Osteoartrozės gydymas ir profilaktika vaistais

Osteoartrozė (OA) atsiranda dėl pamažu progresuojančio degeneracinio neuždegiminio sąnario kremzlės pažeidimo. Šios ligos pasekmės – skausmas, sutrikęs judėjimas bei pablogėjusi gyvenimo kokybė. Dažniausiai pirmieji sąnario kremzlės pažeidimo požymiai būna beveik nejuntami, ir gydyti pradedama ligai jau įsisenėjus. Degeneracinių sąnarių ligų gydymo ir profilaktikos vaistais tikslas – ne tik sumažinti sąnarių skausmą, pagerinti sąnarių judrumą, sulėtinti tolesnį ligos vystymąsi, bet ir laiku paskirti sąnario kremzlę tausojančių vaistų.
 

Skausmo atsiradimas sergant degeneracinėmis sąnarių ligomis – pagrindinis žymuo skirti skausmą malšinančių vaistų.
Osteoartritui gydyti vartojama įvairių vaistų grupių – analgetikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), opioidų, vaistų, skatinančių kremzlės atsinaujinimą, adjuvantų (raumenis atpalaiduojančių vaistų) – preparatų.
Esant nedidelio intensyvumo skausmui (VAS 3–5 balai), pirmiausia skiriama paracetamolio, iki 4 g/p. Jeigu skausmas yra vidutinio intensyvumo ar stiprus (VAS 5–7 balai) arba išsivysto antrinis sąnarių uždegimas, geriau gydyti NVNU.
Sergantiesiems degeneracinėmis sąnarių ligomis opioidinių analgetikų skiriama tada, kai skausmas labai stiprus ir nepakeliamas bei negaunama reikiamo poveikio gydant NVNU.
Daugumą pagrindinių NVNU savybių ir nepageidaujamų poveikių, ypač susijusių su virškinamojo trakto pažeidimu, lemia ciklooksigenazės (COX) izofermentų slopinimo selektyvumas. Naujos kartos preparatas meloksikamas stipriau arba selektyviai slopina COX-2 izofermentą, tai lemia COX-1 izofermento gleivinę apsaugantį poveikį, dėl to nesutrinka virškinamojo trakto gleivinės funkcija.
Du dideli klinikiniai tyrimai (SELECT ir MELISSA), kurių metu ištirta daugiau negu 17 000 ligonių, sergančių OA, įrodė, kad meloksikamas gastropatijas sukelia rečiau negu tradiciniai NVNU diklofenakas ir piroksikamas. Todėl meloksikamo turėtų būti skiriama OA gydyti tiems pacientams, kuriems gastropatijų rizika yra didesnė. Taigi meloksikamą vartoti yra saugiau, nes jis pranašesnis nei neselektyvieji NVNU dėl silpnesnio poveikio virškinamajam traktui, yra tinkamas gydyti OA ilgą laiką.
Esant antriniam sinovitui, atlikus sąnario punkciją, gali būti skiriama intrasąnarinė gliukokortikoidų injekcija. Tačiau šios procedūros reikalauja ypatingo atsargumo, nes poveikis trumpalaikis arba jo nebūna. Ši papildoma gydymo priemonė skiriama kartu su NVNU arba kai pacientai negali vartoti NVNU.
Kelių sąnarių osteoartrozės atvejais gali būti skiriamos hialurono rūgšties intrasąnarinės injekcijos, kurios veiksmingai sumažina osteoartrito simptomus, jų nepageidaujami poveikiai minimalūs. Gydant osteoartrozę gali būti vartojamos vietinio poveikio priemonės (analgetikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tepalai ar aplikacijos) bei chondroprotektoriai – gliukozamino sulfato ir chondroitino sulfato derinys.
 

 

Kremzlei atsinaujinti reikalingi gliukozamino sulfatas ir chondroitino sulfatas


Sergant osteoartroze dėl nuolatinio proteoglikanų katabolizmo bei vis intensyvėjančio glikozaminoglikanų nykimo sąnarių kremzlinis audinys irsta. Kremzlei atsinaujinti reikalingi gliukozamino sulfatas ir chondroitino sulfatas, iš kurių organizmas sintetina pagrindinius kremzlės junginius – glikozaminoglikanus ir proteoglikanus, palaikančius jos struktūrą.
Pacientams, sergantiems lengva ar vidutine osteoartrito forma, gliukozaminas ir chondroitinas sumažina skausmą. Rekomenduojamos dozės: gliukozamino – 1500 mg, o chondroitino – 1200 mg/p. 6–8 sav., tačiau esant mažesnei kūno masei dozes reiktų sumažinti iki 1000 mg gliukozamino sulfato ir 800 mg chondroitino sulfato, skiriant šių preparatų derinį reikia dar mažesnių dozių. Dažniausiai skiriant gliukozamino ir chondroitino būklė pagerėja 3–8-tą gydymo savaitę. Tačiau jei skausmas nesumažėja po 2 gydymo mėnesių, gydymą reikėtų nutraukti. Gydymas šiais preparatais neveiksmingas, jei sąnario kremzlė visiškai suardyta.
 

Atsargumo priemonės vartojant chondroprotektorių


• Neskirti vaikams, nėščioms moterims, nes nėra pakankamai tyrimų, įrodančių poveikį vaisiui ir vaikams.
• Gliukozaminas yra aminosacharidas, galintis padidinti cukraus koncentraciją kraujyje, todėl jo atsargiai turėtų vartoti diabetikai, o jo vartojantiesiems rekomenduojama dažniau atlikti gliukozės tyrimą. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad gliukozaminas gali sukelti rezistentiškumą insulinui, tačiau, atlikus tyrimus su žmonėmis, to nepastebėta.
• Pacientams, vartojantiems chondroitino sulfato ir kraują krešumą mažinančių vaistų ar aspirino, rekomenduojama dažniau atlikti kraujo krešumo tyrimus, nes šio papildo struktūra yra panaši į heparino, todėl vartojant šių vaistų kartu didėja kraujavimo rizika.
• Neskirti pacientams, alergiškiems kiautuotiesiems vėžiagyviams, nors daugeliu atvejų alergiją sukelia vėžiagyvių baltymai, bet ne chitinas, iš kurio išgaunamas gliukozaminas.
• Pagrindiniai nepageidaujami poveikiai – padidėjusi dujų gamyba žarnyne ir viduriavimas.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai