Kodėl “sugenda” burnos kvapas?

Manoma, kad maždaug ketvirtadalio gyventojų burnos kvapas yra blogas. Ši būklė apibūdinama terminu halitozė (lot. Halitus - kvėpavimas ir graik. -osis -galūnė, vartojama nurodyti, kad funkcija yra sutrikusi). Svarbiausia blogo burnos kvapo priežastis (80 proc. atvejų) - nepakankama burnos higiena. Savo burnos kvapo žmogus paprastai nejaučia. Viena priežasčių - kvėpuojant taisyklingai, oras patenka ne pro burną, o pro nosį, ir burnos kvapas nepasiekia uoslės receptorių. Antra, prie savo kvapo, net ir pakankamai stipraus, greitai įprantama, ir pats žmogus neįtaria, kad jo burnos kvapas nemalonus. Dėl to į burnos higienistus ar odontologus paprastai kreipiamasi paskatinus artimiesiems ar kitų specialybių medikams.
 

Kalčiausias - liežuvis!


85-90 proc. atvejų dėl blogo burnos kvapo yra “kalti” burnos ertmės mikroorganizmų gyvybinės veiklos produktai.
Žmogaus burnoje yra šimtai bakterijų rūšių. Jų veiklos padarinys - irstančios maisto medžiagos (daugiausia baltymai). Anaerobinės kilmės bakterijos išskiria įvairias nemalonaus kvapo medžiagas (sieros vandenilį (jo kvapas primena sugedusio kiaušinio kvapą), metilmerkaptaną ir skatolą, indolą, kadaveriną, puresciną ir izovalerijono rūgštį (pastarosios kvapas jaučiamas ir nuo prakaituojančių pėdų).
Atlikus nemažai tyrimų, nustatyta, kad dantų apnašų ir liežuvio apnašų mikroflora yra skirtinga. Tapo aišku, kad daugiausiai nemalonumų - dėl bakterijų, kurios “gyvena” ant liežuvio dalies, esančios arčiausiai jo šaknies. Šią sritį blogiau nei kitą liežuvio paviršių suvilgo ir “plauna” seilės, be to, čia gausu mažų vagelių ir raukšlių - jaukių vietų bakterijoms įsikurti!
 

Nedera burnoti ant visų bakterijų...


Galima manyti, kad, pašalinus visas bakterijas, kartu išnyks ir blogas burnos kvapas. Tačiau taip negali būti, nes tos pačios bakterijos turi ir apsaugomąją funkciją.
 

Kitos halitozės priežastys


Rūkantiesiems ne tik sausėja burna, bet pažeidžiamos ir dantenos. Tabako kvapas suteikia papildomą nemalonų “atspalvį”. Nepagrįstai manoma, kad tabako dūmai mažina burnoje esančių bakterijų aktyvumą. Iš tiesų šis poveikis yra minimalus.
Pūlingi nosiaryklės bei migdolinių liaukų uždegimai, nosies augliai ir svetimkūniai, sloga, sinusitas bei pūlinės plaučių ligos sudaro tik apie 3 proc. visų blogo burnos kvapo priežasčių. Dar vienas iš šimto halitozės atvejų, kaip nurodoma literatūroje, gali būti nulemtas cukrinio diabeto, inkstų ir kepenų veiklos nepakankamumo, virškinamojo trakto ligų (gastroezofaginio refliukso, stemplės divertikulito ar kt.). Net ir tada, kai suvalgoma česnako, daugiausiai kvepiančiųjų produkto dalelių lieka burnos ertmėje.
Kai kurie žmonės pastebi, kad jų seilės arba prakaitas turi žuvies kvapą. Itin retas vadinamasis žuvies kvapo sindromas, arba trimetilaminurija. Ji išsivysto dėl fermento, kuris skaido trimetilaminą - žuvies kvapo cheminę medžiagą, trūkumo.


 

Burnos kvapas gali tapti gaivus


Burnos higienai žmonija nuo seno skyrė daug dėmesio. Babilono Talmude minima natūrali “kramtomoji guma” - krūmo Pistacia lentiscus sakai. Jie, kaip nurodo senieji medicinos raštai, turi antibakterinių savybių ir buvo vartojami žaizdoms gydyti, taip pat - burnos higienai. Šis augalas ir mūsų dienomis auga Viduržemio jūros Hioso saloje.
Veiksmingiausiai bakterijų florą burnoje kontroliuoja šios priemonės:
• Liežuvio valymas. Tai nuo seno Rytų šalyse taikomas higienos metodas. Vaistinėse galima įsigyti specialių šepetėlių ir gramdiklių liežuviui valyti. Taip pat šiuo tikslu galima naudoti nedidelį (tiks vaikiškas) dantų šepetėlį.
• Burnos skalavimas gaivinamaisiais skysčiais be alkoholio, kramtomosios gumos vartojimas. Veiksminga priemonė - skalavimo skysčiai su chlorheksidinu. Tačiau jų nereikėtų naudoti nuolat. Tinkamiausi skysčiai burnai skalauti su mentoliu, arbatmedžio ar eukalipto aliejumi bei metilsalicilatu.
• Dantų pastų ir gelių, kurių sudėtyje yra medžiagų, skatinančių laisvo deguonies išsiskyrimą (pavyzdžiui, karbamido peroksido), naudojimas.
• Seilėtekio stimuliavimas (pastilių, kramtomosios gumos vartojimas).
• Profesionali periodiškai atliekama burnos higiena.
 

Svarbiausia - pašalinti blogo burnos kvapo priežastį.


Kai kuriose stomatologijos klinikose taikoma ir nemalonaus burnos kvapo šalinimo specialiomis pastomis bei geliais metodika. Pacientui individualiai pagaminamos “kapos” (panašios naudojamos balinant dantis), kurios pripildomos specialaus gelio su 3-10 proc. karbamido peroksidu. Gelis, neliesdamas dantų, prisišlieja prie dantenų, taip pat “švarina” gomurį ir liežuvį. Procedūrų trukmė - individuali.
 

Kitos nemalonaus burnos kvapo priežastys yra šios:


• bloga burnos higiena (ypač baltyminio maisto likučiai tarpdančiuose; taip pat įrodyta, kad kuo daugiau burnoje angliavandenių irimo produktų, tuo burnos kvapas yra blogesnis),
• dantų ir dantenų ligos bei netinkamas jų gydymas,
• bloga protezų priežiūra,
• seilių liaukų, liežuvio, burnos gleivinės opos ir pažeidimai,
• gleivių ir pūlių sankaupos nosiaryklėje ir ryklėje, adenoidai (ypač - vaikams),
• burnos sausumas (dėl ilgai trunkančio kalbėjimo, gausaus valgio, ilgalaikio streso, kai kurių medikamentų vartojimo),
• spindulinis gydymas ir pooperacinė būklė,
• alkoholis ir jo skilimo produktai, tabakas.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai