Burnos skalavimo skystis yra skirtas dantims prižiūrėti tarp valymų ir po jų. Skystis skatina dantų emalės mineralizaciją, saugo nuo dantų akmenų susidarymo ir ėduonies, stiprina dantenas, apsaugo jas nuo kraujavimo. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl būtina skalauti burnos ertmę, – skystis neleidžia kauptis bakterijoms bei šalina bakterines dantų apnašas, kurios skatina karieso ir dantenų uždegimo atsiradimą. Burnos skalavimo skystis – efektyvi priemonė burnos gleivinės uždegimų, dantenų ligų bei uždegimų profilaktikai.
Kiekvienąkart po valgio burnos ertmę išskalauti skysčiu yra kur kas patogiau negu sukti galvą, kur ir kaip išsivalyti dantis. Tereikia į skysčio pakuotės kamštuką įsipilti skysčio ir 10 sekundžių intensyviai skalauti burną. Ypač ilgas ir malonus gaivumo jausmas – garantuotas. Burnos skalavimo skysčio teikiamam ir maksimaliai efektyviam poveikiui pasiekti specialistas rekomenduoja nevalgyti ir negerti 30 minučių po procedūros.
Specialistai teigia, jog kramtomąją gumą geriausia kramtyti po valgio, apie 5 minutes. Per dieną kramtomą gumą reikia kramtyti ne ilgiau nei 20 minučių. Deja, to nepakanka gaiviam burnos kvapui užtikrinti visą dieną, tad aerozolinis burnos gaiviklis – geriausią išeitis. Jis momentaliai atgaivina burnos kvapą maloniu aromatu, pašalina net nemaloniausius – česnakų, tabako, alkoholio ir pan. – kvapus.
Aerozoliniai burnos gaivikliai parduodami ypač mažuose flakonuose, tad visuomet galima turėti „po ranka”. Paprastai vieno flakono talpos užtenka 250 papurškimų. Tokie burnos gaivikliai yra ypač patogūs naudoti. Flakoną laikant tiesiai, tereikia nukreipti jį į burną ir paspausti mygtuką.
Esame įpratę dantų krapštukus pirkti specializuotose maisto prekių parduotuvėse, tačiau, pasak gydytojo, tai dantenų atžvilgiu prilygsta „meškos paslaugai“. Specialių medicininės paskirties dantų krapštukų galiukai yra kruopščiai suapvalinti, o jų forma labiau trikampė negu apvali (apvalūs – skirti kulinarijos gaminiams smaigstyti). Naudojant įprastus dantų krapštukus iškyla didelis pavojus pažeisti dantenas ir dantų emalį, nes tik trikampis pagaliukas lengvai patenka į kiekvieną tarpdantį. Lygiai taip, kaip atsakingai rinktis, reikia mokėti ir elgtis su dantų krapštuku. Laikant pagaliuką 45 laipsnių kampu danties atžvilgiu jis kruopščiai stumiamas išilgai danties žemyn. Ir jokių staigių judesių, pabrėžia specialistas, nes dantenų pažeidimas – garantuotas.
Tarpdančių siūlas padeda išvengti dantenų ligų, nes juo išvalomi visi nešvarumai, kurių nepasiekia dantų šepetėlis. Jį rekomenduojama naudoti kiekvieną dieną.
Kad išvalytume dantis visiems pažįstamu išvyniojamu tarpdančių siūlu, iš kasetės būtina ištraukti 30–40 cm ilgio siūlą ir užsukti jo galus ant abiejų rankų smilių. Po to atsargiai įtemptu siūlu valyti tarpus tarp dantų. Viršutinio žandikaulio tarpdančiai valomi nykščiais nukreipiant siūlą į viršų, apatinio – didžiaisiais pirštais nukreipiant siūlą š apačią.
Atplėštą tarpdančių siūlą rekomenduojama naudoti tik vieną kartą, o kiekvieną tarpdantį valyti vis nauja siūlo vieta.
Tiems, kurie nenaudoja tarpdančių siūlo, nes tai nepatogu, užima daug laiko, plati burnos higienos prekių rinka siūlo ergonomišką, savo ilgu koteliu primenantį dantų šepetėlį tarpdančių siūlą su keičiama galvute.
Tarpdančių šepetėlis ne tik užtikrina optimalų tarpdančių išvalymą, bet ir pašalina dantų apnašas bei masažuoja dantenas. Juo patogu pasiekti ir išvalyti sunkiai prieinamas vietas, o tai yra būtina norint apsaugoti burnos ertmę nuo bakterijų dauginimosi. Tarpdančių šepetėlis yra puiki priemonė siekiant pašalinti dantų akmenis.
Po dantenų operacijų, kai yra karūnėlės, metalo keramikos tiltai, implantų ar dėl ypatingo dantenų jautrumo negalint naudoti tarpdančių siūlo, tarpdančių šepetėliai – geriausia išeitis siekiant užtikrinti maksimalią burnos priežiūrą.
Renkantis tarpdančių šepetėlį būtina atkreipti dėmesį į jo dydį. Tinkamo dydžio šepetėlio šereliai turi užpildyti tarpdančių ertmes. Jokiu būdu šepetėlio negalima per jėgą grūsti į tarpus. Dėl per didelės jėgos ir nuolatinio lankstymo viela gali sutrūkinėti, todėl iškyla pavojus susižeisti.
Ant liežuvio paviršiaus gyvenančios bakterijos netrukdomai dauginasi ir gamina (ypač jei sergama gerklės ligomis) storą, baltai-gelsvą liežuvio apnašą. Taip atsiranda blogas burnos kvapas, kurio panaikinti nepadeda net itin kruopštus dantų valymas, nes bakterijos, augančios ant liežuvio, pasilieka ant jo paviršiaus. Liežuvio valymas specialiu valikliu, pašalinant nuo jo paviršiaus apnašas, negyvas ląsteles ir maisto likučius, gali sumažinti blogo burnos kvapo riziką iki minimumo.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę