Pirties mėgėjai teigia, kad pirtis nėra lygi pirčiai. Drėgmės ir karščio derinys – tai pagrindinis įvairių pirčių skirtumas, lemiantis jų poveikį žmogaus organizmui.
Svarbus veiksnys – oro drėgnumas. Pagal pirties tipą, oras gali būti sausas (saunoje santykinis oro drėgnumas 5–15 proc.), vidutiniškai arba labai drėgnas (garinėje pirtyje 80–100 proc.). Nuo oro drėgnumo iš dalies priklauso deguonies kiekis jame. Kuo aukštesnė oro temperatūra ir didesnis santykinis drėgnumas, tuo didesnę jo dalį sudaro garai ir mažesnę – deguonis. Pėrimo patalpoje, kuri nedaug vėdinama, deguonies dažnai trūksta, ir ore padaugėja anglies dioksido.
Rusiška pirtis
Voliojimasis sniege, eketė, beržinės vantos ir rusiška pirtis – neatsiejami dalykai, trumpai apibūdinantys rusiškos pirties ypatumus. Rusijoje pirtis ir sveikata yra beveik sinonimai.
Rusiška pirtis gali būti dviejų tipų: kūrenama „juodai“ ir „baltai”. Kūrenimas „juodai“ arba, kitaip sakant, dūminė pirtis, yra senovinis metodas, išlikęs iki mūsų dienų kai kuriose Rusijos šiaurės srityse. Šioje pirtyje nėra kamino, o dūmai iš jos išsisklaido pro langą – pirtis vėdinama jau gerokai iškūrenta. Tada įkaitusios pirties sienos apipilamos vandeniu, kad susidarytų garai. Ši pirtis išsiskiria savo dūmų, garų ir medžio kvapu. „Baltai“ kūrenama pirtis paplitusi visoje Rusijoje. Joje dūmai išeina pro kaminą, todėl oras pirtyje neteršiamas, nereikia vėdinti. Tai higieniška ir šiuolaikiška pirtis.
Tikroje rusiškoje pirtyje viskas turi būti pagaminta iš medžio. Pirtyje gultai išdėstyti dviem lygiais: vieni – aukščiau, kiti – žemiau. Kuo aukščiau – tuo karščiau. Prišildoma rusiška pirtis krosnele su akmenimis. Oro temperatūra pirtyje būna apie 55–80°C, oro drėgnumas – 60–70 proc. Tokia drėgmė yra pasiekiama ant akmenų nuolat pilant vandens.
Tokia pirtis gerina ištvermingumą, judesių koordinaciją, taip pat puiki raminamoji priemonė. Pagerina nuotaiką, normalizuoja dvasinę pusiausvyrą, suaktyvina kraujo apytaką, skatina organizmo atsparumą. Be to, aukštoje temperatūroje žūva įvairūs mikrobai.
Buvimo laikas rusiškoje pirtyje labai priklauso nuo oro temperatūros, drėgmės, taip pat nuo savijautos. Optimalus laikas – 15–20 minučių (apšilti), 20–30 minučių – ilsėtis.
Suomiška pirtis
Sakoma, kad suomiai saunas naudoja nuo tų laikų, kai apsigyveno Suomijoje. Pradžioje jų būstas būdavo durpėmis dengta žeminė. Tokioje buveinėje suomiai buvo priversti gyventi dėl aplinkybių: šalto klimato ir nemokėjimo suręsti būsto iš rąstų. Žeminėje būdavo sukraunama akmenų krūva su anga ugniai užkurti ir akmenims šildyti. Įkaitinti akmenys buvo vienintelė išeitis norint, kad šiluma išsilaikytų per naktį nekūrenant ugnies. Kadangi nebuvo kamino, krosnis būdavo įrengiama tarpduryje, kad būtų galima pridėti į ją malkų neužeinant į dūmų pilną patalpą. Kai akmenys įkaisdavo, patalpa būdavo išvėdinama. Įkaitę akmenys išlaikydavo būstą šiltą ir sausą ilgomis šaltomis naktimis.
Suomiškoje pirtyje karštas oras ne tik atpalaiduoja, bet ir pakelia nuotaiką. Saunoje nuprausiame kūną, atgauname dvasios ramybę ir vidinę harmoniją. Visa, kas bloga, išeina iš mūsų su devyniais prakaitais.
Turkiška pirtis
Nuo seno turkiška pirtis buvo daugiau negu tik vieta kūnui nuprausti: vieta, intymiai susijusi su kasdieniniu gyvenimu, kur bet kokios visuomeninės padėties žmogus, nesvarbu, senas ar jaunas, turtingas ar vargšas, miestietis ar kaimietis, galėjo laisvai apsilankyti. Tai buvo vieta pabūti kartu, pabendrauti, sužinoti naujienas ir gandus.
Tai pirtis, kurioje vyrauja ypač didelė drėgmė (iki 100 proc.). Maloni šiluma (apie 48–49 °C) atpalaiduoja raumenis, kvėpavimo takus, gerina kraujotaką, atgaivina ir valo odą. Tai gydomoji pirtis tiems, kuriuos vargina įvairūs kvėpavimo sistemos sutrikimai. Pirtyje naudojami malonūs aromatai pakelia nuotaiką, sukuria ypatingą atmosferą.
... širdies ir kraujagyslių sistemai.
Aukštoje temperatūroje labai suintensyvėja širdies darbas. Širdis ir kraujagyslės gauna papildomą krūvį. Saunoje, kur temperatūra labai aukšta, padažnėja širdies susitraukimai, padidėja jų jėga. Pirties karštis, o vėliau apsiliejimas šaltu vandeniu greitina kraujotaką: oda parausta, atsipalaiduoja visi raumenys.
Rekomendacija tiems, kurių nesveikos venos: pirtyje kojas reikėtų laikyti pakėlus ir iš karto po pirties jas įmerkti į šaltą vandenį.
... centrinei nervų sistemai.
Pirtis – gera priemonė blogai nuotaikai ir protiniam nuovargiui pašalinti. Testais ištirta, kad po pirties pagerėja mąstymas. Didžiules nervų, psichologinės ir emocinės perkrovas – visa tai padeda sumažinti pirtis.
Anksčiau kiek primirštos pirtys šiandien vėl labai vertinamos. Ir šių dienų žmonėms jos gal net reikalingesnės nei mūsų protėviams: pripratę prie butų ir darbo patalpų mikroklimato, žmonės tapo beveik bejėgiai prieš staigius aplinkos pokyčius. „Užsisėdėjusiam“ žmogui yra didžiulė palaima pereiti per karščiu ir garais alsuojančią patalpą, išsijudinti, atsigaivinti pirties teikiamais malonumais. Pliuškenimasis vonioje niekada neprilygs pirčiai.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę