Kaip įveikti osteoporozę

Dar neretai manoma, kad osteoporozė, kuri tvirtus kaulus paverčia trapiais it stiklas, yra natūrali senatvės pasekmė. Tačiau osteoporozė ne tiktai pripažįstama kaip liga. Vis daugiau kalbama apie „osteoporozės epidemiją“: šiandien ja serga milijonai žmonių pasaulyje, o, ilgėjant gyvenimo trukmei, numatomas smarkus tokių ligonių skaičiaus didėjimas ateityje. Osteoporozės pasekmės pacientui – ilgalaikė slauga, neįmanomas savarankiškas gyvenimas. Neišvengiamai didėja chirurginio gydymo, reabilitacijos, slaugos, socialinių darbuotojų paslaugų kaštai.
 

Pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO), osteoporozė – tai sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža kaulų masė, kaulinio audinio mikroarchitektūros pokyčiai, nulemiantys padidėjusį kaulų trapumą bei polinkį lūžti.
Maksimalus kaulų stiprumas pasiekiamas per pirmuosius tris gyvenimo dešimtmečius. Jis priklauso nuo genetinių veiksnių, fizinio aktyvumo, mitybos įpročių, persirgtų ligų. Menopauzės laikotarpiu kaulo apykaita kinta, kaulų masė pradeda mažėti. Šis procesas ypač intensyvus pirmąjį dešimtmetį po menopauzės. Osteoporozė (kaulų išretėjimas) palaipsniui pažeidžia visus kaulus, nesukeldama jokių simptomų iki tol, kol įvyksta komplikacija – lūžis. Būdinga tai, kad lūžiai įvyksta be didesnio išorinio poveikio ar smūgio, pvz., paslydus ar kur užkliuvus, krintant iš savo ūgio aukščio. Pomenopauzinio amžiaus moterims dažni stuburo slankstelių ir dilbio, seniems (daugiau nei 75 m. amžiaus) – šlaunikaulio, žastikaulio, dubens kaulų lūžimai.
Dėl hormonų pokyčių moterims rizika patirti osteoporozinius kaulų lūžius yra daug didesnė nei vyrams. Osteoporozės moterys lyg ir bijo, tačiau retai imasi priemonių užkirsti jai kelią ir pernelyg dažnai apie ligą sužino tiktai tada, kai sulūžta kaulai.
 

 

Osteoporozės ir kaulų lūžių rizikos veiksniai
Neišvengiami (nuo ligonio nepriklausantys)


* Genetiniai – baltoji rasė, moteriška lytis, paveldėjimas (osteoporozė ir buvę lūžiai pirmos eilės giminėms)
* Amžius: kiekvienas amžiaus dešimtmetis po 40 metų penkis kartus padidina osteoporozės riziką
* Buvęs netrauminis kaulo lūžis
* Sąnarių, nervų ar kitos ligos, galvos kraujotakos sutrikimai, dėl kurių pacientas dažnai griūva
 

Veiksniai, kurių galima visiškai ar iš dalies išvengti


* Maža kūno masė (<57,8 kg)
* Estrogenų stoka (mėnesinių sutrikimas, ankstyva (jaunesniame nei 45 m. amžiuje) natūrali ar dėl operacijos menopauzė)
* Nepakankamas kalcio turinčių maisto produktų ( pvz., pieno produktų) vartojimas
* Nepakankamas fizinis aktyvumas, ilgalaikis lovos režimas
* Besaikis alkoholio, kofeino vartojimas, rūkymas
* Blogas regėjimas
* Vaistai: gliukokortikoidai, heparinas, metotreksatas, skydliaukės hormonų perdozavimas
* Endokrininės ligos (estrogenų arba androgenų stoka, tireotoksikozė, Kušingo sindromas, 1 tipo cukrinis diabetas, hiperparatirozė, akromegalija), nervinė anoreksija, reumatoidinis artritas, kolageno apykaitos sutrikimai ( Ehlers-Danlos, Marfano sindromai), žarnyno ir kt. ligos.
 

Kaip nustatoma osteoporozė?


Osteoporozę reikia įtarti, jei pacientui yra aukščiau išvardintų rizikos veiksnių. Dėl osteoporozinių stuburo slankstelių pakitimų pasireiškia nugaros skausmai, kiek sumažėja paciento ūgis, ilgainiui atsiranda būdinga krūtininės stuburo dalies deformacija – „ našlės kupra“.
Osteoporozė nustatoma matuojant kaulų mineralinį tankį (KMT). Tai gali būti atliekama panaudojant rentgenologinio dvigubos energijos absorbciometrijos (DEXA), ultragarsinio ar kompiuterinės rentgenotomografijos metodikas.
KMT vertinamas pagal PSO rekomendacijas, kurios apibrėžia osteoporozę kaip 2,5 arba daugiau standartinių nuokrypių nuo vidutinio jaunų sveikų suaugusių žmonių KMT.
 

Norint ligą pastebėti laiku, kaulų mineralinį tankį reikia tirti:


· Kiekvienai vyresnei nei 65 metų amžiaus moteriai.
· Kiekvienu atveju, jeigu įvyko netrauminis (osteoporozinis) kaulo lūžis.
· Nuo 50 metų – moterims, kurioms turi bent du osteoporozės rizikos veiksnius.
Nustačius normalią kaulų masę, tyrimą reiktų kartoti kas 4–5 metus, tačiau jeigu yra osteoporozės rizikos veiksnių – kas 12–18 mėn.
Vartojant vaistus, gydymo efektyvumas vertinamas pakartotinai tiriant DEXA kas 1–1,5 metų.
 

Kaip gydoma osteoporozė?


Ypatingas dėmesys skiriamas osteoporozės profilaktikos priemonėms, kurias nuo pat jaunystės turėtų žinoti ir įgyvendinti kiekviena moteris. Tai pakankamas kalcio (nuo 1000 iki 1500 mg per dieną), vitamino D (nuo 400 iki 800 TV per dieną) vartojimas, normali kūno masė, fizinis aktyvumas, rūkymo, alkoholio, besaikio kavos vartojimo mažinimas.
Nustačius ligą, kalcio ir vitamino D, mankštos ar pasivaikščiojimo nebeužtenka, skiriama kaulo metabolizmą veikiančių vaistų, tačiau minėti nemedikamentiniai metodai išlieka labai svarbūs.
Osteoporozei gydyti vartojami nehormoniniai vaistai (bisfosfonatai, stroncio ranelatas) arba hormoniniai preparatai (kalcitoninas, estrogenai bei estrogenų receptorių moduliatoriai, parathormonas).
Šių preparatų efektyvumo bei toleravimo savybės nėra vienodos, todėl juos kiekvienai ligonei parenka šeimos gydytojas arba konsultantas – reumatologas, endokrinologas.
 

Reziumė


· Trapūs kaulai – lėtinės besimptomės ligos, o ne senatvės pasekmė
· Ši liga – osteoporozė – gali labai pasunkinti paciento gyvenimą, sukeldama invalidumą.
· Šiuolaikinės osteoporozės gydymo ir kaulų lūžių prevencijos priemonės yra pakankamai veiksmingos ir saugios.
· Gydymo sėkmė ir rezultatai tiesiogiai priklauso nuo ligos nustatymo laiku.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai