Gydymo rofekoksibu patirtis

Artrozė, reumatoidinis artritas ir kitos sąnarių ligos vargina daugelį, ypač vyresnio amžiaus žmonių. Daugelis jų vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), slopinančius sąnarių skausmą, tinimą, padedančius lengviau judėti. Didelį susidomėjimą kelia neseniai atsiradę Lietuvoje NVNU – koksibai, dažnai tenka atsakinėti į klausimus, kokie gi šių preparatų pranašumai, kokia jų vartojimo patirtis pasaulyje.
 

Koksibų klasės vaistų privalumai


Selektyvūs ciklooksigenazės-2 slopintojai (koksibai) plačiai vartojami daugelyje šalių. Sukurti šiuos vaistus padėjo atradimas, kad organizme egzistuoja skirtingos fermento ciklooksigenazės formos – viena dalyvauja fiziologinių apsauginių prostaglandinų sintezėje, o kita atsiranda tik veikiant uždegimo stimulams. Tradiciniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo slopina abi fermento izoformas, todėl, mažėjant sąnario uždegimo simptomams ir skausmui, mažėja ir skrandžio bei žarnyno apsauga. Šių vaistų sukeliamos virškinimo komplikacijos reikšmingos, pvz., Vokietijoje per metus užregistruojama mažiausiai 2200 mirčių, JAV nuo jų kasmet žūsta tiek pat žmonių, kiek ir nuo ŽIV infekcijos. Nuo skrandžio bei žarnyno pažeidimo tradiciniais vaistais nuo uždegimo Vokietijos ligoninėse tenka kasmet gydyti 11 000 ligonių, tam išleidžiama 60 mln. eurų, dar apie 50 mln. eurų kainuoja tolimesnis šių ligonių gydymas gastroprotektoriais (histamino-2 receptorių blokatoriais ir protonų siurblio inhibitoriais). Be grėsmingų pažeidimų rizikos, didžioji dalis vartojančiųjų šių vaistų patiria dispepsiją – pilvo skausmus, virškinimo sutrikimus, pykinimą, rėmens graužimą. Apie 15 proc. sergančiųjų reumatoidiniu artritu išvis netoleruoja gydymo šiais vaistais.
Naujieji vaistai nuo uždegimo nusipelnė didžiulio populiarumo pasaulyje, reikšmingai mažindami su tradiciniais nesteroidiniais vaistais susijusių virškinamojo trakto pažeidimų dažnį.
 

 

Rofekoksibo vartojimo patirtis Europoje


Pirmieji 2000 m. savo nuomonę apie rofekoksibą (Vioxx) pareiškė beveik 6000 Belgijos gydytojų.
Daugiau kaip 80 proc. gydytojų ir ligonių buvo linkę tęsti gydymą rofekoksibu, vertindami jo nuskausminamąsias savybes geriau nei anksčiau vartotų diklofenako, ibuprofeno, meloksikamo, o ypač – nimesulido.
Vokietijoje buvo apklaustas 80 231 ligonis ir beveik 12 000 jų šeimos gydytojų. Beveik visi apklausoje dalyvavę ligoniai (93 proc.) anksčiau jau buvo gydyti kokiais nors NVNU. Taigi jie galėjo ne tik įvertinti naujo preparato savybes, bet ir palyginti jį su anksčiau vartotais medikamentais.
Beveik visi ligoniai po 28 gydymo rofekoksibu dienų nurodė, kad artrozės pažeistų sąnarių skausmai sumažėjo tiek ramybės metu, tiek ir judant, padidėjo fizinis aktyvumas. Trims ketvirtadaliams ligonių skausmą mažinantis rofekoksibo poveikis buvo ilgesnis nei anksčiau vartotų vaistų. Beveik 70 000 apklaustųjų vartoti rofekoksibo (viena tabletė per dieną) buvo patogiau nei anksčiau gertų preparatų. Vokietijos gydytojai taip pat vertino, kad rofekoksibas turėjo geresnį ir ilgesnį nuskausminamąjį poveikį net 80 proc. atvejų, jis pagerino gyvenimo kokybę daugiau nei 90 proc. pacientų.
Didžioji dauguma (70 000) ligonių nurodė, kad rofekoksibą vertina geriau nei anksčiau vartotus tradicinius NVNU – paracetamolį, brufeną, diklofenaką, indometaciną ir kt.
Ispanijoje 2003 m. atliktas tyrimas parodė, kad tradicinių NVNU poveikiu nepatenkinti apie pusė pacientų – preparatai arba nepakankamai gerai slopina sąnarių skausmą, arba sukelia virškinimo sutrikimus. Tai ir buvo dažniausios priežastys, dėl kurių ligoniai rinkosi rofekoksibą. Ibuprofenas, meloksikamas ir naproksenas dažniau buvo vertinti kaip nepakankamai veiksmingi, o diklofenakas ir piroksikamas – kaip blogai toleruojami. Du trečdaliai Ispanijoje apklaustų ligonių vertino, kad gydymas rofekoksibu buvo efektyvesnis, trečdalis – kad naujo vaisto efektyvumas panašus. Net 40 proc. ligonių rofekoksibo efektyvumą vertino labai gerai, ypač gydyti 25 mg per dieną doze. Panašiai gydymo rezultatus vertino šeimos gydytojai.
Dėl smarkiai sumažėjusių skausmų vartojant rofekoksibo trečdalis ligonių liovėsi papildomai vartoti analgetikų. Pusė ligonių nustojo naudotis nuskausminamosios elektroterapijos procedūromis bei gerti gliukozamino.
Gydant tradiciniais vaistais nuo uždegimo 48 proc. ligonių profilaktiškai buvo skiriama ir virškinamąjį traktą apsaugančių vaistų. Pradėjus gydyti rofekoksibu, pusei ligonių ši skrandžio ir žarnyno profilaktinė apsauga tapo nebereikalinga, daugeliui išnyko anksčiau buvę dispepsijos simptomai.
 

Apibendrinimas


Gydant tradiciniais NVNU ir žinant didelę skrandžio bei žarnyno pažeidimo riziką, rekomenduojama vartoti kuo mažesnes nuskausminamojo vaisto dozes. Pajutę virškinimo sutrikimus, ligoniai ir patys sumažina geriamą vaistų kiekį – dėl to paryškėja sąnarių ligos simptomai – skausmai ir sustingimas.
Gausūs klinikinių tyrimų rezultatai įtikinamai įrodo, kad rofekoksibas (Vioxx), neveikdamas skrandžio prostaglandinų, iki minimumo sumažina virškinamojo trakto pažeidimo riziką, todėl, nesibaiminant skiriamos gydomosios vaisto dozės, leidžia tikėtis gerų rezultatų. Klinikinių tyrimų metu įrodyta, kad rofekoksibas efektyviai sumažina artrozės pažeistų sąnarių (klubų, kelių, stuburo) skausmus tiek ramybės metu, tiek ir judant, pagerėja ligonių fizinis aktyvumas. Gydytis rofekoksibu pareiškė norą net 85 proc. pacientų, anksčiau vartojusių tradicinius NVNU. Rofekoksibas neturi poveikio kraujo krešėjimui ir nepadidina širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos. Taigi vien naujųjų vaistų saugumas netiesiogiai lemia ir jų geresnį efektyvumą.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai