Dantų dygimas yra fiziologinis reiškinys. Tai tolygus pavienių simetriškų dantų prasikalimas, kurį lemia genetiniai veiksniai, socialinės ir ekonominės sąlygos. Dažniausiai dantys pirmiausia pradeda kaltis apatiniame žandikaulyje. Paprastai tai įvyksta nuo penkto iki aštunto mėnesio. Pastebėta, kad berniukų dantukai dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaičių. Antrųjų gyvenimo metų pradžioje vaikas turi turėti aštuonis dantukus. Visą pieninį sąkandį sudaro dvidešimt dantų: kandžiai, iltys ir krūminiai. Šeštaisiais septintaisiais metais pradeda dygti nuolatiniai dantys. Dvylikos keturiolikos metų vaikams dažniausiai būna išdygę dvidešimt aštuoni nuolatiniai dantys, o vadinamieji protiniai, arba tretieji krūminiai, dantys dygsta vėliau arba visai neišdygsta.
Dažniausia tai būna vaikučiams, kurie nuo kūdikystės serga įvairiomis ligomis. Įtakos gali turėti rachitas, dažnos ūminės infekcinės ligos, įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai. Pastebėta, kad vėliau dantys prasikala sergantiesiems Dauno liga. Pavėluotai nuolatiniai dantys išdygsta vaikams, kurie gimsta per mažo svorio. Per anksti išrovus pieninį dantį, dantenų krašte susidaro storas kaulinio audinio sluoksnis, trukdantis dygti nuolatiniam dančiui. Nuolatiniai dantys prasikala vėliau ir sunkiau esant didesniam negu normalus dantų skaičiui. Kartais vėlyvas pieninių dantų dygimas yra paveldimas. Pasitaiko atvejų, kai dėl embrioninio vystymosi metu atsiradusių sutrikimų visai nesusiformuoja kai kurių dantukų užuomazgos.
Paprastai kūdikiai gimsta be dantų, tačiau retai, bet pasitaiko atvejų, kai gimsta su prasikalusiais dantukais. Dažniausiai tai yra apatinio žandikaulio centriniai kandžiai. Šie dantukai būna silpni, dažnai pakitusios spalvos (rusvi, pilkšvi), su beprasidedančiu kariesu. Tokio ankstyvo dantų prasikalimo priežastys nežinomos.
Jei kūdikis gimsta turėdamas vieną ar du dantukus arba jie išdygsta po keleto dienų po gimimo, tai nieko blogo, tai tik anksti išdygę pieniniai dantys.
Anksčiau laiko pieniniai dantys, ypač kandžiai, dažnai prasikala labai jaunų mamų pirmagimiams, kūdikiams, kurie gimsta per didelio svorio. Ankstyvas dygimas taip pat gali būti paveldimas. Nustatyta, kad tymai paankstina pieninių dantų dygimą, ypač jei sergant kyla aukšta temperatūra. Kartais, žandikauliuose formuojantis augliams, toje vietoje gali per anksti prasikalti visa dantų grupė. Nuolatinių dantų ankstyvą išdygimą gali lemti sutrikusi augimo ir skydliaukės hormonų funkcija.
Nors, atrodo, išdygę pieniniai dantukai tokie gražūs ir balti, tačiau jie, netinkamai prižiūrint, lengvai pažeidžiami ėduonies. Todėl labai svarbu kūdikio maitinimas. Natūraliai maitinant vaikas, žinoma, vystosi geriausiai. Dirbtinai maitinant atsiranda ėduonies pavojus dėl cukraus ir jo produktų, kurių yra mišinukuose, tyrelėse, sultyse. Ėduonies rizika padidėja, jei tokiu maisteliu maitinama prieš miegą ir po to dantukai nenuvalomi. Gal nusistebėjote, o kaip išvalyti kūdikiui dantukus? Tam naudokite drėgną marlę. Po pusryčių, ypač po vakarienės, nuvalykite mažylio dantukus, švelniai braukdamos jų paviršiumi. Marle valyti dantukus galima iki vienerių pusantrų metų amžiaus, tai yra tol, kol jų paviršius yra lygus, kol dar neišdygo pirmieji pieniniai krūminiai dantys, turintys nelygią struktūrą. Vėliau reikėtų įsigyti minkštą vaikišką šepetuką. Juo valyti dantukus be pastos. Vaikui ūgtelėjus, kai jis jau supranta, kad pastos, kad ir kokia ji skani, nuryti negalima, įsigykite vaikiškos dantų pastos. Iki šešerių septynerių metų amžiaus vaikų dantis turi valyti tėveliai, nes patys vaikai nesugeba gerai išvalyti.
Sveiki pieniniai dantys sudaro palankias sąlygas sveikų nuolatinių dantų formavimuisi. Taip pat išlaiko burnoje tarpus, kurie bus reikalingi dygstant nuolatiniams dantims, padeda vystytis žandikauliams, svarbūs vaiko virškinimo sistemai, nes geriau sukramtomas maistas.
· Jei vėluoja dantukų dygimas
· Jei pastebėjote ant dantų paviršiaus baltų, gelsvų ar rusvų dėmių.
· Kai išdygsta pirmieji krūminiai dantys, jų vageles, kurios yra labiausia pažeidžiamos karieso, reikėtų padengti silantais.
· Sistemingai du kartus per metus apsilankyti pas odontologą pasitikrinti profilaktiškai.
Dažnai besilaukiančios ar auginančios kūdikius mamos pasiskundžia, kad nėštumo metu sugedo daugiau dantų, dažnai kraujuodavo dantenos. Dažnai samprotaujama, kad kiekvieno nėštumo metu prarandama sveikų dantų vien todėl, kad vaikas „pasiėmė“ daug kalcio, taip pablogindamas mamos dantų būklę. Tokia nuomonė neteisinga ir neparemta jokiais moksliniais faktais. Dar 1926 m. amerikietis D.E. Viskinas, ištyręs šešis šimtus nėščiųjų ir du šimtus nenėščių moterų, nenustatė karieso priklausomybės nuo nėštumo ar jų skaičiaus. Buvo tiriama kietųjų danties audinių fizinė ir cheminė struktūra. Išvados buvo tos pačios – iš danties audinio nėštumo metu nepasišalina nei kalcis, nei kiti elementai, nesuyra ir jų junginiai. Tai būdinga ir kūdikio žindymo periodui. Nors senovės Lietuvoje moterys gimdydavo dažnai (turėdavo iki dešimties vaikų), mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad moterų dantys nebuvo daugiau sugedę nei vyrų. Iš tiesų ne nėštumas kenkia dantims, o pasikeitusi mityba, ypač per pirmuosius tris mėnesius: norisi tai saldžiai , tai rūgščiai, suvartojama daugiau angliavandenių, bet nepakankamai baltymų, o riebalų visą laiką vartojama per daug. Sutelkusi visą dėmesį į kūdikį, būsimoji mamytė dažnai pamiršta atidžiau pasirūpinti savimi: nepakankamai rūpinasi savo burnos sveikata, pamiršta valyti dantis arba tai daro nepakankamai gerai. Ėduonies problema yra lokali, ėduonies sukėlėjas yra jūsų burnoje.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę