Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Anesteziologijos, intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centro pacientės Dainos Vaupšienės ligos kortelė pažymėta pirmu numeriu. Moteris jame lankosi jau 15 metų. Daina sako, kad kaulų, raumenų ir sąnarių skausmai ją vargina nuo jaunystės – tik stengėsi į juos nekreipti dėmesio. Įstojusi studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą, Daina pradėjo šokti Vilniaus universiteto ansamblyje, žaisti krepšinį, bet greitai pajuto, kad tiek judėti negali. Sukaustydavo kūną, pirštus.
„Ypač dažnai skaudėdavo pirštus. Negalėjau greitai rašyti, atsikelti. Dažnai praleisdavau pirmą paskaitą: rytais rankos ir kojos manęs tiesiog neklausydavo, buvo sustingusios, nejudrios. Trečiame kurse pastebėjau, kad įsipjovus man neskauda, tik kraujas bėga“, – prisiminė moteris.
Ligos diagnozę ji sužinojo negreitai, jau ištekėjusi, tapusi motina. Ypač prastai jautėsi būdama nėščia – labai skaudėjo stuburą, tirpo rankos, kojos.
Ligą iš karto nustatyti padėjo tai, kad susižalojusi ji nejuto skausmo. Tai retos ligos – siringomielijos, kuri pažeidžia stuburo smegenų kanalus, – požymis. Tada Daina sužinojo, kad, nors liga neišgydoma, gyventi ji gali ilgai. Vaikščios tol, kol pajėgs įveikti skausmą.
Medikai D.Vaupšienei skyrė 7 rentgeno terapijos ir 7 radioaktyvaus jodo kursus. Ir prisakė, kad taip gydytis ji turės 2 kartus per metus po 3 mėnesius. Tačiau, pasijutusi geriau, moteris nustojo gydytis. Vėl į medikus kreipėsi tik tada, kad skausmai tiesiog atėmė kojas, neleido pajudėti.
„Skausmai ypač kamuodavo besikeičiant orams. Du kartus per metus gulėdavau ligoninėse, dažnai važiuodavau į sanatorijas. Gydydavo vienodai: švitino, kol galėjau, leido įvairius vaistus. Po švitinimo susilpnėdavo imunitetas, susirgdavau gripu ar plaučių uždegimu. Be to, prasidėjo mažakraujystė, kitos bėdos. Kai pirmąkart pasiūlė invalidumo grupę, ilgai pas gydytojus nėjau. Nenorėjau būti nurašyta. O žurnalisto darbas man buvo dėkingas, palankus – ir gulėdama ligoninėje galėjau dirbti, rašyti“, – sakė D.Vaupšienė. Ji įsitikinusi, kad meilė, mėgstamas darbas „Vakarinėse naujienose“ ir augantys vaikai buvo svarbiausi talkininkai grumiantis su liga.
D.Vaupšienė puikiai prisimeną vienos ją gydžiusios profesorės patarimą: „Gyvenkite, kaip gyvenate. Kai galite šokti, – šokite, o kai labai skauda, – gulėkite. Tik neįsikalkite į galvą, kad jūs – ligonė, kad dabar viskas baigta.“ Anot jos, kiekvienas ligonis turi pasverti, ką jis gali. Ir galvoti, kas – mėgstamas darbas, geras spektaklis ar knyga, malonios pareigos – gali padėti užmiršti ligą ir skausmus. Kitas kasdienis savęs stiprinimas – mankštos. Daina neabejoja, kad stuburo ir sąnarių bėdų turintiems žmonėms tėra trys gelbėjimosi ratai – mankštos, masažas, baseinas. Jais ir gelbstisi. Jau beveik 20 metų moteris kasdien daro valandos trukmės mankštą, stengiasi lankytis baseinuose, nors ne į visus sugeba įlipti.
Kai per radiją D.Vaupšienė išgirdo, kad Vilniuje veikia skausmo klinika, tuoj ją susirado:
„Jau nedirbau. Negalėjau nei puodo pakelti, nei duonos atsiriekti, vis atrodė, kad kojos, rankos nepatogiai padėtos, skausmas veržė, degino. Skaudėjo nuolat – maudė, tarsi plėšė odą, rodės, išplėš raumenis. Kai namiškiai patardavo: „Nesinervink, gulėk ir skaityk“, – puldavau į neviltį. Skaityti gali tik kai gerai jautiesi, o kai maudžia, degina, plėšte plėšia visus sąnarius, rankas, kojas, neskaitysi. Skausmo gydytojai atrodė vienintelė viltis. Daug padėjo nauji vaistai, vėliau skausmo blokados į nugarą, pleistrai su narkotikais. Skausmą įsivaizduoti sunku. Kenčiu, kol ištveriu. Dabar tokio skausmo, kai nežinai, kur dingti, jau nepatiriu. Tris kartus per dieną išgeriu vaistų. Preparatui man išrašo raudoną receptą, tik jo nekompensuoja. Kai keičiasi orai ir labiau skauda, dar geriu ir kitus vaistus“, – sako pašnekovė.
D.Vaupšienė džiaugiasi su vyru, sporto žurnalistu Antanu, užauginusi dukrą ir sūnų, susilaukusi anūko ir trijų anūkių, dviejų proanūkių. Jų anūkę dainininkę Luką, kuri dabar dirba Londone, „Sony“ firmos prodiuserės asistente, žino visa Lietuva.
2009-ieji Vaupšams buvo labai geri: sūnus Marius ir vyras Antanas buvo įrašyti į enciklopediją „Kas yra kas Lietuvoje“, vyras Turkijoje atsiėmė apdovanojimą už kilnų elgesį sporte, pernai antrąkart užbaigė chemoterapijos kursą nuo trečios stadijos vėžio – jaučiasi gyvenąs dar kartą apvaizdos dovanotus metus. Vaikaitės Marija ir Izabelė baigė bakalauro studijas viena Londone, kita – Vilniaus pedagoginiame universitete. Anūkas pernai grįžo į Lietuvą, vedė ir išskrido į Indiją. Daina dalyvavo savo – Laukaičių giminės – muziejėlio atidaryme Leipalingyje, senjorų žurnalistų sustikime įsitikino, kad ji tebeprisimenama.
„Mus su vyru palaiko tai, kad visiems namiškiams gerai sekasi. Jeigu būtų nelaimių, būtų sunkiau.
26 metus išdirbo žurnaliste išdirbusi moteris 25-erius jau nedirba. Su mėgstamu darbu atsisveikino dar nesulaukusi 50-ies.
„Tikėjausi grįžti į darbą, nepavyko. Tie metai buvo labai dramatiški: vaikai suaugę, vyras dar jaunas, aš – sergu. Supratau, turiu rasti savo vietą prie namų židinio – kitaip viskas pabirs. Reikėjo susiimti, susidraugauti su savimi kitokia, rasti kitų malonumų. Negaliu paeiti, o reikia nustoti verkti, susiimti ir daryti tai, ką gali. Kad taptų lengviau“, – sako moteris. Taip į jos gyvenimą atėjo mezgimas, nėrimas, drabužių modeliavimas. Ji džiaugiasi, kad turėjo daug jaunystės ir darbo draugų, megzdavo. Vieni ateidavo pasitarti dėl mezgimo, kiti prašydami kažką sukurti, treti – šiaip aplankyti. Tada buvo lengviau išvykti gydytis. Stengėsi važiuoti į sanatorijas, pas bičiules į kaimą su anūkėmis Izabele ir Lukrecija.
„Visur važiuodavau su mergaitėmis. Supratau, reikia kiek gali atiduoti savęs kitiems, išmokti padėti, atleisti artimiausiems žmonėms. Svarbu rasti harmoniją - nesusitarsi su savimi, nesutarsi ir su kitais. Principas – viskas arba nieko, netinka. Nevalia supykus iškoveikti žmogų, nutraukti ryšius, reikia palaukti, nurimti ir stengtis skleisti šilumą, pakantumą“, – mano moteris.
Tada ji dažnai prisimindavo ir vaikystės krizės metus, kaip jų pasiturinti inteligentų šeima staiga neteko visko. Tėvą išvežė į Sibirą, tris dukras auginusią motiną kaimynas įspėjo, kad joms geriau nenakvoti namuose, išeiti nepasiėmus daiktų, kad nesukeltų įtarimų. Taip gražus gyvenimas išnyko, teko matyti, kaip mama daužė galvą į sieną, išgirdusi, kad visi jų daiktai išvežti, kęsti badą, baimę.
Dainai sunku apsirengti, nueiti į teatrą, koncertą, ką ji labai mėgo, todėl dažniau įsijungia kasetę, televizorių.
„Nevalia norėti to, ko neleidžia fizinės ar finansinės galimybės. Reikia mokėti paverkti ir priimt save tokią, kokia esi. Tiek padidėjusį svorį, tiek nejudrumą, skausmą“, – mano moteris.
Džiaugsmo komanda ji vadina provaikaičius Vakarį Vėją ir Tijų Ūką.
„Kai jie pasakė tėčiui, kad su mamute (jie taip mane vadina) įdomu žaisti, užriečiau nosį kaip parašiusi geriausią straipsnį. Stengiuosi, kad mažiams su manimi būtu įdomu. Juk kaip puiku su jais išeiti į kiemą, išsiruošti į sanatoriją . Kažkas sako matę vyro apdovanojimą per televizorių, kiti pagiria mano skraistes. Mėgstu kalbėtis su žmonėmis, man įdomus kiekvieno gyvenimas. Tada jaučiu ir jų dėmesį“, – sako Daina.
pranešimas žiniasklaidai, 2023 m. balandžio x d. beveik dveji metai – tiek...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauPodagra neretai vadinama „karalių liga“ arba „ponų liga“. Pasirodo, kad toks ligos sinonimas atkeliavęs iš senų laikų, kai skausmingais sąnarių uždegimais dažniausiai susirgdavo papuotauti mėgstantys kilmingieji, ant kurių stalo tikrai netrūkdavo riebios mėsos ar prašmatnių jūros gėrybių. Vis dėlto šios lėtinės ligos aktualumas šiandien tikrai nesumažėjęs. Kas yra podagra ir kokie jos klinikiniai požymiai? Kokie šios lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo gydymo principai? ...
Skaityti daugiauRaumenų skausmas - vienas iš dažniausių pacientų skundų, dėl kurių kreipiamasi į bendrosios praktikos gydytojus. Paprastai raumenų skausmas nėra pavojingas ir praeina arba savaime, arba gydant jį nesudėtingomis priemonėmis. Šiandien pamėginsime atsakyti į du klausimus: dėl kokių dažniausių priežasčių kamuoja raumenų skausmas? Kokie trys būdai padeda raumenų skausmą gydyti tiesiog namuose? ...
Skaityti daugiauPodagra – nemaloni, tačiau gana dažna liga. Paprastai pažeidžiamas kojos nykščio sąnarys, tačiau ši liga gali apimti ir kitus sąnarius. Jei liga negydoma, podagros priepuoliai pasireiškia vis dažniau, jie trunka ilgiau ir yra skausmingesni. Jei liga ignoruojama ir toliau, tai skausmas gali tapti lėtiniu, pažeidžiama vis daugiau sąnarių, be to, gali išsivystyti ir kitų komplikacijų. Kas yra podagra ir kodėl ją būtina gydyti? ...
Skaityti daugiauPodagros atvejų tik daugėja ir ši liga vis labiau jaunėja. Kodėl? Todėl, kad šiuolaikinis gyvenimo būdas jos vystymuisi labai palankus – daugybė asmenų nevengia skaniai ir sočiai pavalgyti ir dar užgerti visa tai alkoholiu. Tyrimais įrodyta, kad podagra neretai išsivysto kartu su kitomis lėtinėmis ligomis, kurių pagrindinis rizikos faktorius – nesveika, riebi ir nereguliari mityba. Galima galvoti, kad viską išspręs vaistai, pavyzdžiui, gana seniai sukurtas alopurinolis arba naujesnė vaistinė medžiaga, vadinama febuksostatu, tačiau jei nebus laikomasi rekomenduojamos dietos, labai mažai tikėtina, kad vaistų poveikis bus toks pats geras. Taigi mitybos reikšmė sergant podagra yra labai didelė. Pakalbėkime apie tokią dietą plačiau. ...
Skaityti daugiauRaumenų skausmas paprastai praeina savaime, per kelias paras, tačiau šio skausmo lengvėjimas ir išnykimas labai priklauso nuo to, kokia priežastis tą skausmą sukėlė. Jei tai nesunkus sumušimas ar lengvas patempimas, tai papildomų gydymo priemonių dažniausiai neprireikia – pakanka ramybės, šalčio ir stebėjimo. Jei tai sunkesnė trauma, pavyzdžiui, plyšimas, tuomet gali tekti tą raumenį siūti, o vėliau lankyti reabilitaciją. Ūminio raumenų skausmo priežastys dažniausiai žinomos, nes jis paprastai atsiranda didesnio fizinio krūvio metu ar po traumų, tačiau gali būti neaišku, kodėl ilgiau vargina lėtinis raumenų skausmas. Dėl labai stipraus ir (arba) ilgalaikio skausmo patartina kreiptis į gydytoją, nes toks skausmas apsunkina ne tik fizinę, bet ir emocinę paciento būklę. Pakalbėkime apie dažniausias raumenų skausmo priežastis ir būdus, padedančius sumažinti raumenų skausmo pasireiškimo tikimybę. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės 20 dažniausiai pasitaikančių priežasčių ir faktorių, kurie nulemia ūminį ir lėtinį nugaros skausmus. Pasirodo, kad nugaros skausmų priežastys žinomos būna ne visuomet. Jei ūminis nugaros skausmas paprastai trunka iki 6 savaičių, tai lėtinis nugaros skausmas gali trukti ir visą gyvenimą. Taigi kokios tos priežastys? ...
Skaityti daugiauPodagra – tai gana plačiai paplitusi lėtinė liga, kuriai būdingas šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimas. Jos metu kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose reikšmingai padaugėja šlapimo rūgšties. Taip įvyksta dėl dviejų pagrindinių priežasčių – padidėjusios šlapimo rūgšties gamybos ir sumažėjusio jos išskyrimo iš organizmo. Vaistiniai preparatai, vartojami podagrai gydyti, padeda mažinti šlapimo rūgšties gamybą arba gerinti jos pašalinimą iš organizmo. Vis dėlto itin didelį vaidmenį vaidina ir mityba – jei bus valgoma bet kas ir po bet kiek, tuomet net ir patys geriausi vaistiniai preparatai vargiai bepadės. Kita didelė blogybė – piktnaudžiavimas alkoholiu, ypatingai alumi. Ką dar verta žinoti apie šią ligą? Kodėl taip svarbu į gydytojus kreiptis kuo greičiau ir nenumoti ranka į praeinančius, tačiau vis atsinaujinančius podagros priepuolius, pasireiškiančius sąnarių uždegiminiais procesais? ...
Skaityti daugiauKiekvienų metų spalio 12 dieną minima pasaulinė artrito diena, tačiau su šiuo medicininiu terminu susijusias ligas reikėtų prisiminti ne tik vieną dieną per metus. Nors pacientai dėl reumatinių kaulų ir raumenų ligų miršta itin retai, šie sutrikimai yra labai dažni ir ypatingai apsunkina gyvenimą. Jaučiami lėtiniai skausmai ženkliai pablogina judėjimo funkciją, o dėl to gali kilti ne tik judrumo, bet ir sunkių psichologinių problemų....
Skaityti daugiaunvnu farmakokinetikos ir pasiskirstymo ypatumai visiems nvnu kaip silpnoms...
Skaityti daugiau2015 metų pabaigoje JAMA tarptautiniame žurnale paskelbti tyrimo apie nugaros skausmo gydymą rezultatai. Nustatyta, kad gydymas skiriant vien nesteroidinį vaistą nuo uždegimo (NVNU) yra tiek pat efektyvus, kiek kombinuotas gydymas: NVNU kartu su papildomu vaistu (raumenis atpalaiduojančiu ar opioidiniu analgetiku). Todėl daroma išvada, kad nėra prasmės skirti papildomų vaistų ūmaus nugaros skausmo metu, užtenka vien NVNU....
Skaityti daugiauPečių lanką sudaro: krūtinkaulinis raktikaulio, petinis raktikaulio, mentės ir krūtinės ląstos jungtis, žastikaulio ir mentės jungtis (peties sąnarys). Peties sąnarys yra vienas judriausių sąnarių žmogaus kūne. ...
Skaityti daugiauŽmogaus stuburas – tai sudėtinga sistema sudaryta iš daugybės dalių: kaulų, sąnarių, raumenų, fascijų, raiščių. Stubure priskaičiuojama daugiau nei 70 sąnarių, daugybė raumenų, 32 (33) slanksteliai: 7 kaklo srityje, 12 krūtininėje, 5 juosmeninėje dalyse, 5 suaugę į kryžkaulį ir 4 – 5 suaugę į uodegikaulį (1 pav.). ...
Skaityti daugiauOsteoporozė – didelė sveikatos problema visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi šią ligą antra didžiąja liga pasaulyje. Anot Tarptautinio osteoporozės fondo (TOF), dėl osteoporozės hospitalizacijų būna daugiau nei dėl daugumos kitų ligų, tokių kaip krūties vėžys ar širdies miokardo infarktas. Kaulų lūžius dėl osteoporozės patiria kas antra moteris ir vienas iš penkių vyrų, vyresnių nei 50 metų amžiaus. Per metus gydant tokių lūžių pasekmes sveikatos apsaugos sistema Jungtinėje Karalystėje išleidžia apie 2,7 bilijono eurų, o visoje Europoje tam išleidžiama apie 30 bilijonų eurų....
Skaityti daugiau„Pasilenkiau, o atsitiesti negaliu“. Tokį pasakymą esame girdėję ne kartą, dar dažniau jį išgirstame pavasarį, soduose prasidėjus darbams. Deja, bet nugaros skausmas gali surakinti net tik lysvę darže sumaniusiam kasti žmogui – neseniai dėl šios priežasties vieno mačų nebaigė ir geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis. Kas yra nugaros skausmas, žino 9 iš 10 suaugusių žmonių. Kaip elgtis suskaudus nugarai?...
Skaityti daugiauDegeneracines sąnarių ligas atsirasti skatina metams bėgant vykstantys senėjimo procesai. Dažniausia tokio pobūdžio liga yra osteoartrozė. Ši liga atsiranda dėl pamažu progresuojančių degeneracinių sąnario kremzlės pažeidimų ir dėl to atsirandančių nemalonių pojūčių – sąnario skausmingumo, judesių ribotumo, sąnario traškėjimo judant, sąnario deformacijos ir vietinio uždegimo. Liga gali pažeisti bet kurį sąnarį, tačiau dažniausiai nukenčia stuburo, klubų, kelių ir plaštakų sąnariai. Šios ligos pasekmės – sutrikusi judėjimo funkcija, skausmas ir pablogėjusi gyvenimo kokybė. Apie sąnarių osteoartrozę kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų bendrosios ortopedijos sektoriaus vadovu doc. Linu VITKUMI. ...
Skaityti daugiauStuburas sudarytas iš slankstelių ir tarp jų įsiterpusių tarpslankstelinių diskų, kurie yra svarbūs stuburo veiklai, jo funkcijoms. Kuo ypatingi tarpslanksteliniai diskai, kokia jų funkcija ir kokie galimi simptomai, kai juose atsiranda pakitimų....
Skaityti daugiauKodėl vis kalbama apie artritą? Todėl, kad ligos mastas nepaprastai didelis. Daugiau nei 100 milijonų žmonių visoje Europoje serga artritu, reumatizmu ar kitomis reumatinėmis ligomis, Lietuvoje – apie 250 tūkst. gyventojų. Tai pagrindinė nuolatinio neįgalumo priežastis pasaulyje ir antroji Lietuvoje. Dėl nuolatinio skausmo ir funkcinių sutrikimų stipriai nukenčia milijonų žmonių gyvenimo kokybė. Senstant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei, reumatinių ligų našta tik didės, šioms ligoms gydyti prireiks vis daugiau lėšų. Tad šį kartą plačiau apie ligą ir jos gydymo galimybes kalbamės su Panevėžio apskrities ligoninės gydytoja reumatologe Violeta SMILGIENE....
Skaityti daugiauViena mūsų skaitytoja rašo: „Man 48. Jau kurį laiką aptirpę ir dilgčioja kairės rankos pirštai (pirmąkart tai pasireiškė vasarą, paskui praėjo, o dabar vėl aptirpę, tik stipriau). Kas tai galėtų būti ir ką daryti?“. ...
Skaityti daugiauIntensyvus sportas, sunkus fizinis darbas, antsvoris sąnariams sukelia didelį krūvį. Sąnarių kremzlės tampa neelastingos, sąnariai pasidaro nelankstūs, sustingę, skausmingi, gali deformuotis. Todėl labiausiai rizikuoja sąnarių kremzles pažeisti dirbantieji sunkų fizinį darbą, intensyviai besitreniruojantys tiek sportininkai, tiek žmonės, norintys numesti svorio. Taigi svarbu atpažinti pirmuosius sąnario kremzlės pažeidimo simptomus ir tam užkirsti kelią....
Skaityti daugiauSlankstelių plastika, arba vertebroplastika, – tai minimaliai invazinė nechirurginė procedūra, kurios metu sustiprinamas osteoporozės ar navikinio proceso pažeistas stuburo slankstelis. Slankstelių plastika padidina pacientų funkcines galimybes, užkerta kelią galimiems slankstelio irimo procesams. Ši procedūra sėkmingai sumažina slankstelio lūžio sukeltą skausmą. Vertebroplastika dažniausiai gali būti atliekama ambulatoriškai, įdūrus adatą į pažeistą slankstelį ir suleidus ortopedinio cemento mišinio....
Skaityti daugiauPavasarį, kai, atšilus orams, išsiruošiame pasikapstyti darže ar griebiamės sodo darbų, dažnai persistengus ima stipriai mausti nugarą. Persistengiame? Perpučia? O gal per daug aptingome per žiemą? Kodėl po žiemos pradėjus darbuotis sode ar darže daug kam pradeda skaudėti nugarą, kaip šio skausmo išvengti, o, jei nepavyko, – jį numalšinti, konsultuoja „Ortopedijos technikos“ gydytoja neurologė Laima ŠPAKAUSKIENĖ. ...
Skaityti daugiau„Osteoporozė kaip liga buvo įvardinta ne taip seniai. Iki tol buvo manoma, kad, metams bėgant, žmogus turi lenktis ir mažėti. Paaiškėjo, kad šie pokyčiai yra patologinė būsena, kuri smarkiai pablogina gyvenimo kokybę, gali būti invalidumo, o kartais net ir mirties priežastis,“ – taip pokalbį apie gyvenimą sergant osteoporoze pradėjo profesorius Gintautas Kazanavičius. Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos profesorius sakė, kad ši liga negailestingesnė moterims, nes osteoporoze jos serga šešis kartus dažniau nei vyrai. ...
Skaityti daugiau