){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Norėčiau pasakyti seną tiesą, kad savo dantimis turėtume rūpintis nuolat, o ne tik prieš kelionę. Tačiau prieš iškeliaujant jūsų dantukams tikrai praverstų „generalinė apžiūra“. Pas odontologą reikėtų apsilankyti maždaug prieš porą savaičių ar net mėnesį, kad turėtumėte laiko juos pagydyti, jei odontologas rastų sugedusių dantų.
Priemonės dantų priežiūrai turėtų būti tos pačios, kurias vartojate kasdien, t.y. dantų šepetėlis, dantų pasta, tarpdančių siūlas, burnos skalavimo skystis. Kaip žinome, dažniausiai dantų skausmas mus užklumpa, kai to mažiausiai tikimės, todėl visada po ranka vaistinėlėje verta turėti vaistų nuo skausmo. Vaistai niekada neišgydys pagrindinės problemos, todėl, kai tik grįšite namo, – tuoj pat apsilankykite pas savo odontologą, kad nustatytų jūsų dantų skausmo priežastį ir pradėtų ją gydyti.
Keliaudami autobusu dažniausiai užkandžiaujame maisto produktais, kuriuose gausu angliavandenių – sausainiais, vaisiais ir kitais užkandžiais. O būtent angliavandeniais minta burnos ertmėje esančios bakterijos. Jeigu burnoje yra apnašų, keičiasi bakterijų sudėtis – cukrumi ir kitais skylančiais angliavandeniais mintančios bakterijos naikina kitas bakterijas, tai reiškia, kad rūgščių gaminasi daugiau. Gaminantis rūgštims, burnoje sumažėja rūgštingumas (pH). Sumažėjus rūgštingumui, dantyse esantis kalcis ir fosfatas tampa tirpesnis. Todėl dažnai vartojant cukrų ir kitus saldžius maisto produktus, kuriuose gausu angliavandenių, galima padidinti dantų ėduonies atsiradimo riziką. Todėl labai svarbu nepamiršti dantimis rūpintis ir kelionės metu. Tai vis tiek yra įmanoma, kai autobusas sustoja bent trumpam, o, pvz., iškyloje gamtoje, kad išsivalytumėte dantis, pakanka turėti tik vandens. O, jei tokios galimybės tikrai nėra, – tuomet po kiekvieno užkandžiavimo išsivalykite dantis tarpdančių siūlu arba bent įsidėkite becukrės kramtomosios gumos gabalėlį ir kramtykite 20 minučių, o jis padės sureguliuoti jūsų burnos pH.
Arba paprasčiausiai po kiekvieno valgymo reikėtų bent jau 4–5 kartus išskalauti burną vėsiu vandeniu – to pakanka. Prisemkite į burną vandens, paskalaukite juo dantis 2–3 kartus ir išspjaukite.
Jeigu esate natūralaus gyvenimo būdo šalininkai – dantims šveisti ar valyti galite naudoti nedideles šviežias geriausiai kartaus skonio medžių šakeles. Pakramtykite vieną pagaliuko galą, ir jis pasidarys panašus į šepetėlį. Šiuo šepetėliu trinkite dantis. Tačiau šitą būdą drįsčiau rekomenduoti tik kraštutiniu atveju.
Vaikai nuo 6–7 metų jau patys turi būti išmokyti valytis dantukus. Skirtingai nuo suaugusiųjų, jiems reikėtų į kelionę įdėti kitą pastą su 250–500 ppm (reiškia „parts per million“ – fluoro koncentracija milijono dalelėmis, 1000 ppm atitinka 0,1 proc. gryno fluoro arba 0,76 proc. natrio monofluorfosfato, arba 0,2 proc. natrio fluorido). Vaikiškos dantų pastos fluoro ir kitų medžiagų kiekis yra subalansuotas būtent tam vaiko amžiui. Todėl, perkant vaikišką pastą, reiktų atkreipti dėmesį, kokio amžiaus vaikams ji skirta.
• Valykite dantis du kartus per dieną. Svarbiausia valyti vakare. Valydami stenkitės pasiekti kiekvieną tarpelį. Kad gerai išsivalytumėte dantis, reikia nepamiršti ir tarpdančių siūlo, o kelionėje puikiai tiktų ir specialūs krapštukai.
• Naudokite jums tinkamą dantų pastą.
• Venkite valgyti visą laiką – tam tikrą saldumynų kiekį valgant tik keletą kartų per dieną kyla nedidelė ėduonies rizika, tačiau tą patį saldumynų kiekį valgant ištisą dieną, – tikimybė jam atsirasti daug didesnė.
• Stenkitės mažiau valgyti tų maisto produktų, kurie ilgai lieka burnoje, pvz., karamelę ir bananus.
• Po valgio kramtykite becukrę kramtomąją gumą – ji mažina rūgštis burnoje, todėl sumažėja dantų karieso rizika.
• Periodiškai lankykitės pas odontologą.
• Atsiminkite, kad dantims ypač svarbus kalcis, kurio daug yra pieno produktuose (ypač fermentiniame sūryje), pupelėse, džiovintuose abrikosuose, obuoliuose, kriaušėse.
Įrodyta, kad vieno danties gydymas nuo vaikystės iki senatvės – plombų keitimas, dantų šaknų gydymas, danties išrovimas, protezas yra 50 kartų brangiau negu to danties profilaktika ir jo išlaikymas sveiko. Siekiant išlaikyti sveiką dantį, reikia tikrai labai nedaug – tik kasdienės priežiūros..
Atsiminkite, gera burnos higiena – pigiausias dantų gydytojas.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę