){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kas yra sveikatos įstaigų darbuotojų kaltė, apibrėžiama įstatyme. Manoma, kad apibrėžimas yra pernelyg netikslus, tai, žinoma, suteikia daugiau pagrindo ginčams.
„Laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos, ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys asmenys tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.“ (14 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigos ir darbuotojų kaltė).
Valstybinio medicininio audito inspekcija šiemet jau įvertino 876 žmonių prašymus, kuriuose prašoma išsiaiškinti, ar jiems buvo suteiktos kokybiškos medicinos paslaugos. 2003 m. tokių atliktų prašymų buvo tik 555. „Kreipimųsi gausa – tai yra demokratėjimo proceso žymuo. Žmonės nenutyli, jie tapo aktyvesni. Manau, tai nėra tik siekis gauti pinigų,“ – sakė Ramunė NAVICKIENĖ, Valstybinio medicininio audito inspekcijos direktorė. Šiemet išsiaiškinta, kad nepagrįstų skundų, kai medikas pasirodo vis dėlto esąs teisus, buvo maždaug apie 20 atvejų. Profesinės kompetencijos komisija dviem medikams sustabdė licencijos galiojimą.
R. Navickienė pasakojo, kad valstybės mastu turėtų būti daugiau dėmesio skiriama tam, kad pacientas jaustųsi saugus. „Skraidydami lėktuvais nukenčia 1 žmogus iš 3 milijonų, gydymo įstaigose nesėkmę patiria 1 iš 10.“
Lietuvoje formuojasi tradicija iš gydymo įstaigų reikalauti didelių sumų. Marijampoliečių dvynukų nudegintos nugarytės buvo įvertintos 2 milijonais litų. Toks buvo teismo sprendimas, tačiau šis įvykis paskatino žmones prašyti dar didesnių sumų. Kretingoje dėl naujagimio žūties žala buvo įvertinta 10-čia milijonų. 1999 m. nonsensu buvo vadinama JAV už mediko klaidą prisiteisti 7 milijonai dolerių. „Amerikos prezidentas yra paskelbęs programą, kurioje numatyta išmokų medicinoje mažinimas. Bandoma tartis, kad būtų pažabotos tokios sumos. Jie siūlo, kad moralinė žala būtų limituota 250 000 dolerių išmoka,“ – pasakojo R. Navickienė.
Įstatyme numatyta, jog gydymo įstaigos turėtų drausti savo civilinę atsakomybę. Tačiau draudimo bendrovės gana vangiai dalyvauja šiame procese. Gal jos buvo išgąsdintos didelių sumų, kurių prašė nukentėjusieji?
[klausimas]Ar, Jūsų nuomone, šiuo metu prašomos milijoninės sumos yra pamatuotos? [/klausimas]
Neturtinės žalos dydis turi būti tiesiogiai proporcingas buvusių ar galimų netekčių apimčiai. Mano atstovaujamose bylose neturtinės žalos dydis buvo nuo 10 000 iki 70 000. Manau, kad advokatas privalo būti patarėjas ir patarti teisingą žalos dydį. Pastaruoju metu atsiradusius dažnai nepagrįstai didelius reikalavimus, manau, nulėmė žyminio mokesčio nebuvimas ir precedentinių bylų išgarsinimas. Mano nuomone, reikia bylinėtis dėl ŽALOS atlyginimo, o ne grasinti ir „bausti“ medikus nerealiais reikalavimais.
Panašių bylų nagrinėjimas trunka apie dvejus metus. Daugiausiai laiko, apie aštuonis mėnesius, trunka ekspertizės.
Rudenį bus svarstoma nauja įstatymo redakcija. Kokius pakeitimus, patobulinimus Jūs, kaip advokatė, pasiūlytumėte?
Didžiausia problema yra ekspertizės, kurios tokiose bylose neišvengiamos. Ekspertizės atliekamos labai ilgai, dažnai neišsamiai, neprofesionaliai ar net šališkai. Ekspertizių skyrimą ir ekspertizės įstaigų sistemą reikėtų iš esmės reorganizuoti.
Nemaža problema yra ikiteisminis tokių bylų nagrinėjimas komisijoje bei skundų Medicininio audito inspekcijoje nagrinėjimas. Realiai šios institucijos grubiai pažeidžia įstatymo nustatytus terminus. Tikiu, kad jie turi pateisinamų priežasčių, tačiau jas vis dėlto reikia spręsti.
Be to, įstatymas numato, kad, prieš pateikdami prašymą komisijai, pacientai privalo kreiptis į medicinos įstaigą, tačiau, jei ši neatsako, ignoruodama paciento skundą, komisija taip pat atsisako nagrinėti tokį paciento prašymą, motyvuodama, kad nėra medicininės įstaigos atsakymo.
Dažnai likę įskaudinti pacientai rašo skundus visoms institucijoms, kokias tik žino. 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojęs atnaujintas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas siūlo iš pradžių nepasitenkinimą raštu išreikšti gydymo įstaigai.
Jeigu gydymo įstaigos atsakymas jūsų netenkina, toliau yra skirtingi tiesos ieškojimo būdai.
• Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija.
• Valstybinio medicininio audito inspekcija.
• Teismas.
Įstatyme nėra konkrečiai apibrėžta tolimesnė kreipimosi
eiga, tad dažnai, gavę atsakymą iš gydymo įstaigos, žmonės kreipiasi tiesiai į teismą.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Paskaitau kiek vargo ir kiek kainuoja ir ka tas vargsas zmogelis islosia,gerai,kad dar islosia...Jauciu siaubinga pikti,kai mums reikia galvoti kaip pragyventi,kaip man nudirbti su skaudancia nugara,bent dienos darbus o po to nuo skausmo saujom vaistus geri o ponas zmogu palikes invalidu miega ramiai.