Kodėl reikalinga profesionali burnos higiena?
Gerai burnos higienai palaikyti nepakanka vien namie naudojamų burnos priežiūros priemonių. Burnoje visada yra vietų, kurių jomis ir labai norėdami nepasieksite ir neišvalysite, todėl pradeda kauptis lipnios apnašos. Tai krūminiai dantys, jų tarpdančiai, dantenų kišenės ir kt. Todėl būtina kreiptis į burnos higienistą, jis atliks burnos higieną profesionaliai, panaudodamas naujausius šiuolaikinės odontologijos metodus.
Gera burnos higiena – pagrindinė dantų ėduonies ir periodonto ligų profilaktikos priemonė. Jei dantis tinkamai prižiūrėsite, jie ilgiau išliks sveiki ir gražūs. Tinkama dantų priežiūra padeda apsaugoti dantis nuo įvairių burnos ertmės uždegimų ir ligų.
Profesionalios burnos higienos tikslas – pašalinti minkštąsias ir kietąsias dantų apnašas – dantų akmenis. Taip užkertamas kelias apnašų sukeliamoms ligoms – dantenų uždegimui, periodontitui, kariesui. Pagerėja dantų būklė (jie pašviesėja), sumažėja jų jautrumas, pagerėja burnos kvapas. Pašalinus akmenis, maisto likučius iš tarpdančių, burnos ertmė tampa gaivi.
Kas atsitinka, kai maistas užsilaiko tarpdančiuose?
Maistas, patekęs į burnos ertmę, skatina rūgščių susidarymą. Rūgštys suardo dantų emalį, todėl dantys pagelsta. Dėl susidariusių dantų apnašų ir jose esančių mikroorganizmų gali išsivystyti dantų kariesas. Gana dažnai dantų apnašos mineralizuojasi, kietėja ir virsta dantų akmenimis. Ilgiau jų nepašalinus, išsivysto dantenų uždegimas: dantenos patinsta, kraujuoja, neretai skauda, gali atsirasti nemalonus burnos kvapas.
Kaip atliekama šiuolaikinė burnos higiena?
Profesionalios burnos ertmės higienos metu pirmiausia įvertinama dantų ir dantenų būklė, po to ultragarsiniu skaleriu yra pašalinami akmenys. Esantieji giliau šalinami specialiais instrumentais – kiuretėmis (gramdukais).
Iš tarpdančių rankiniu būdu pjautuvėliais pašalinami smulkūs akmenukai, o iš po dantenų – kiuretėmis. Jei yra dantenų uždegimas, dantenų kišenės išplaunamos uždegimą slopinančiais ar dezinfekuojamaisiais skysčiais.
Kai ant dantų yra gausus pigmentinis apnašas (dažniausiai dėl rūkymo), jis pašalinamas Air Flow metodu (kitaip vadinamu sodapūte). Šis būdas yra veiksmingas ir efektyvus, pasiekiantis ir sunkiai prieinamas vietas burnos ertmėje.
Kaip tai atliekama? Kadangi metodo metu yra naudojama stipri srovė, pacientui dažniausiai uždengiamas veidas, lūpos. Stipri oro, vandens ir sodos miltelių srovė nukreipiama statmenai į dantų paviršių. Taip dantų apnašos yra pašalinamos greitai ir be skausmo. Po to dantys poliruojami specialia pasta ir gumyte arba šepetėliu.
Pabaigus procedūrą, dažniausia nuo pusvalandžio iki kelių valandų rekomenduojama nevalgyti ir neskalauti burnos.
Kaip reikėtų gaivinti burnos ertmę po procedūros, kad kuo ilgiau išliktų jos poveikis?
Nepamirškite po kiekvieno valgio išsiskalauti burną gaivinančiu skalavimo skysčiu, o jei nėra galimybės, tai paprasčiausiu vandeniu.
Kramtykite becukrę kramtomą gumą. Jos kramtymas skatina seilių išsiskyrimą, o kuo burnoje daugiau seilių, tuo mažiau bakterijų. Beje, cinamono skonio guma labai gerai panaikina blogą burnos kvapą.
Nepamirškite taisyklingai valytis dantis ir liežuvį, o jei reikia, naudokite ir specialius purškiamuosius gaiviklius. Reguliariai lankykitės pas burnos higienistą.
Kaip dažnai turi būti atliekama profesionali burnos higiena? Nuo ko priklauso jos poreikis ir dažnumas?
Jeigu gerai prižiūrite dantis, dantų akmenys burnoje nesikaupia itin greitai, jums pakaks atlikti burnos higieną kartą per pusmetį ar vieną kartą per metus. Tai gana individualu, todėl geriausiai jums patars burnos higienistas, atsižvelgdamas į jūsų burnos būklę.
Tačiau jeigu negalite pasigirti puikia dantų higiena (neturite teisingų dantų valymo įpročių), vargina periodontitas, jei iš burnos jaučiamas nemalonus kvapas, dantys yra pageltę, tuomet pas burnos higienistą jums reikėtų apsilankyti dažniau – kas 2–3 mėnesius.
Svarbu suprasti, kad nuolatinė priežiūra padeda išvengti odontologinių problemų ir sutaupyti laiko bei pinigų. Reguliarus apsilankymas pas burnos higienistą turėtų tapti geru įpročiu visiems, branginantiems savo sveikatą.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę