Sąnarių priešas – reumatoidinis artritas

Reumatoidinis artritas – tai liga, ilgainiui sukelianti ne tik ryškius sveikatos pokyčius, bet ir socialinių problemų. Visa tai yra didžiulė našta ne tik sergančiajam, bet ir jo šeimai. Reumatoidiniu artritu serga apie 0,3–1 proc. suaugusių žmonių. Moterims ši liga būna 2–3 kartus dažniau negu vyrams. Lietuvoje užregistruota apie 12 000 suaugusiųjų asmenų, besigydančių nuo reumatoidinio artrito, o kasmet šia liga suserga apie 1200 asmenų. Reumatoidiniu artritu gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, taip pat ir vaikai. Vis dėlto dažniausiai liga išsivysto 50–70 metų žmonėms.
 

Kokius negalavimus sukelia reumatoidinis artritas?


Pačioje ligos pradžioje atsiranda neaukšta temperatūra, keičiantis orui, maudžia sąnarius, atsiranda bendras silpnumas, nuovargis, prakaitavimas ir pradeda ryškėti reumatoidiniam artritui būdingi tipiški simptomai:
• patinimas ir sąnarių skausmas, ypač kai jie nejuda;
• rytinis sąnarių sustingimas, kai per naktį nejudinami sąnariai tarsi „sustingsta“ ir reikia kartais net valandos laiko ar ilgiau, kol jie vėl išsijudina;
• sąnariai pažeidžiami simetriškai, t.y. jei atsiranda vienos rankos kurio nors piršto sąnario pažeidimas, toks pat bus ir kitos;
• iš pradžių pasireiškia sąnarių skausmas ir tinimas, vėlesnėse stadijose prasideda sąnarių deformacijos. Sąnariai praranda lankstumą ir stabilumą. Plaštakų ir pėdų pakitimai gali būti laikomi daugelio reumatoidiniu artritu sergančių žmonių „vizitine kortele“;
• ima nykti aplinkiniai raumenys;
• maždaug 20–30 proc. ligos atvejų randama poodinių reumatoidinių mazgelių. Jie būna žirnio, riešuto ar slyvos dydžio, neskausmingi, dažniausiai ties alkūnėmis, smulkiais plaštakų sąnariais. Jų dažniau randama esant sunkesnei ligos eigai. Labai retai teatsiranda ligos pradžioje, paprastai išsivysto vėlesnėse – ne anksčiau kaip po pusės metų nuo ligos pradžios.
Sergant reumatoidiniu artritu, mažesnis ar didesnis sąnarių skausmas vargina kasdien – metais ir dešimtmečiais. Po kelių ar keliolikos mėnesių pradeda keistis sąnarių išvaizda. Anksčiausiai tai pastebima plaštakos srityje, tačiau palaipsniui į šį procesą įtraukiama vis daugiau sąnarių. Labai išsivysčius ligai, žmonės nebepajėgia susišukuoti, pavalgyti, o dėl kelio ir klubo sąnarių pažeidimo jiems sunku vaikščioti.
 

 

Kaip gydytojas diagnozuoja ligą?


Reumatoidinio artrito diagnozę patvirtina gydytojas reumatologas, atmetęs kitų ligų galimybę. Kartais gali praeiti keletas mėnesių, kol diagnozė tampa aiški. Gydytojas pradeda įtarti reumatoidinį artritą, kai išsiaiškina negalavimus, kamuojančius sergantįjį ir, apžiūrėjęs skaudančius sąnarius, pastebi jų patinimą, skausmingumą, traškėjimą, funkcijos sutrikimą. Tolesnei diagnozei nustatyti paimamas kraujas iš venos. Atlikus tyrimus galima įvertinti uždegimo proceso aktyvumą, kraujyje gali būti aptiktas ligai būdingas reumatoidinis faktorius. Taip pat galima atlikti sąnario punkciją, kai plona adata įduriama į sąnario ertmę ir ištirti paimamas sąnario skystis. Turbūt nė viena reumatoidinio artrito diagnozė nėra patvirtinta be skaudančių sąnarių rentgenogramos. Jau praėjus kelioms savaitėms nuo ligos pradžios, joje galima matyti tam tikrų pirminių reumatoidiniam artritui būdingų požymių.
 

Kokias pasekmes gali sukelti reumatoidinis artritas?


Pats reumatoidinis artritas nekelia pavojaus gyvybei, tačiau gali atsirasti grėsmingų komplikacijų – inkstų, vidaus organų pažeidimas. Gali būti pavojingos ir gydymo sukeltos komplikacijos. Dėl reumatoidinio artrito pakinta gyvenimo būdas, atsiranda negalia. Sergantysis gali tapti priklausomas nuo aplinkinių, tapti prikaustytas prie invalido vežimėlio ar lovos.
 

Reumatoidinio artrito gydymas


• Gydoma ilgai ir kompleksiškai. Labai svarbu kuo anksčiau pastebėti ligos požymius ir taip užkirsti kelią ligos progresavimui ir išsaugoti nepakitusius sąnarius judrius. Reikia nedelsti ir laiku kreiptis į gydytoją, konsultuotis su reumatologu, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir parinktas jums labiausiai tinkamas gydymas, atsižvelgiant į ligos aktyvumą, kitas ligas ir joms gydyti vartojamus medikamentus.
• Gydymo tikslas yra mažinti uždegimą ir jo sukeliamus požymius (skausmą, patinimą, gerinti judesius), didinti raumenų jėgą, išsaugoti sąnarių judrumą, grąžinti darbingumą, pagal galimybes atitolinti ligos progresavimą, deformacijas, neįgalumą.
• Reumatoidiniu artritu sergantis žmogus turi tiksliai žinoti apie savo ligą, prognozę, gyvensenos keitimo galimybes. Žmogus, stokodamas žinių, jaučia ateities baimę, nepasitenkinimą gydymo rezultatais. Tai neretai skatina keisti ir konsultuotis vis su kitais gydytojais, tikintis vis geresnių gydymo rezultatų. Tačiau pirmiausia reikia įvertinti savo gyvenimo prioritetus, tinkamai pasirinkti ir laiku pakeisti darbą, būstą, iš anksto ruoštis galimiems judėjimo funkcijų sutrikimams.
• Viena svarbiausių taisyklių sergantiems šia liga – fizinis aktyvumas, todėl būtina kasdien mankštintis. Sąnariai turi judėti maksimalia įmanoma amplitude, bet taip pat jie neturi būti perkraunami, nes tai sustiprina skausmą ir gali skatinti uždegimą. Ligoniai turi išmokti keltis iš lovos, atsisėsti, atsistoti, atlikti įvairių namų ruošos darbų, nevargindami sąnarių, ypač riešų ir plaštakų. Pavyzdžiui, nepatariama atidarinėti konservų dėžučių, naudoti sunkaus plaktuko (krypsta plaštaka). Būtina stengtis išsaugoti sąnarių lankstumą ir raumenų jėgą. Netgi žmonės, kurie jau vaikšto pasiremdami lazdele, turi stengtis kuo daugiau judėti. Kitaip sąnariai stingsta, o aplinkiniai raumenys silpnėja. Tik esant smarkiam artrito paūmėjimui trumpam, kelioms dienoms, galima mankštinimą sustabdyti. Mankšta – vienas svarbiausių šios ligos gydymo metodų. Labai tinka pasivaikščioti gamtoje, važiuoti dviračiu ar plaukioti. Netinka kontaktinės sporto šakos, nelabai tinka sportiniai žaidimai su kamuoliu (futbolas, rankinis, krepšinis), raketėmis (tenisas, badmintonas). Patyrusio kineziterapeuto konsultacija gali būti labai naudinga parenkant tinkamą mankštinimosi programą.
• Labai svarbios fizioterapijos procedūros. Tinkamai jas taikant, galima padėti atkurti daugelį funkcinių gebėjimų ir išsaugoti darbingumą. Yra metodų, kuriuos galima taikyti namuose. Dažnai naudojami kompresai. Kad jų poveikis būtų geresnis, virš sąnario dedami įvairūs šildikliai. Namuose galima naudoti ir gydomąjį purvą. Pirmiausia jis įšildomas vonioje, o paskui dedamas tiesiog ant odos ar suvyniotas į marlę ir suslegiamas pagal kūno formą.
• Neįrodyta, kad kokia nors speciali dieta arba konkretus maisto produktas turėtų esminės įtakos ligos eigai. Daugelio autorių nuomone, labai tinka atsisakyti gyvulinės kilmės maisto produktų, juos pakeičiant žuvies produktais. Sergantieji turi gauti maisto, kuriame nestinga geležies, kalcio, kalio ir kitų mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų.
• Būtina avėti patogią avalynę, naudoti lengvesnius namų apyvokos daiktus, įrankius storomis rankenomis. Jei ilgesnį laiką gulite lovoje, kelis kartus per dieną keiskite sąnarių padėtį. Miegokite ant kieto pagrindo, nedėkite pagalvės po sulenktais keliais.
• Gydant reumatoidinį artritą, labai svarbūs medikamentai, kurių yra net keletas grupių, tai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, steroidiniai hormonai, ligos eigą modifikuojantys vaistai ir kt. Visas šias vaistų grupes gydantis gydytojas parenka kiekvienam ligoniui individualiai, atsižvelgdamas į ligos sunkumo laipsnį, gretutines ligas ir kitus svarbius veiksnius.
 

Saugesnis nei kiti


Kaip vieną iš nesteroidiniai vaistų nuo uždegimo atskirai norėčiau paminėti meloksikamą (vaistinėse jis parduodamas pavadinimu Movalis). Šis vaistas sergantiesiems reumatoidiniu artritu skiriamas skausmui ir uždegimui mažinti. Rekomenduojama jo paros dozė yra 15 mg. Atsižvelgdamas į gydomąjį poveikį, dozę gydytojas gali mažinti ir vartoti po 7,5 mg.
Šis preparatas labai veiksmingai slopina uždegimą ir skausmą, o meloksikamo efektyvumas ir toleravimas buvo vertinamas daugybės tyrimų metu, iš jų vertėtų išskirti du pagrindinius didelius perspektyviuosius palyginamuosius tyrimus, atliktus su osteoartritu sergančiais pacientais. Tai MELISSA (angl. Large­scale International Study Safety Assessment) ir SELECT (angl. The Safety and Effcacy Large­scale Evaluation of Cyclo­oxygenase inhibiting Therapies) tyrimai. Jie parodė, kad gydymas meloksikamu turi mažesnį toksiškumą virškinamajam traktui nei gydymas diklofenaku ar piroksikamu.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai