Vitaminas iš saulės

Dar XX pradžioje buvo pastebėta, kad miesto vaikai, gaunantys mažiau saulės, pieno ir turintys mažesnį fizinį krūvį, auga lėčiau, jų kaulai smulkesni ir silpnesni. Juos apgyvendinus kaime, bendra sveikatos būklė ir klinikiniai žymenys labai pagerėja. 1922 m. atrastas vitaminas D, su kurio stoka ir siejamas miesto vaikų ligotumas. Skiriant tam tikrus maisto produktus, pradėta sėkminga kova su rachitu – silpnų, blogai mineralizuotų ir iškrypusių kaulų liga.
 

Funkcijų – daugiau nei manyta


Tačiau gal nedaugelis žino, kad ir suaugęs žmogus, kuriam trūksta vitamino D , patiria nemažai sveikatos sutrikimų.
Moksliniams tyrimams osteoporozės srityje ypač sparčiai vystantis, labai prasiplėtė ir žinios apie vitaminą D. Iki tol visiems buvo žinoma, kad šis vitaminas siejamas su kalcio apykaita organizme, su kaulo stiprumu. Tačiau tyrimų metu atrasta, kad vitaminas D mūsų organizme atlieka daug daugiau funkcijų. Pasirodo, normaliai beveik visų organizmo audinių veiklai reikalingas vitaminas D, nes jis būtinas ląstelių atsinaujinimui, augimui ir apsaugai. Tyrimais įrodyta, kad, vartojant didesnius vitamino D kiekius, didėja raumenų masė, stiprumas, organizmo atsparumas ligoms, gerėja kai kurių lėtinių ligų eiga, žmogus jaučiasi sveikesnis. Vitaminas D reikalingas ir nervų sistemai.
Mažesnės vitamino D dozės, kurios iki šiol rekomenduojamos mitybos normose – 400–600 tarptautinių vienetų (TV) per parą, veikia tik kalcio ir fosforo apykaitą ir nepasižymi papildomu poveikiu kitų organų audinių veiklai. Papildomas veikimas gaunamas vartojant po 800–1000 TV per parą.
 

 

Pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė


Veikiant saulės spinduliams, odoje iš provitamino D pasigamina vitaminas D. Jaunam žmogui pakaktų 20 minučių viso kūno insoliacijos, kad gautų vitamino D paros dozę. Tamsiaodžiams ir seniems reiktų 3–6 kartus ilgiau būti saulėje, siekiant pagaminti tą patį vitamino D kiekį. Ilgai kaitinantis, vitamino D gamyba blokuojama pačioje odoje esančių apsaugos mechanizmų, kad nebūtų perdozavimo.
Tačiau pasirodo, kad net gyvenantieji vidurio Azijos šalyse saulės gauna nepakankamai, nes odai apsaugoti naudoja kremus, vaikšto apsirengę kūną dengiančiais rūbais ir nebūna lauke tuo metu, kai saulės aktyvumas ypač didelis. Šių šalių gyventojų maiste gausu žuvies patiekalų, alyvuogių aliejaus, tačiau tai neužtikrina pakankamo vitamino D kiekio kraujyje.
 

Didžiausias rūpestis – sergančiųjų osteoporoze daugėjimas


Viena iš priežasčių, kodėl taip susirūpinta pakankamu vitamino D kiekiu žmogaus organizme, ilgėjanti gyvenimo trukmė, senstanti visuomenė, o kartu daugėjimas sergančiųjų osteoporoze – trapių kaulų liga. Jai gydyti ir slaugai, lūžus kaulams, visuomenė patiria ne tik didelių moralinių, bet ir finansinių nuostolių.
Osteoporozės profilaktikoje ypač svarbu iki 30–34 m. užtikrinti būtiną kaulų mineralinį tankį (KMT) arba, kitaip sakant, reikia, kad kauluose būtų sukauptas pakankamas mineralinių medžiagų, iš kurių pagrindinis kalcis, kiekis. Nuo jo dydžio didele dalimi priklauso kaulų sveikata senatvėje. KMT apie 80 procentų yra priklausomas nuo genetinių veiksnių, nulemiančių kaulų tankį ir reguliuojančių vitamino D apykaitą. Štai kodėl vienas iš pagrindinių klausimų, vertinant rizikos veiksnius, yra sergančiųjų osteoporoze buvimas šeimoje (mama, tėvas, jų broliai, seserys, paciento broliai ar seserys).
Gydant sergančiuosius osteoporoze visada nurodoma, kad drauge su pagrindiniu vaistu turi būti vartojama ir vitamino D bei kalcio. Tai padeda išlaikyti nekintamą kalcio kiekį organizme. Tačiau, siekiant palaikyti senstančio ir sergančio osteoporoze žmogaus raumenų stiprumą, reguliuoti paties kaulo atsinaujinimo procesą, padėti imuninei sistemai, gerinti lėtinių autoimuninių ligų eigą, reikalingos vitamino D dozės, ne mažesnės negu 800 TV per parą.
Neretai pacientai klausia, ar saugu vienu kartu suvartoti didesnę, pvz., 5600 TV, t.y. savaitės dozę. Tikrai saugu, nes vitaminas D organizme, kol pradeda veikti, aktyvuojamas du kartus. Galutinė aktyvacija vyksta tik tada, kai kraujyje mažėja kalcio kiekis.
Atrodo, kad tai, ką iki šiol žinojome apie vitaminą D, buvo tik ledkalnio viršūnė. Per 30 pastarųjų metų supratimas apie jį taip pakito, kad dabar jį jau galime vadinti sveikatos vitaminu senatvėje.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai