Netaisyklingo sąkandžio koregavimas

Tyrimų duomenys liudija, kad tik apie 10 proc. Lietuvos gyventojų nuolatinių dantų sąkandis yra visiškai taisyklingas. Daugumos žmonių sąkandis nėra tobulas, bet tai nereiškia, kad visiems jiems reikia gydytojo ortodonto pagalbos.
 

Netaisyklingo sąkandžio tipai


Sąkandžio sutrikimai gali būti genetiškai paveldėti arba atsirasti dėl aplinkos veiksnių (netaisyklingo kvėpavimo, pirmalaikio pieninių dantų iškritimo ir kt.).
Morfologine prasme sąkandžio anomalijų pirmiausia gali būti dėl viršutinio ir apatinio žandikaulių pagrindų dydžio neatitikimo ar netinkamo jų santykio. Šio tipo ortodontinės anomalijos, dar vadinamos skeletinėmis, gali būti koreguojamos tik žandikaulių augimo periodu: mergaitėms – iki 11–13 metų amžiaus, berniukams – iki 14–15 metų. Vėliau jų koregavimas įmanomas tik chirurginiu būdu koreguojant žandikaulių dydį.
Dalį ortodontinių anomalijų lemia netaisyklinga dantų padėtis (kreivi, pasisukę dantys), vietos trūkumas dantų lanke (susigrūdę dantys), nenormali dantų vainikų forma ir dydis. Šio tipo ortodontinių anomalijų gydymas neturi amžiaus apribojimų. Vis dažniau, atsiradus ortodontinių anomalijų, kreipiasi vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau metams bėgant vyksta kaulų audinio rezorbcija. Kai apsinuogina daugiau kaip pusė danties šaknies ilgio, ortodontinis gydymas tampa neįmanomas.
 

Laiku atlikta profilaktika ir prevencija


Bendrosios praktikos (šeimos) odontologas turi stebėti vaiko dantų vystymąsi, sąkandžio formavimąsi ir, reikalui esant, siųsti vaiką konsultuotis pas gydytoją ortodontą.
Daugumai vaikų ortodontinis gydymas pradedamas sulaukus 9–10 metų amžiaus. Kai kada (pvz., kai yra lūpos ir gomurio nesuaugimas, anksti netekus pieninių dantų ir kt.) ortodontinis gydymas pradedamas daug anksčiau.


 

Kodėl reikia koreguoti netaisyklingą sąkandį?


Sveiki dantys ir taisyklingas dantų lankas – gražios šypsenos pagrindas. Gero estetinio vaizdo siekimas yra svarbiausias veiksnys, skatinantis vaikus ir paauglius gydytis ortodontijos kabinetuose bei klinikose.
Dėl kitų priežasčių kreipiamasi kur kas rečiau. Kai dantys išsidėstę netaisyklingai, sutrinka savaiminis dantų apsivalymas, kaupiasi dantų apnašos. Tai savo ruožtu sukelia apydančio audinių uždegimą ir skatina dantų ėduonies vystymąsi.
Kai kada, kai yra sunkių ortodontinių anomalijų, apydančio audiniai gali būti traumuojami kramtant maistą. Taip vystosi okliuzinė trauma, pasireiškianti apydančio audinių uždegimu ir kaulų audinio rezorbcija (tirpimas). Rezorbcijai progresuojant, didėja dantų paslankumas, dantys pasvyra, tarp jų gali atsirasti tarpelių. Laiku pradėjus gydyti, procesas gali būti stabilizuotas.
Sąkandžio anomalijos gali daryti neigiamą poveikį ir apatinio žandikaulio-smilkinkaulio sąnariui. Kai sąkandis taisyklingas, apatinio žandikaulio judesiai yra tolygūs, jie vyksta darniai kontaktuojant apatiniams ir viršutiniams dantims. Jeigu taip nėra, apatinio žandikaulio-smilkinkaulio sąnariui tenka perkrova, dėl to atsiranda skausmas, sąnarys traška, ilgainiui išsivysto lėtinis uždegimas.
 

Ankstyvoji netaisyklingo sąkandžio korekcija


Sąkandžio anomalijų gydymo laikas priklauso nuo anomalijų pobūdžio ir jas sukėlusios priežasties.
Išdygus pirmiesiems nuolatiniams dantims ir pastebėjus funkcijų sutrikimų (kvėpavimas pro burną, netaisyklingas rijimas, piršto čiulpimas ir kt.), juos dera nedelsiant šalinti. Tokius vaikus bendrosios praktikos odontologai turėtų siųsti pas LOR gydytoją, esant reikalui, – ir pas ortodontą.
Būtina gydyti pieninius dantis, nes pirmalaikis jų netekimas taip pat gali sutrikdyti normalų sąkandžio formavimąsi.
Ypač svarbu laiku koreguoti netaisyklingą žandikaulių pagrindų augimą. Tokia korekcija veiksminga tik vaikui augant, geriausia – iki lytinio brendimo pradžios ar tik jam prasidėjus (mergaitėms – apie 10–11 m., berniukams – apie 12–13 m.). Tam naudojami funkciniai ortodontiniai aparatai. Gydymas trunka iki 1,5 metų.
 

Sąkandžio anomalijų gydymas


Išdygus visiems nuolatiniams dantims ir pasibaigus aktyviam žandikaulių skeletinių pagrindų augimui, sąkandžio anomalijoms gydyti naudojamos ortodontinės plokštelės arba breketų sistemos. Ypač sunkiais atvejais, be šių priemonių, prireikia ir chirurginės žandikaulių pagrindų korekcijos.
Plokštelės dantų padėčiai koreguoti naudojamos jau daugiau kaip 150 metų. Jos plastmasiniu pagrindu remiasi prie gomurio – kai reikia koreguoti viršutinio žandikaulio dantų padėtį, arba guli ant alveolinės ataugos iš vidinės žandikaulio pusės, kai koreguojami apatiniai dantys. Aktyvieji mechaniniai plokštelės elementai (sraigtai, spyruoklės, lankai) liečia reikiamą danties tašką ir kreipia į numatytą padėtį. Tačiau plokštelėmis neįmanoma pastatyti dantų į reikiamą padėtį visiškai taisyklingai. Be to, jos nėra patogios, ir vaikai dažnai jas nešioja nepakankamą laiką (reikia 16–18 val. per parą).
Breketų sistema turi daugiau privalumų. Breketais įmanoma tiksliai koreguoti dantų padėtį visomis kryptimis. Jie nenuimami, nešiojami nuolat. Ortodontas gali pritaikyti veiksmingiausius breketų sistemos elementus.
Breketų sistema šiuo metu yra pati efektyviausia ortodontinių anomalijų gydymo priemonė, tačiau ir ji nėra absoliučiai ideali. Kartais gali prasidėti danties šaknies rezorbcija (trumpėjimas), padidėti dantų ėduonies ir apydančio audinių uždegimo rizika.
 

Dantų higiena nešiojant breketus


Dantis reikia valyti bent du kartus per dieną, kaskart – apie 15 min. Kruopščiai nuvalomas kiekvienas dantis, nes už breketų nuolat lieka maisto likučių. Taip pat būtina reguliariai lankytis pas burnos higienistą ir tikrintis, ar neatsirado dantų ėduonis. Pastebėjus dantų ėduonies pažeidimų, būtina nedelsiant gydyti, nelaukiant gydymo breketais pabaigos.
 

Vyresniems trunka ilgiau


Vyresnio amžiaus pacientams dantų padėties koregavimas yra sudėtingesnis ir daugiau laiko nei vaikams reikalaujantis procesas. Jis gali trukti net iki trejų metų. Be to, nešiojant breketus, patiriama nepatogumų (darbe, bendraujant ir pan.). Tačiau siekiant pagerinti estetinį vaizdą, ypač kai dėl netaisyklingo sąkandžio traumuojami minkštieji burnos audiniai, ortodontinis gydymas gali būti taikomas ir sulaukusiems 30–40 metų. Svarbu, kad nebūtų danties šaknį dengiančio kaulų audinio atrofijos (ne daugiau kaip 50 proc. danties šaknies ilgio). Tai įvertinama atlikus rentgenologinius tyrimus.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

indre
2009-02-09 01:02
isamus paaiskinimas, dekui

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai