Burna: plastikos chirurgo pamąstymai ir patarimai

Burna – pats universaliausias žmogaus instrumentas. Ir ne tik dėl to, kad kalbame, valgome ir geriame. Burna yra pats švelniausias veido organas: šypsomės, juokiamės, dainuojame, švilpaujame, bučiuojamės, tariame švelnius žodžius, pučiame šiltą orą. Tačiau tai ir pati nemaloniausia, o kartais ir nešvariausia veido vieta: rūkome, kostime, čiaudome, raugėjame, spjaudome, žagsime, vemiame, kandžiojamės, kaišiojame liežuvį. O ir kvapas, ir žodžiai sklinda iš jos ne visada švelnūs. Burna netgi stengiasi perimti kitų organų funkcijas, kurios jai lyg ir nepriklausytų, – oralinį seksą. Plastikos chirurgas doc. Tarvilas NORKUS
 

Lūpų veiklą kontroliuoja beveik 20 raumenų. Reikšmingiausias jų yra burną apjuosiantis raumuo, nesusijęs su dantų sukandimu. Prisijungus kitiems raumenims, jis gali sudaryti siaubo įvaizdį, o, atkišus lūpas į priekį, sukelia bučinio preliudiją.
Lūpų kampų pakėlėjų susitraukimas išreiškia ypatingą laimę, o ypatingą liūdesį atspindi trigalvio ir rizorinio raumens kartu su „kolega“ iš smakro susitraukimas. Visų raumenų atsipalaidavimas apie burną ir lengvas dantų parodymas – meilė ir pasyvumas. Moters storos lūpos siejamos su gašlumu, o vyrų – su išglebimu, polinkiu į išsišokimus. Patraukliomis laikomos tos lūpos, kurių viršutinė primena simbolinę širdies formą.
Lūpų forma gali būti koreguojama lūpų dažais. Per metus JAV moterys išleido 30 milijonų dolerių, kad nupirktų 5000 tonų lūpų dažų (vyrai nesinuodijo).


Veido grožis priklauso ne tik nuo lūpų formos, bet ir nuo jų funkcijos. Estetiniu požiūriu ypač aktuali lūpų funkcijos dalis yra šypsena. L.R. Rubin taip suklasifikavo šypsenas: A – „Monos Lizos šypsena“, būdinga 67 proc. moterų, B – deltoalveoliarinė – „šuniška šypsena“, taip šypsosi 31 proc. moterų, ir C – „pilna burna dantų“ („arkliška šypsena“) – 2 proc. (1 pav.). Pacientės dažniausiai kreipiasi į chirurgus dėl B formos šypsenos deformacijos, nes kosmetinėmis priemonėmis jos ištaisyti negalima. Šiuo atveju pašalinama dalis gingivos ir lūpų gleivinės, o, susiuvus žaizdos kraštus, viršutinė lūpa nusileidžia žemyn ir šypsantis jau pridengia gingivą iki dantų (2 pav.). Jei ši lūpa yra trumpa ir negalima minėtu būdu jos pakankamai nuleisti, – tenka papildomai atpalaiduoti audinius nuo kaulo, kad būtų galima lūpą pailginti.
Kita priežastis, dėl kurios pacientės kreipiasi į plastikos chirurgą – tai noras pastorinti lūpas, kurios, jų nuomone, yra nepatraukliai plonos. Tai galima atlikti panaudojant vadinamąjį „biogeometrinę plastiką“, išverčiant tam tikrą lūpos gleivinės dalį į išorę. Tiek šypsenos korekcijos, tiek lūpų pastorinimo operacijos atliekamos vietinio nuskausminimo sąlygomis. Keletą savaičių po tokių operacijų lūpa yra sutinusi ir turi būti kruopščiai saugoma nuo menkiausio traumavimo valgant, juokiantis ar valant dantis.
Operuojant lūpas, siekiama kuo mažiau traumuoti audinius. Tai galima atlikti kartais netgi atsisakius pačios operacijos, o pakeičiant ją injekuojamosiomis procedūromis. Tai liečia ir lūpos formos korekciją, norint ją pastorinti. Tuo tikslu odos perėjimo į lūpą riboje labai plona adata yra suleidžiama vadinamųjų audinių užpildų. Šie užpildai yra pagaminti hialurorinės rūgšties pagrindu. Hialuroninė rūgštis – tai natūrali mūsų audinių dalis. Jos molekulės yra pasiskirsčiusios odoje ir pasižymi hidrofilinėmis savybėmis („mėgstančiomis vandenį“), t. y. gali sukaupti 100 kartų daugiau vandens nei pati sveria. Paskutiniu metu preparatas gaminamas jau ne iš gyvulinių audinių, tad ir alerginės reakcijos jo suleidus labai retos. Dėl klampumo ir elastingumo šis implantas švelniai įsilieja į audinius ir užtikrina ilgalaikį rezultatą, trunkantį 6 mėn. ir ilgiau. Taip galima išlyginti raukšleles aplink lūpas ir nosies-lūpų raukšlę (3 pav.).
Gydymas raumenis paralyžiuojančiais preparatais (botulino toksinu) lūpų aplinkoje mažiau efektyvus, tačiau gali būti sėkmingai pritaikytas lyginant raukšleles smakro srityje, paralyžiavus čia padidėjusio aktyvumo raumenis.
Plastikos chirurgus ypač domina burnos estetinės problemos, susijusios su lūpomis.
Lūpos – svarbi ir žmonių bendradarbiavimo priemonė, žmogaus charakterio išraiška. Yra nuomonė, kad, kalbant su žmogumi ir norint jį pažinti, reikia žiūrėti ne į akis, o į lūpas. Akys, šis „sielos veidrodis“, neretai meluoja. Tuo tarpu lūpų žmogus nekontroliuoja, ir jos daug ką pasako, nejučiomis netgi išduoda.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

moteris
2006-12-03 22:27
idomu, o kai tuos raumenis paralizuoja, tai kaip toliau gyventi reika

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai