Dantų priežiūra – nuo pirmų dienų

Daugiau kaip 90 proc. vaikų kenčia dėl nesveikų dantų skausmo. Skausmas dažnai būna labai stiprus, nepakeliamas, o dantų gydymas siejasi su nemaloniais pojūčiais – sukelia nervinę įtampą, nes dantis tenka gręžti ir plombuoti. Per anksti pašalinti dantys sutrikdo kramtymo funkciją, gali susiformuoti skrandžio anomalijos. Dantų ligų profilaktika ir viena pagrindinių jos dalių – burnos higiena – bus efektyvesnė, jei dantimis bus rūpinamasi nuo pat ankstyvos vaikystės. Apie burnos higieną, dantų priežiūrą ir ėduonies profilaktiką tėvams reikėtų žinoti netgi dar neišdygus vaiko pirmiesiems pieniniams dantukams.
 

Pieninių dantų priežiūra

 

 

Kaip jie sugenda?


Nustatyta, kad daugumą vaikų dantų ėduonį sukeliančių mikroorganizmų įgyjama apie 22–26 gyvenimo mėnesį. Dažniausiai šių bakterijų šaltiniu tampa tėvai arba kiti asmenys, besirūpinantys vaiku. Sukėlėjų perdavimas gali būti netiesioginis (per stalo įrankius, indus, jei suaugęs žmogus laižo vaiko čiulptuką, ragauja jo maistą) arba tiesioginis – vaiką bučiuojant. Mikroorganizmai, kartą patekę ant dantų paviršiaus, išlieka visą gyvenimą, t.y. tol, kol burnoje yra dantų.
Netgi dar negimus kūdikiui mama tūrėtų žinoti, kad jos mitybos įpročiai gali turėti įtakos būsimo kūdikio dantukams. Besilaukiančiai ir maitinančiai mamai rekomenduojama valgyti daugiau kalcio turinčio maisto.
Kūdikių nereikia pratinti gerti saldžių arbatų, saldinto pieno. Kūdikių maitinimas naktį tiek krūtimi, tiek dirbtinai, yra svarbus rizikos veiksnys ėduoniui atsirasti. Naktį lėtėja seilėtekis, dantys blogiau nuplaunami, todėl kūdikiui reikėtų duoti atsigerti tik vandens.
Kartais tėvai čiulptukus tepa cukrumi arba medumi. Pirmieji dantys saldumynams virstant rūgštimis greitai pažeidžiami, vystosi vadinamas juodasis kūdikių „buteliuko ėduonis“, nuo kurio dantys nulūžta iki pat šaknų. Dažniausiai jis pažeidžia 2–4 metų vaikų dantis.


 

Kaip prižiūrėti?


Išdygus pirmiesiems pieniniams dantukams, juos reikėtų valyti servetėle arba drėgna marle 2 kartus per dieną.
Kūdikystės periodu pagrindinė profilaktikos priemonė – tinkama mityba, mitybos režimas, dantų valymas servetėle arba drėgna marle po pusryčių ir prieš miegą.
Išdygus keturiems viršutiniams kandžiams (9–13), reikėtų pradėti naudoti dantų šepetėlį, kuris turi būti minkštų šerelių ir specialiai skirtas kūdikiams.
Maždaug dvejų metų amžiaus vaikus reikėtų mokyti naudotis šepetėliu. Iš pradžių vaikai imituoja tėvus. Tėvai turėtų mokyti atlikti teisingus valymo judesius. Maždaug 2,5–3 metų vaikus, kai jie jau moka išsiskalauti burną ir nenuryja pastos, reikia mokyti naudotis dantų pasta. Dantis reikia valyti 2–3 min. po pusryčių ir vakarienės, šluojamaisiais judesiais nuvalyti liežuvį, naudoti vaikiškas pastas.
Svarbu įsidėmėti, kad vaikas iki 7–8 metų pats nepajėgus kokybiškai išsivalyti dantų. Todėl tai turi atlikti mama arba tėtis.
Higieninį tarpdančių siūlą reikia naudoti kartą per dieną, geriausia – po vakarienės, prieš valymą dantų šepetėliu. Iki 12 metų šią procedūrą turėtų atlikti tėvai. Jei tėvų pirštai per dideli vaikų burnoms, sunku laikyti siūlą tarp pirštų, tokiais atvejais patogu naudoti specialius laikiklius higieniniam tarpdančių siūlui.
Kada pradėti naudoti higieninį tardančių siūlą ir kitas papildomas valymo priemones, tėvai turėtų pasikonsultuoti su higienistu arba gydytoju odontologu.
Pirmasis vizitas pas jį turėtų būti išdygus pirmajam dantukui. Odontologas turėtų įvertinti jo formą ir padėtį. Vėliau specialisto kontrolė – kas 3–6 mėnesius.
Plačiai paplitusi nuomonė, kad pieninių dantukų gydyti neverta, kad jie vis tiek iškris. Tačiau tai klaidinga nuomonė, nes priešlaikinis dantų netekimas gali turėti įtakos vaiko supratimui apie burnos sveikatos išsaugojimą. Mažasis pacientas gali suprasti tai kaip ženklą, kad dantys nėra svarbu ir neverta jais rūpintis. Sveiki arba gražiai sugydyti dantys galėtų tapti vaiko pasididžiavimo objektu bei akstinu rūpintis vėliau išdygusiais nuolatiniais dantimis.
 

Dantų kaitos periodo ypatumai


Šio periodu daugumai vaikų dar galima suformuoti stabilius burnos higienos įgūdžius, o dygstančių ir ką tik išdygusių dantų emalis yra itin imlus įvairioms ėduonies profilaktikos priemonėms. Todėl profilaktikos programa turi būti taikoma kiekvienam vaikui, ypač pirmus dvejus metus po danties išdygimo.
Tik išdygusių dantų emalis nėra pakankamai mineralizuotas. Visiškai dantų kalcifikacijai reikia dar dvejų metų, todėl tuo laikotarpiu dantys ypač jautrūs ėduoniui.
Dantų kaitos periodu dauguma vaikų jau yra sąmoningi, nebenuryja pastos likučių, todėl jau nuo 1 metų galima naudoti dantų pastą su 1000 ppm fluoridų.
Kiti burnos higienos įgūdžiai išlieka tie patys – valoma minkštu šepetėliu 2-3 minutes, 2 kartus per dieną, higieninis tarpdančių siūlas naudojamas po vakarienės prieš valymą dantų šepetėliu. Tėvai vis dar turi kontroliuoti, kaip vaikui sekasi, jei reikia, padėti išsivalyti.
Padėti kontroliuoti galėtų įvairios dažomosios medžiagos, išryškinančios apnašų susikaupimo vietas. Burnos švarumui kontroliuoti siūlomi įvairūs dažomųjų medžiagų tirpalai: fuksino, jodo, eozino, eritrozino, kalio permanganato, metileno mėlio. Dėl estetikos siūloma naudoti rausvos spalvos tirpalus. Išvalius dantis ir paskalavus burną dažomaisiais tirpalais arba sučiulpus tam skirtą tabletę, likęs ant dantų apnašas nusidažo. Taip tėvai jį pastebės ir padės nuvalyti.
Dažnai 6–12 metų vaikams skiriamas ortodontinis gydymas. Tai padidina ėduonies ir periodonto ligų riziką. Tokiems vaikams turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys burnos higienai. Dantys turi būti valomi dažniau ir kruopščiau. Jei gydytojas skiria papildomų profilaktikos priemonių: skalavimų, dantų valymą specialiais šepetėliais, tėvai turėtų kontroliuoti, kaip vaikai tai atlieka ir, jei reikia, padėti vaikui.
Dantų kaitos periodu odontologo kontrolė – kas 3–6 mėnesiai.
 

Priežiūra paauglystėje ir jaunystėje


Dantų priežiūra paauglystėje ir jaunystėje nesiskiria nuo pirmiau aprašytos – pagrindinis asmens higienos metodas – dantų valymas šepetėliu 2 kartus per dieną, pašalinant maisto likučius, sustabdant jų žalingą poveikį dantims ir burnos ertmės audiniams. Be to, valant dantis šepetėliu ir pasta, ant dantų ir dantenų aplikuojamos pastoje esančios veikliosios medžiagos, pvz., fluoras, augaliniai ekstraktai.
Po kiekvieno valgio rekomenduojama burną skalauti skalavimo skysčiu – gydomuoju ar profilaktiniu. Jų sudėtyje yra ne tik solventų – alkoholio ir vandens, bet ir veikliųjų medžiagų: antibakterinių ir uždegimą slopinančių, oksiduojamųjų, sutraukiamųjų, mažinančių jautrumą, buferinių, dezodoruojamųjų medžiagų, fluoridų.
Prieš pasirenkant skalavimo skystį patarčiau pasikonsultuoti su burnos higienistu arba gydytoju odontologu.
Liežuvis – tai didelis plotas, ant kurio taip pat kaupiasi apnašos. Nuvalius apnašas nuo liežuvio, jos ne tik lėčiau kaupiasi ant dantų, bet ir būna geresnis burnos kvapas. Liežuvį galima valyti dantų šepetėliu arba specialiuoju liežuvio valikliu, 2 kartus per dieną, dantų valymo metu.
Naudinga ėduonies profilaktika – becukrė kramtomoji guma. Ji kramtoma pavalgius 10 minučių. Kramtant skatinamas seilėtekis, gerėja burnos savivala. Jei gumoje yra ksilitolio, ji veikia antibakteriškai.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai