Apie dantų plombavimą: nuo A iki Z

Dantis profilaktiškai pasitikrinti odontologai rekomenduoja du kartus per metus. Esant reikalui, juos būtina plombuoti. Kodėl? Konsultuoja „Neodenta“ odontologas Žilvinas Budrevičius.
 

Kas tas dantų plombavimas?


Dantų ėduonis yra maisto ir bakterijų sukelta danties kietųjų audinių liga, kurios pasekmė – yrantys kalcifikuoti audiniai. Danties kariesui atsirasti reikia keletos veiksnių: bakterijų, angliavandenių, danties ir laiko. Pradėjus kauptis bakterijoms ir prasidėjus pirminei danties emalio demineralizacijai (kariozinė dėmė), rekomenduojama reguliuoti mitybą, atlikti individualią ar profesionalią burnos higieną, mechaniškai šalinti apnašas. Taip pat gydoma fluoridais (mineralais), skatinamas seilėtekis.
Kai jau yra atsiradusi kariozinė ertmė, vadinamoji „skylutė“, odontologas paruošia dantį plombuoti – pašalina pažeistas trapias danties struktūras. Tuomet dantis plombuojamas. Jo metu išvalyta kariozinė ertmė užpildoma plombine medžiaga. Taip atkuriama danties forma, funkcija ir estetinis vaizdas.

 

Kodėl reikia plombuoti dantis?


Neplombuojant dantų, vystosi ėduonis, atsiranda dantų jautrumas, skausmas, dantis gali nulūžti ir netgi gali prireikti dantį visiškai ištraukti.
 

Kokie dantų plombavimo būdai?


Galima išskirti įprastinį ir estetinį danties plombavimo būdus. Paprastai dantys plombuojami šviesoje kietėjančiais kompozitais (helio plombomis). Rečiau – kompomerais, stiklo jonomeriniais cementais, amalgamomis, cheminio kietėjimo plombomis. Šiais laikais plačiausiai naudojami šviesoje kietėjantys kompozitai. Jie pasižymi geromis tarpusavyje suderintomis estetinėmis ir patvarumo savybėmis. Į jų sudėtį įeina pigmentinės medžiagos. Jos plombai suteikia skirtingus atspalvius. Todėl galima parinkti spalvą, tinkamiausią plombuojamam dančiui. Helio plombos yra pakankamai tvirtos, jų nusidėvėjimas turėtų prilygti natūraliam dantų nusidėvėjimui.
Estetinės tiesioginės restauracijos atliekamos naudojant nanokompozitus. Jie sudaryti iš nano dalelių ir jų junginių. Ši restauracija yra paplitusi dėl gerų fizinių bei estetinių savybių, gero poliravimo. Estetinio plombavimo metu kruopščiai sluoksniuojamas kompozitas, siekiant atkurti dantų formą, spalvą, dydį, skaidrumą. Atliekant estetinio plombavimo procedūrą, galima atkurti nuskilusį danties kampą, išlyginti kreivus dantis, paslėpti tarpus tarp dantų ar juos pakoreguoti.


 

Kaip dantys plombuojami?


Prieš plombavimą pasiklausiama paciento pageidavimų. Beveik visada atliekamas vietinis nuskausminimas, įvertinama danties spalva, dantis nuvalomas kaušeliu su pasta be fluoro. Tuomet instrumentais paruošiamas pažeistiems audiniams pašalinti, kartais naudojamas lazeris.
Paruoštus plombuoti dantis rekomenduojama, estetinio plombavimo metu – privaloma izoliuoti koferdamo sistema (stora gumine plėvele). Papildomai izoliavimui naudojami vatos voleliai, retrakcinis siūlas. Izoliavimas reikalingas tam, kad seilės neužterštų ertmės. Taip pagerinamas matomumas ir priėjimas prie defekto, užtikrinama, kad dantis bus užplombuotas sėkmingai.
Giliai esančiai ertmei padengti naudojama pamušalinė medžiaga. Ji apsaugo danties pulpos ertmę, kurioje yra pulpos audiniai. Tada ertmės audiniai išėsdinami 32–37 proc. ortofosforo rūgštimi, plaunami, sausinami, ant dantų paviršių tepama sujungimo sistema, dedama plombinė medžiaga, sluoksniuojant 1– 2 mm storio sluoksneliais. Kiekvienas sluoksnis kietinamas polimerizacine lempa. Galutinai suformavus plombą, pašalinus jos perteklių, dantis poliruojamas diskais, poliruokliais su pastomis.
 

Kiek laiko trunka danties plombavimas?


Įprastas plombavimas, atsižvelgiant nuo danties pažeidimo dydžio, priėjimo sąlygų, gali trukti nuo 40 iki 60 min. Atliekant estetinį keturių priekinių dantų plombavimą su pertraukomis, užtrunkama 6–7 val. (vidutiniškai 1,5 val. vienam dančiui).

 

Ar atliekant procedūrą pacientas jaučia skausmą?


Vietinis nuskausminimas atliekamas beveik visiems pacientams, todėl skausmas procedūros metu nejaučiamas. Vietinė nejautra apsaugo nuo diskomforto ne tik paruošimo, bet ir paruošiamųjų procedūrų, pvz., koferdamo dėjimo, metu. Dažnai pacientai bijo paties nuskausminimo, t.y. adatos dūrio. Jie gali nusiraminti. Numatomoje adatos dūrio vietoje, gleivinė patepama nuskausminamąja benzokaino želė (aplikacinė nejautra).
 

Kaip man žinoti, kad reikia plombuoti dantį?


Profilaktinės patikros metu odontologas apie tai jus informuos. Jeigu reguliariai nesilankote pas odontologą, apie tai perspės danties skausmas. Dažnai pacientai ateina pas odontologą patys pastebėję kariozinę ertmę. Deja, tokia savarankiška diagnostika gali būti pavėluota, nes kariozinė ertmė yra vėlyvas danties ėduonies simptomas.
 

Ar gali reikti iš naujo plombuoti dantį?


Baigus plombuoti dantį, iš karto atliekamas plombos įvertinimas. Jei pastebimas plombos defektas, kol viršutinis kompozito sluoksnis yra apsaugotas nuo deguonies ir neužterštas, iš karto taisoma.
Retais atvejais pasitaiko, kad, praėjus kuriam laikui po danties plombavimo, įvyksta ėduonies komplikacijos (pulpos nekrozė, pulpitas, periodontitas), pacientas jaučia stiprų skausmą, skauda sukandant. Tokiu atveju reikia išimti plombą ir gydyti danties kanalus (išvalyti nervinį, kraujagyslinį danties audinį, išvalytus danties šaknies kanalus užpildyti plombine medžiaga). Po kanalų gydymo dantis užplombuojamas iš naujo.
 

Ar atlikus danties plombavimą galima jausti diskomfortą?


Po plombavimo kartais gali pasireikšti danties jautrumas slėgiui, orui, saldžiam maistui, temperatūrai. Paprastai jautrumas išsisprendžia savaime per kelias savaites. Per šį laikotarpį reikėtų vengti jautrumą sukeliančių veiksnių. Jei jautrumas tęsiasi 2–4 savaites, reikėtų kreiptis pas odontologą. Kreiptis anksčiau, jei danties jautrumas itin padidėjęs.
Odontologas plombuotą dantį pateps fluoro laku, sumažinančiu jautrumą, arba rekomenduos namuose naudoti jauriems dantims skirtas pastas ar gelius. Skausmui nepraėjus, gali tekti pakoreguoti plombą (jeigu tarp plombos ir danties atsirado mikroįtrūkimų arba atskilo plombos ar danties kraštas). Jeigu įvyko ėduonies komplikacijos, gali tekti gydyti kanalus.
 

Kas lemia plombų ilgaamžiškumą?


Laikui bėgant, plombos dėvisi, gali atsirasti įtrūkimų. Mikroįtrūkimuose tarp plombos ir danties susidaro terpė bakterijoms kauptis, atsiranda antrinis kariesas. Dėl to svarbu reguliariai lankytis pas burnos higienistą, gydytoją odontologą. Apsilankymo metu odontologas gali pripoliruoti senas plombas. Tai turi įtakos plombos ilgaamžiškumui.
Plombavimo ilgaamžiškumas taip pat priklauso nuo pačios plombos kokybės (užpildo dalelių dydžio). Pvz.: estetiniam plombavimui naudojama kompozitinė plomba su nanodalelėmis (jos yra labai mažos) daug geriau poliruojasi, todėl smarkiai sumažina antrinio karieso atsiradimo galimybes, ji ilgiau išlieka estetiška, palyginti su įprastinėmis helio plombomis. Reguliariai tikrindamiesi dantis, tinkamai juos prižiūrėdami, pailginsite jų tarnavimo laiką.

 

Kokios pasekmės laukia, jei dantis plombuoti atvykstama pavėluotai arba visai neplombuojama?


Pasekmės gali būti liūdnos. Tiek pacientui dėl skausmo, tiek piniginei. Reguliariai nesilankant pas odontologą, neišvengiamos ėduonies komplikacijos, gali tekti gydyti kanalus, protezuoti.
Visiškai netaisant, gali tekti dantį ir ištraukti. Dantų būklė priklauso nuo tinkamo ir atsakingo požiūrio.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai