sugenda taip, kad lieka tik apgedusios šaknys, kurios sudaro puikias sąlygas infekcijai ir sukelia sunkius žandikaulio bei aplink esančių audinių uždegimus. Tokie lėtinės infekcijos židiniai ir gali išprovokuoti viso organizmo ligas (sąnarių, inkstų, skrandžio, širdies ir t.t).
Dantų ėduonį skatina prasta burnos higiena bei ydinga mityba. Žmonės turėtų suprasti, koks geras draugas yra dantų šepetėlis ir kiek žalos galima padaryti nekreipiant dėmesio į elementarią burnos ertmės higieną. Žmonės dažnai netiki, kad paprasčiausias dantų valymas gali apsaugoti nuo ėduonies bei periodonto ligų bei padėti išvengti daugelio išlaidų taisant dantis. Neretas sako: “O senovėje niekas dantų nevalė, ir dantys buvo sveiki”. Tačiau prisiminkime, kokį maistą jie valgė. Seniau žmonės valgė rupų maistą, graužė morkas, ropes, o tai skatina savaiminį dantų apsivalymą. O šiuo metu didelį mūsų maisto racioną sudaro lengvai pasisavinami angliavandeniai, rafinuotas maistas, valgome daug cukraus, saldumynų. Mažai vartojame skaidulinių produktų, rupaus maisto, nesmulkintų daržovių bei vaisių, geriame mažai skysčių.
Norint gerai nuvalyti dantų apnašas ir išvalyti tarpdančius vien šepetėlio nepakanka. Rekomenduojamos ir papildomos priemonės - dantų pastos, skalavimo skysčiai, siūlai tarpdančiams valyti, mediniai ir plastmasiniai krapštukai tarpdančiams valyti, ypač pavalgius. Dantų krapštuku ne tik pašalinami maisto likučiai, bet ir masažuojami dantenų speneliai.


Dantis patartina valyti 2 kartus per dieną: ryte ir vakare maždaug 2 minutes. Dantys valomi dantų šepetėliu ir pasta. Po to burna energingai išskalaujama vandeniu. Po kiekvieno valgio patartina gerai išskalauti burną. Šitaip irgi pašalinami maisto likučiai, minkštos dantų apnašos, išvengiama nemalonaus kvapo ir sumažėja mikrobų kiekis burnoje, kartu švelniai masažuojamos dantenos ir gleivinė.
 

Skalavimo skysčiai


Skalavimui naudojami įvairūs eliksyrai ar vaistažolių, vaistingųjų augalų nuovirai bei ekstraktai, antiseptikai, vanduo. Eliksyrai maloniai gaivina burną. Jie skiedžiami vandeniu įvairiomis proporcijomis. Skalaujant tarpdančius vienam kartui reikia 1-2 stiklinių vandens su eliksyru. Eliksyrų sudėtyje gali būti augalinių veikliųjų medžiagų - ramunėlių, medetkų, jonažolių, mėtų, eukalipto ir kt. vaistažolių ekstraktų. Tačiau ekstraktai greitai sensta ir netenka gydomųjų bei antimikrobinių savybių, todėl būtina stebėti jų galiojimo laiką.
Labai paplitę burnos skalavimo skysčiai, kurių sudėtyje yra medžiagų, trukdančių apnašoms susidaryti. Tai skysčiai su chlorheksidinu.
Skalaujant burną prieš dantų valymą yra lengviau nuvalomos apnašos šepetėliu. Skalaujant po valgio, pašalinami maisto likučiai, neutralizuojamas rūgštinis pH, laikinai pagerėja skonis, savijauta ir burnos kvapas. Taip pat skalavimo skysčiais patartina skalauti, kai valymas dantų šepetėliu pasidaro skausmingas dėl įvairių ūminių uždegimų (pvz., stomatitų ir kt.).
 

Kramtomoji guma


Naudinga ėduonies profilaktikos priemonė - kramtomoji guma, neturinti cukraus, pvz. Orbit. Tačiau kramtomoji guma jokiu būdu neatstos šepetėlio bei dantų pastos. Kramtant gumą yra skatinamas seilėtekis, gerėja savaiminis burnos ertmės apsivalymas. Be to, kramtomoji guma su ksilitoliu turi antibakterinių savybių ir mažina bakterijų kolonijų susidarymą ant dantų paviršiaus. Gumą patartina kramtyti pavalgius 10 minučių ir kai nėra galimybės dantis išsivalyti dantų šepetėliu.
Kramtomosios gumos nerekomenduojama kramtyti, kai skrandis tuščias. Nepatartina gumos kramtyti ir rūkyti tuo pat metu. Guma ištraukia iš cigaretės kancerogenines medžiagas ir gali didina riziką sirgti vėžinėmis ligomis. Be to, kramtant kramtomąją gumą, kai burnoje yra daug plombuotų dantų, galima išjudinti ir ištraukti plombas, kurios sudėtos nekokybiškai.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai