Ragenos transplantacija: dovana matyti

Keratokonusas. Tokia diagnozė ir žinia, kad regėjimas blogėja dėl sudėtingų ragenos pakitimų, gerokai pakeitė kelerius Mindaugo Stašaičio gyvenimo metus. Nerimas dėl sveikatos ir ateities, būtinybė atsisakyti darbo, donorų laukimas – jau praeitis. Už gerą sveikatą Mindaugas dėkingas gydytojams, palankioms aplinkybėms ir žmonėms, be kurių geros valios ragenos transplantavimas nebūtų įmanomas.
 

Teko stabtelti
Keratokonusas – liga, kai ragena (skaidri, maždaug šeštadalį akies obuolio dengianti plėvelė) išsigaubia. Dėl to blogėja regėjimas. Prieš pirmąją ragenos transplantavimo operaciją, kuri Mindaugui atlikta 2009-ųjų sausį, dešiniąja akimi jis sunkiai įžiūrėjo vos vieno metro atstumu esančius objektus.
Akių liga Mindaugo gyvenime buvo pirmoji, dėl kurios teko kreiptis į medikus. Iki tol pas gydytojus lankėsi kaip sportininkas, kai reikėdavo sveikatos pažymos: „Pirmą kartą gyvenime į ligoninę atėjau savo operacijos išvakarėse. O regėjimas ėmė blogėti sulaukus dvidešimties. Nesupratau kodėl. Mano giminėje niekas nenešiojo akinių, aš visad mačiau puikiai. Kai kreipiausi į gydytojus, praėjo dar šiek tiek laiko, kol liga buvo nustatyta. O regėjimas silpo, labiau – dešiniosios akies.“
Iš pradžių padėjo akiniai. Tačiau ragena pamažu dar labiau gaubėsi. Jai plonėjant ir trūkinėjant, regėjimo galima visiškai netekti. Ligos progresavimo sparta įvairiems žmonėms skirtinga, būna, kad ligos procesai savaime sustoja, tada įmanoma koreguoti akiniais ar lęšiais. Mindaugo atvejis nebuvo toks.
Po ketverių metų jis sužinojo medikų verdiktą: reikės transplantuoti rageną. Akiniai, kuriuos vis turėjo keisti – net ir įsigytieji už tūkstantį litų, su stipriai išgaubtais lęšiais – nepadėjo. Kai kuriems pacientams, sergantiems keratokonusu, regėjimas gali būti koreguojamas kietais kontaktiniais lęšiais, bet Mindaugui jie netaikyti, nes ragenos išgaubtumas buvo pernelyg didelis, liga smarkiai progresavusi.
Vaikinas jau buvo įgijęs finansininko specialybę, dirbo vadybininku logistikos įmonėje. Darbo teko atsisakyti, nes akys labai greitai pavargdavo ir skaudėdavo – visas krūvis tekdavo kairiajai dar palyginti sveikai akiai.
Eilės pradžioje
Dėl stipriai progresuojančios ligos Mindaugas įrašytas į operacijų eilę „be eilės“. Bet ir ši judėjo labai pamažu, donoro teko laukti metus. Baisoka ir neramu. Tuomet, sako Mindaugas, laukimas darėsi sunkus. Jau ne baiminosi, o kuo greičiau norėjo į ligoninę. Žinodamas tokių operacijų statistiką – 98 proc. jų yra sėkmingos, žinojo ir tai, kad po transplantacijos bus geriau.
Pirmoji, dešiniosios akies operacija Mindaugui atlikta prieš trejus metus. Rezultatai nuteikė labai džiugiai: „Net pamaniau, kad to ir pakaks, kairioji akis gali likti kaip buvusi. Jau antrą dieną po operacijos nuėmė tvarstį, o po dviejų savaičių išvykau į namus. Operuotąja akimi mačiau net penkias lentelės eilutes. Draugams sakau, kad regiu geriau nei visi kiti. Dabar matau apie 60 proc., o, baigus gyti kairiajai akiai, tikiuosi matyti dar geriau (labai geras regėjimas yra 100 proc. – aut. past.). Deja, garantijos, kad taip bus visą laiką, man niekas negali duoti.“
Operaciją, trukusią keturias valandas, atliko LSMU Akių ligų klinikos vadovas profesorius Vytautas Jašinskas. Nuoširdžiai rūpinasi gydytojai ir slaugytojai. „Kai atvykau operuotis kitą akį, visi jau buvo pažįstami“, – sako jaunas vyras.
Sunkiausias etapas buvo pirmieji pora mėnesių, kai dar reikėjo daug antibiotikų ir prednizolono – imunitetą slopinamųjų vaistų, kad organizmas neatmestų ragenos. Iš pradžių jų skirta į veną, po to tabletėmis. Dozė nuo dvylikos tablečių per dieną per porą mėnesių sumažinta iki vienos, ir galiausiai vaisto, neleidžiančio atmesti svetimą audinį, nebereikėjo. Teko kas valandą lašinti vaistus į akis.
Pamažu gyvenimas tapo įprastas. Tik galvą keletą mėnesių išplaudavo mama, kaip tai daroma kirpykloje. Reikėjo saugotis, kad vandens ir šampūno nepatektų į akis.
Antroji transplantacija
Ir kairiosios akies ragenos gaubimasis nesiliovė, nors ir pamažu, ji plonėjo, radosi įtrūkimų. Dėl to blogėjo regėjimas. Ragenos transplantavimas atliktas praėjusių metų vasarą. Gijimas šį kartą užtruko ilgiau, ligoninėje Mindaugui teko praleisti mėnesį.
Žaizda dar gyja po operacijos, bet netrukus, sako Mindaugas, bus išimti siūlai. Tada jis jau drąsiai paklaus gydytojus: gal jau galėčiau dalyvauti pamėgto dviračių sporto varžybose?
Jis gerai mato, puikiai jaučiasi. Džiaugiasi suderinęs hobį ir darbą, neseniai su draugu įsteigė įmonę ir remontuoja bei restauruoja dviračius. Tenka riboti fizinį krūvį ir nepervarginti akių darbu prie kompiuterio ar televizijos žiūrėjimu, vengti aplinkos užterštumo, dulkių, intensyvaus apšvietimo.
Kas savaitę Mindaugą konsultuoja profesorius Vytautas Jašinskas ir gydytoja oftalmologė Aurija Kalasauskienė. „Labai laukiu ir tikiuosi, kad gydytojai jau leis žaisti krepšinį, nedraus vėl dalyvauti kalnų dviračių varžybose. Bet vis esu raminamas, kad dar ne, dar ne“, – šypsosi Mindaugas, turintis save pristabdyti ar net tramdyti – labai norisi sportuoti. Ir juokauja: „Pažaisčiau su draugais krepšinį, bet, jei netyčia mane stukteltų ar pats susitrenkčiau, ką gydytojams pasakyt?“


Sportas yra dalis Mindaugo gyvenimo, anksčiau jis sportavo labai aktyviai, dalyvaudavo tarptautinėse studentų lengvosios atletikos varžybose. Mėgo krepšinį, susidomėjo ir dviračių sportu. Tad sunkiausia jam atsisakyti bėgimo treniruočių, kalnų dviračių sporto ir valandų krepšinio aikštelėje kartu su draugais.
Sprendimas turi būti aiškus
„Laimės dalykas gauti rageną“, – mano Mindaugas ir daugelis kitų pacientų, kuriems atliktos tokios operacijos. – Jeigu dar bent vienas žmogus supras tai ir realiai padės, šis mano pasakojimas bus prasmingas.“
Dėl visuomenės nesupratimo ir informacijos stokos laukti tenka ilgai. Pasitaiko, kai žmonės, artimajam žuvus, neprieštarauja, kad donorystės tikslu būtų panaudoti kiti organai, bet tik ne ragena. Mat manoma, kad prireiks „sveikų“ akių danguje... O juk paaukotos ragenos ir transplantavimo operacijos grąžina gyviesiems regėjimą. „Mano draugai ir pažįstami stebisi: kodėl, žmogui mirus, jo kūno dalies ar dalelės gailima atiduoti tiems, kurie galės gyventi? Kaip galima nepadėti žmogui?“ – mintijo Mindaugas. Jis dalyvauja asociacijos „Gyvastis“ veikloje, padeda organizuoti renginius, skirtus organų donorystei propaguoti.
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, per 2011-uosius Lietuvoje atliktos 46 ragenos transplantacijos, o laukiančiųjų eilėje šių metų kovo pradžioje buvo 226 asmenys.
Vadovaujantis mūsų šalies teisės aktais, paskutinę valią apie organų paaukojimą, net jei mirusysis turėjo donoro kortelę, taria artimieji. Jie, jeigu žinotų velionio valią, elgtųsi laisviau, vadovaudamiesi konkretaus žmogaus apsisprendimu. Jį kiekvienam iš mūsų reikėtų aiškiai pasakyti namuose, artimiesiems, bičiuliams. Šiandien dar ne visi apie tai susimąstome arba nežinome, kad tai svarbu. Dėl nežinojimo dar gajos ir nepagrįstos baimės, kurių viena: išreikšiu savo valią, įgysiu donoro kortelę, ir man tikrai kas nors atsitiks. Mindaugas pataria: vis dėlto pasakyk savo nuomonę savo aplinkos žmonėms; taip jie žinos tavo valią ir kritiniu atveju galės ją išreikšti neatsidurdami keblioje situacijoje.
Daug pacientų Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, būdami sunkios būklės, priversti laukti transplantavimo operacijų, nes stinga donorinių organų. Ne visiems lemta sulaukti.
„Žmonės nori vieni kitiems padėti, – tiki Mindaugas Stašaitis. – O netampa donorais ir, susiklosčius aplinkybėms, nepadovanoja gyvybės ir sveikatos kitiems, nes nebuvo pasakę savo valios.“
Ragena neįkainojama pinigais
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akių ligų klinikos vadovas profesorius habil. dr. Vytautas Jašinskas:
Akies ragenos persodinimo operacijas tenka atlikti ne tik planines, bet ir skubias. Ši operacija gali grąžinti regėjimą atsiradus ragenoje randinių pakitimų, traumos metu sužalojus rageną, kai reikia kartotinai persodinti rageną dėl jos drumstėjimosi, ir kitais atvejais.
Prieš dešimtmetį LSMU Akių ligų klinikoje įsteigtas Akių ragenų bankas. Jo darbuotojai ieško informacijos apie ligonio mirtį, įvykusią nelaimę, ir, mirusiojo artimiesiems sutikus, atlieka ragenos paėmimo procedūrą. Ragenos vidinis sluoksnis endotelis yra jautrus išorės poveikiui, todėl rageną stengiamasi paimti nedelsiant. Specialistas ne tik paima rageną, bet ir turi ją ištirti, paruošti bei konservuoti. Tada – rasti tinkamą recipientą. Vienas svarbiausių kriterijų parenkant donoro-recipiento porą – jų amžiaus atitiktis. Ragena banke gali būti saugoma apie porą savaičių. Kol nebuvo Akių ragenų banko ir sąlygų saugoti ragenas, operacijos būdavo atliekamos skubiai, chirurgas ir komandos nariai kviesti bet kuriuo paros laiku.
Šiuo metu yra galimybių atsivežti ragenas iš užsienio šalių ragenų bankų, kompensavus paruošimo ir transportavimo kainą (bet ne paties audinio!) Ragena neparduodama ir neperkama.
Per metus LSMU Akių ligų klinikoje atliekama 25–30 akių ragenų transplantacijų – tiek gauname ragenų. O poreikis yra 7–8 kartus didesnis. Labai gerai organizuotas Čekijos Akių ragenų bankas. Šalyje, kur gyventojų skaičius apie tris kartus didesnis nei Lietuvoje, per metus surenkama apie tūkstantį ragenų.
Lietuvoje šio audinio paaukojimas kito žmogaus sveikatos labui keblus ir sudėtingas. Tenka apgailestauti, kad galimybe padėti tiesiog nepasinaudojama dėl nesupratimo. Laidojimo tradicijos, velionio šarvojimo skuba yra vienos iš priežasčių, dėl ko klinikose trūksta donorų organų ir audinių. Artimieji netekties valandą yra šoko būklės, jie nežino, kad mirusiojo kūnas ar veidas paimant rageną nėra sužalojimas net kosmetiškai; procedūrą atlikęs specialistas išima rageną, o vietoje jos įdeda dirbtinę.
Ragena iš donoro gali būti paimta per kelias valandas po to, kai konstatuota galvos smegenų mirtis. Taigi nėra pagrindo baimintis, kad „suinteresuoti“ medikai mirštančiajam galėjo per anksti nutraukti reanimacijos priemones.
Audinių aukojimo idėja būtų priimtinesnė, jeigu visuomenė suprastų ir nebijotų. Lietuvos LIONS klubai, ypač Kauno LIONS, labai padeda Akių ragenų bankui, šiemet rengia ciklą paskaitų.
Kodėl mums reikia donorų ragenų?
Ragena – specifinis audinys, kurio neįmanoma lengvai pakeisti. Dirbtinis ragenos pakaitalas kuriamas, tačiau toks metodas praktikoje beveik netaikomas. Ir nė vienas nežinome, ar kurią nors dieną neištiks trauma, akių ragenos pažeidimas. Tada vienintelis būdas išsaugoti regėjimą gali būti ragenos transplantacija. Fiziškai sveikas žmogus, netekęs regėjimo, gali tapti bejėgis. Turėtume pagalvoti bent apie save ir savo artimuusius. Mūsų, gydytojų, siekis – kad visuomenė suprastų organų ir audinių donorystės idėją.
2009 metais mūsų klinikoje atlikta pirmoji dirbtinės ragenos, vadinamojo keratoprotezo, implantavimo operacija (tačiau ir tokioms operacijoms reikalinga visavertė – bent mechaniniu požiūriu – donoro ragena). Tris keratoprotezus mūsų klinikai padovanojo kartu su natūraliomis ragenomis kolegos iš Bostono (JAV). Įsivaizduokime: atvyksta specialistas, atveža keratoprotezą, ir nėra ragenos...
Dar vienas dirbtinės ragenos tipas, tinkamas esant sausoms akims, yra osteoodontokeratoprotezas. Tai brangus retai ir užsienio šalyse taikomas metodas. Jo technologija labai sudėtinga: išimamas dantis, iš jo sukuriamas atraminis elementas, tada į jį įdedamas optinis elementas ir įsodinamas į skruosto audinius. Po pusmečio iš skruosto audinių kompleksas išimamas ir įsodinamas į akį. Visas operacijos procesas trunka pusmetį ar ilgiau. Trečia rūšis protezų – dirbtinė ragena, kuri gaminama iš specialios plastmasės. Ir šio metodo taikymas kol kas labai ribotas, nes dirbtinė ragena turi būti „prigydyta“ natūraliuose ragenos audiniuose, turi tarsi sulipti su jais; ragenoje esantys keratocitai migruoja į dirbtinę. Ši operacija taip pat atliekama etapais, trunka kelis mėnesius, ir rezultatai ne visuomet yra tenkinantys. Kol kas kasdieninėje gydymo praktikoje nėra galimybių naudoti sintetinę rageną ar išaugintą laboratorijoje kaip ląstelių kultūrą; atliekami tik eksperimentai su gyvūnais.
[klausimas]Užrašė Danguolė Andrijauskaitė[/klausimas]
Faktai
Akių ragenų transplantacijos Lietuvoje (Kauno klinikose; prof. E. Daktaravičienė ir bendradarbiai) pradėtos 1974 metais.
Šiuo metu šios operacijos atliekamos LSMU Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose.
Iš ragenų transplantacijos istorijos
1886 m. Van Hippel atliko pirmąją pasaulyje pasluoksninę ragenos persodinimo
operaciją.
1906 m. E. K. Zirm atliko pirmąją kiaurinę ragenos persodinimo operaciją.
1910–1950 m. V. P. Filatovas – moderniosios akių donorinės medžiagos bankininkystės ir keratoplastikos tėvas.

1959 m. T. Paton įkūrė pirmąją akių donorinės medžiagos banką Niujorke.
1968 m. C. Maurice sukūrė veidrodinį ragenos mikroskopą.
1974 m. B. McCarey ir H. Kaufman sukūrė terpę ragenoms konservuoti.
Informacija skaitytojui
Ragena
– priekinė skaidrioji skaidulinio akies obuolio dangalo dalis, užimanti vieną šeštadalį jo ploto. Suaugusio žmogaus ragenos vidutinis skersmuo – 10–13 milimetrų. Tai plonas permatomas kolageno sluoksnis, veikiantis kaip apsauginis akies obuolio skydas. Jis laužia pro jį praeinančią šviesą, kuri vėliau patenka į lęšiuką ir galiausiai į tinklainę. Trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas – šiuos sutrikimus lemia ragenos pakitimai.
Keratokonusas – kūgio formos ragenos išsigaubimas (graikų k. kerato – ragena, konos – kūgis). Tai neuždegiminis progresuojantis dažniausiai abipusis ragenos plonėjimas ir išsigaubimas.
Sergančiųjų šia liga – 50–230 iš 100 tūkst. gyventojų. Keratokonuso kilmė nėra aiški, manoma, kad lemia daug įvairių veiksnių, vienas jų – paveldėjimas.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai