Reumatoidinis artritas: kaip gyventi po reabilitacijos?

Pastaruoju metu redakcija gauna skaitytojų laiškų, kuriuose prašoma patarimų, kaip sergant įvairiomis ligomis gyventi grįžus namo po reabilitacinio gydymo. Kokia turėtų būti gyvensena, atsižvelgiant į ligos ypatumus? Įvertinę skaitytojų pageidavimus, pradedame naują straipsnių ciklą, kuriame rašysime apie gyvenseną po įvairių ligų reabilitacinio gydymo. Įvairių sričių specialistai pateiks naudingų patarimų. Šį kartą apie gyvenimą sergant reumatoidiniu artritu pasakoja Kauno medicinos universiteto klinikų Reumatologijos klinikos gydytoja Valerija Tamulaitienė ir kineziterapeutė Gintarė Ušeckienė.
 

Reumatodinis artritas – lėtinis sąnarių uždegimas, dažniausiai pažeidžiantis smulkiuosius sąnarius, sąnario kremzlę, raiščius bei raumenis. Rytais jaučiamas plaštakų, pirštų, riešo sąnarių sustingimas. Ligai progresuojant, sąnarys tampa nejudrus, susiformuoja kontraktūros. Liga dažniausiai vargina 35–50 metų amžiaus žmones, o moterys serga tris kartus dažniau. Paūmėjimus gali sukelti stresas, peršalimas, infekcijos.
Reabilitacinio gydymo metu pacientas gydomas medikamentais, jam taikomos fizioterapijos procedūros, aromaterapija, sausas purvas, speciali mankšta. Paprastai po reabilitacinio gydymo sergančiųjų sveikata pagerėja. Ką daryti, kad būklė nepablogėtų ir grįžus namo?
 

 

Judrus gyvenimo būdas


Pasak gydytojos reumatologės Valerijos Tamulaitienės, grįžus namo, labai svarbu tęsti medikamentinį gydymą, kad būtų pristabdytas ligos progresavimas. Svarbu būti judriems, pakankamai ilsėtis, atlikti tinkamus fizinius pratimus.
 

Vandens terapija


„Sergant reumatoidiniu artritu reikia išmokti mylėti save. Rytais ir (ar) vakarais pasilepinkite šiltu dušu ar karštesne vonia. Tai atpalaiduos, sumažins sąnarių sustingimą, padidins jų paslankumą, be to, suteiks malonių emocijų visam kūnui“, – pataria V. Tamulaitienė. Naudinga bent kartą per savaitę lankytis saunoje ar garinėje pirtyje. Jei įmanoma, atostogaukite ir ilsėkitės šiltuose kraštuose. Pagulėkite ant karšto smėlio – tai puiki natūrali procedūra jūsų skaudamiems sąnariams. Ir jokiu būdu negulėkite ant šalto ir drėgno smėlio!
Raumenų skausmą mažinanti procedūra: į kuo karštesnį vandenį įpilkite 2 kg druskos ir pagulėkite tokioje vonioje 10–15 min.
Procedūra netinka sergantiems širdies ligomis.
 

Tinkama mityba


Naudinga valgyti šparagus, obuolius, slyvas, mėlynes, kuo daugiau žalių vaisių, daržovių ir kitų produktų, turinčių daug vitaminų A, B,C. Naudokite nakvišų aliejų. Kuo mažiau valgykite pieno produktų, miltinių patiekalų.
„Stenkitės valgyti įvairų nekaloringą maistą, nes, esant uždegiminei ligai, gali vystytis mažakraujystė Labai svarbu vengti antsvorio,“ – teigia gydytoja Valerija Tamulaitienė.
Moksliniai tyrimai parodė, kad žmonės, išgeriantys per dieną daugiau nei 5 puodelius kavos, beveik du kartus dažniau suserga reumatoidiniu artritu nei nepiktnaudžiaujantys šiuo tonizuojamuoju gėrimu.
O kasdien išgeriantys daugiau nei 11 puodelių kavos reumatoidiniu artritu rizikuoja susirgti net 15 kartų labiau.
 

Mažinkite įtampą


Kuo mažiau jaudinkitės, venkite įtampos bei streso. Miegokite 8–10 val., pailsėkite dieną. Įpraskite namų ir darbo reikalus tvarkytis ramiai, nes stiprūs išgyvenimai provokuoja sąnarių skausmus.
Sumažinti įtampą, atsipalaiduoti gali padėti joga, plaukiojimas, autogeninė treniruotė, meditacija, relaksacija.
Padovanokite sau aromaterapijos valandėlę: į šiltą vonią įlašinkite kvapnaus pušų ar levandos aliejaus, užsidekite žvakę ir atsipalaiduokite.

 

Gydomoji mankšta


Judesys labai svarbus gydant reumatoidinį artritą. Sąnarių nejudrumas skatina sąnarių degeneraciją. Namuose reguliariai atliekant specialius tempimo ir atsipalaidavimo pratimus, gerėja sąnarių paslankumas, stiprėja raumenys.
„Venkite ilgai stovėti, greitai vaikščioti, ypač nelygiu paviršiumi, nes tai gali sukelti sąnarių skausmus. Naudinga važinėti dviračiu, žaisti golfą, plaukioti, slidinėti lygioje vietoje. Kontroliuokite laikyseną, kai ji netaisyklinga gali padidėti pažeistų sąnarių ir raumenų skausmas bei nuovargis“, – pataria kineziterapeutė Gintarė Ušeckienė.
Stovėjimas. Stovėkite taip, kad ausys, pečiai, klubai, keliai ir kulnai būtų vienoje linijoje. Stebėkite, kad kojos per kelių sąnarius nebūtų įtemptos. Pilvo raumenys turėtų būti įtempti, dubuo šiek tiek pasviręs pirmyn, pečiai atlošti atgal, smakras neutralioje padėtyje (neatkištas į priekį).
Jei ilgiau pastovėjus, atsiranda skausmas, atsiremkite į sieną ar koją uždėkite ant neaukštos kėdės/pakojo.
Sėdėjimas. Sėdint nugara turėtų būti stabili ir atremta į kėdės atlošą. Ties juosmenine stuburo dalimi galima pasidėti pagalvėlę ar suvyniotą rankšluostį. Kojos per klubų, kelių ir čiurnų sąnarius turėtų būti sulenktos 90° kampu. Siekiant atpalaiduoti pečius, žastai turėtų būti priglausti prie šonų, rankos per alkūnių sąnarius sulenktos 90° kampu. Riešų sąnariai – tiesūs arba šiek tiek sulenkti.
Jei dėl kelių ar klubų sąnarių skausmo atsistoti sunkiau, naudokite aukštesnę kėdę.
Gulėjimas. Gulint ant nugaros, kad išvengtumėte kaklo raumenų įtampos ir skausmo, ties kakline stuburo dalimi (po kaklu) dėkite specialią pagalvėlę ar nedidelį suvyniotą rankšluostį.
Nedėkite pagalvėlių po keliais, kad išvengtumėte kelių sąnarių lenkiamųjų kontraktūrų. Gulint ant šono pagalvėlę rekomenduojama dėti tarp kelių.
Patarimai skausmo profilaktikai

Daiktų nešiojimas:
TAIP: Imti daiktus visu delnu.
NE: Nedaryti to tik pirštais.
Lipimas laiptais:
TAIP:Lipant aukštyn pirmiausia statyti stipresnę koją; lipant žemyn – silpnesnę.
NE: Neapkrauti silpnesnės kojos.
Daiktų kėlimas:
TAIP: Keliamą daiktą laikyti kuo arčiau kūno.
NE: Neapkrauti plaštakų, rankų ir nugaros.
Stiklainių atidarymas:
TAIP: Naudoti delnus arba specialius atidarytuvus pastorintomis rankenomis ir pan.
NE: Nespausti ir nesukti pirštais.
Kelionės:
TAIP:Naudoti lagaminą su ratukais arba svorį paskirstyti vienodai abiem rankoms.
NE: Rankomis nenešti skirtingo svorio.
 

Pratimai sąnariams stiprinti
Rankoms


1. Dilbis padėtas ant stalo, plaštaka už stalo delnu žemyn. Leiskite, kad plaštaka lengvai nukristų žemyn. O kita ranka lengvai padėkite atlikti judesį. Palaikykite apie 10 sek. ir atpalaiduokite. Kartokite po 2 kartus su abiem plaštakoms.
2. Stovint ar sėdint dilbiai yra horizontalioje padėtyje prieš krūtinę, delnai suglausti, pirštai nukreipti aukštyn. Lengvai spauskite delnus apie 5 sek. ir atpalaiduokite. Kartokite 6–8 kartus.
3. Atsiremkite į sieną tiesiomis rankomis ir aukštyn nukreiptais pirštais. Lėtai slyskite rankomis žemyn, kol pajusite tempimą vidinėje rankų pusėje. Pabūkite tokioje padėtyje apie 10 sek. ir atpalaiduokite rankas. Kartokite 2 kartus.
4. Stovėdami (ar sėdėdami), plaštakos sunertos, rankos nuleistos žemyn, kelkite tiesias rankas aukštyn ir lėtai leiskite žemyn. Paskui sukite ratu į vieną pusę, ir į kitą. Viską kartokite po 8–10 kartų.
5. Stovėdami ar sėdėdami ir laikydami plaštakas ant pečių kelkite alkūnes į priekį ir atgal. Paskui suveskite alkūnes į priekį (prieš krūtinę) ir atveskite atgal. Kartokite 8–10 kartų.
6. Stovėkite ar sėdėkite, rankos nuleistos prie šonų. Šiek tiek pasilenkite į priekį ir pasiūbuokite rankas pirmyn, atgal, ratu. Viso pratimo metu rankos turi būti maksimaliai atpalaiduotos.
 

Kojoms


1. Gulėkite ant nugaros, kojos tiesios. Lėtai lenkite ir tieskite pėdas. Stenkitės nesulenkti kojų per kelių sąnarius. Kartokite apie 10 kartų.
2. Gulėkite ant nugaros. Lėtai sulenkite ir ištieskite koją pėdos nepakėlę nuo žemės. Atlikite viena koja apie 10 kartų, po to pakartokite kita.
3. Gulima ant nugaros, viena koja sulenkta, kita ištiesta ir padėta ant žemės. „Važiuokite dviračiu“ viena koja apie 10 kartų, paskui kita. Pratimą pradėkite nuo ištiestos kojos ir, sukdami ratą, stenkitės iki galo ištiesti koją per kelio sąnarį.
4. Gulėkite ant nugaros, rankos prie šonų. Lenkite pėdas į save, o kelius spauskite žemyn. Palaikykite apie 5–10 sek ir atpalaiduokite. Kartokite apie 6 kartus.
5. Gulėkite ant nugaros, viena koja sulenkta, kita ištiesta. Tiesią koją pakelkite apie 20 cm nuo žemės ir lėtai nuleiskite. Kartokite 10 kartų viena koja, paskui kita.
6. Gulėkite ant nugaros, kojos sulenktos, pėdos suglaustos. Lėtai atitraukite kelius į šalis, palaikykite apie 10 sek. Kartokite apie 6 kartus.
7. Gulėkite ant nugaros, rankos šiek tiek atvestos į šalis, delnai į viršų. Užsimerkite ir giliai pakvėpuokite, stengdamiesi maksimaliai atpalaiduoti visą kūną.
„Pratimus atlikite lėtai, ritmiškai. Darykite juos sistemingai, kiekvieną dieną. Palaipsniui didinkite judesių amplitudę. Pratimus, jų dažnumą keiskite pagal individualius poreikius. Jei pratimo metu skauda sąnarį, vėliau jis tinsta, mažinkite pratimo intensyvumą arba jo atsisakykite. Reikėtų nepamiršti svarbiausios taisyklės: atliekant judesius ar pratimus, jie neturi sukelti didesnio sąnarių skausmo nei esant ramybės būsenos“, – pataria G. Ušeckienė.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai