Kaspinuočių sukeliamos ligos (B67, B68, B69, B70.0)

I. 1. Etiologija:

sukėlėjai – žuvinis arba platusis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum), jautinis (Taenia saginata), kiaulinis (Taenia solium), šuninis (Echinococcus granulosus, Echinococcus multilocularis), mažasis (Hymenolepis nana), priklauso Cestoda klasei.

2. Epidemiologija:

Teniozės (B68) šaltinis – užsikrėtusios kiaulės (Taenia solium), galvijai (Taenia saginata), difiliobotriozės (B70.0) – žuvys, echinokoko-zės (E.granulosus) – šunys, vilkai, šakalai, alveokokozės (E.multilocularis) – rudosios lapės, šunys, vilkai ir kačių šeimos gyvūnai, himenolepidozės – užsikrėtęs žmogus. Žmogus užsikrečia, suvalgęs kaspinuočių lervomis užkrėstos, nepakankamai termiškai paruoštos kiaulienos, jautienos (teniozės); 
žuvies (difilobotriozė) patiekalų; 
lupdamas laukinių gyvulių kailį, gerdamas užterštą atvirų šaltinių vandenj, glostydamas šunis (echinokokozė ir al-veokokozė); 
buitinio sąlyčio būdu, dažnai per bendrus naktinius puodus (himenolepidozė).
Echinokokozė, alveokokozė ir himenolepidozė Lietuvoje pasitaiko retai. Jei žmogus suvalgo kiaulinio kaspinuočio kiaušinėliais užkrėsto maisto (pats ar šeimos nariai serga tenioze ir nesilaiko higienos taisyklių), tai į jo raumenis, odą, smegenis nukeliavusios lervos sukelia ligą – cistlcerkozę.

3. Klinika:
teniozei būdinga galvos svaigimas, nuovargis, mažėjantis darbingumas, alkio jausmas, abdominalinis sindromas (priepuoliniai pilvo skausmai, šleikštulys, vėmimas);
difilobotriozei – vidurių užkietėjimas, viduriavimas, šleikštulys, mažakraujystė (vitaminų B12 stoka);
himenolepidozei – priepuoliniai pilvo skausmai, šleikštulys, vėmimas, viduriavimas, odos bėrimas, svorio netekimas, silpnumas, retkarčiais traukuliai.
Cisticerkozės klinika:
galvos skausmas su vėmimo priepuoliais;
gali būti į epilepsiją panašūs priepuoliai;
smegenų cisticerkozei būdingi centrinės kilmės paralyžiai;
akių cisticerkozei – reaktyvusis uveitas, retinitas, sutrikęs regėjimas;
odos, poodžio bei raumenų cisticerkai klinikinių reiškinių gali nesukelti.
Echinokokozės ir alveokokozės (B67) klinika priklauso nuo helminto rūšies, cystų (hidatidų) lokalizacijos, dydžio, augimo greičio, komplikacijų;
Echinokokozės (cistinės, hidatidinės echinokokozės, vienkamerinės hidatidozės) klinika:
Inkubacinis periodas – nuo 1 d. iki daugelio mėnesių (dažniausiai 3– 21 d.).
E.granulosus cistos 60% atvejų susidaro kepenyse, 40% – plaučiuose, rečiau – kt. organuose, kaip taisyklė – viename organe;
pirmieji klinikiniai požymiai atsiranda susidarius didelei cistai dėl aplinkinių audinių,
kraujagyslių ar tulžies takų kompresijos: jei cistos lokalizuojasi dešinėje kepenų skiltyje – klinika panaši cholecistitui, krenta svoris, pablogėja apetitas; jei paviršinė lokalizacija kepenyse – cistą galima išpalpuoti; jei cista lokalizuojasi
kairėje kepenų skiltyje – dispepsiniai reiškiniai, vėmimas;
jei cista lokalizuojasi plaučiuose arti pleuros – greit išryškėja skausminissindromas,
jei bronchų kamiene – kosulys; inkstų echinokozė pasireiškia echinokokurija, disurija,
skausmais juosmens srityje;
retais atvejais išsivysto smegenų, mediastinumo, pieno liaukos, žarnyno, ypač retai – kaulų, paodės echinokokozė;
greit augdamos cistos gali trūkti ir jvykti sukėlėjo diseminacija.
Dažnos (iki 30%) komplikacijos (neretai tai būna pirmuoju klinikiniu echinokokozės simptomu):
cistų supūliavimas (dėl antrinės bakterinės infekcijos ar echinokoko žuvimo);
cholangitai, cistos plyšimas į pilvaplėvės ar pleuros ruimus (peritonitai, pleuritai);
mechaninė gelta dėl tulžies takų spaudimo, rečiau – biliarinė cirozė, amiloidozė;
sergant plaučių echinokokoze galimi besikartojantys kraujavimai iš plaučių, ūminis kardiovaskulinis nepakankamumas;
pavojingiausia komplikacija – cistos trūkimas (išprovokuotas smūgio, sunkumų kėlimo, grubios palpacijos):
skausminis sindromas, alergija, net anafilaksinis šokas. Retai – spontaninis pasveikimas.
Alveokokozės (alveolinės, multižidininės echinokokozės) klinika:
dažniausiai serga jauno ir vidutinio (30–50 metų) amžiaus žmonės;
98% atvejų pirminės E.multilocularis cistos susidaro kepenyse;
inkubacinis periodas – 1–1,5 mėn, (kartais iki 80–200 d.). Skiriamos 3 klinikinės stadijos:
ankstyva, nekomplikuota:
periodiniai maudžiantys skausmai po dešiniu šonkaulių lanku, epigastre;
jei cista kepenų paviršiuje, galima išpalpuoti standų darinį;
skausminis sindromas gali progresuoti, išryškėja dispepsiniai reiškiniai;
kepenys padidėję, palpuojamos „akmeninio“ sustandėjimo zonos;
komplikacijų stadija:
dažniausiai – mechaninė gelta, rečiau – portalinė arba kavalinė hipertenzija;
kepenų abscesas, pūlingas cholangitas;
trūkus cistai – bronchinės-kepeninės ar pleurinės-kepeninės fistulės, peritonitai,
pleuritas, perikarditas, alveokokų metastazės plaučiuose, galvos smegenyse, rečiau – inkstuose, kauluose;
terminalinė stadija:
negrįžtami apykaitiniai (intoksikaciniai) pokyčiai, kacheksija;

4. Diagnozę pagrindžia:
Teniozės, difilobotriozės, himenolepidozės:
išmatose pastebėti proglotidai arba, tiriant mikroskopu, išmatose rasti kaspinuočio kiaušinėliai.
Cisticerkozės:
savitųjų antikūnų (IgG klasės) kraujo serume ir likvore radimas (ELISA); odos cisticerkų biopsija;
smegenų kompiuterinėse tomogramose matomi cisticerkai; ultragarsinis smegenų tyrimas: pneumoventrikulogramoje – uždegiminiai pokyčiai;
vėlyvosios ligos stadijos metu rentgenogramose matyti sukalkėję cisticerkai smegenyse, raumenyse.
Echinokokozės ir alveokokozės: ultragarsinis, KT, BMR kepenų ir kt. organų tyrimas kartu su serologiniais metodais (ELISA, Western-blot) radus savitųjų IgG klasės antikūnų prieš E.granulosus
ar E.multilocularis;
Kepenų biopsija, cistos punktato tyrimas atlikus PAIR (žr. 244 psl.), Ag radimas cistos skystyje (ELISA).

5. Diagnozės formulavimas:
Diphyllobothriosis.
Taeniosis. Cysticercosis.
Echinococcosis (E.granulosus) hepatis, cerebri, pulmonum ir kt.
Alveococcosis (E.multilocularis) hepatis, cerebri, pulmonum ir kt.
Hymenolepidosis.

II. Gydymas:
1. Ketvirtasis režimas.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinis gydymas – dehelminizacija (žr. 244 psl.) vienu iš nurodytų antihelmintinių vaistų:
Teniozės:
prazikvantelio (biltricido) išgerti vienkartinę 10 mg/kg kūno masės dozę.
Cisticerkozės:
prazikvantelio gerti po 20 mg/kg kūno masės 3 kartus per dieną, 15 dienų
(neskirti esant akių pažeidimams);
albendazolio (šiuo metu Lietuvoje neregistruotas) gerti po 5 mg/kg kūno masės 3
kartus per dieną, 8–30 dienų (neskirti ūminiame cisticerkoidinio encefalito periode);
neskirti šių vaistų be kortikosteroidų; chirurginis gydymas, esant pavieniams cisticerkams.
Difiliobotriozės, himenolepidozės:
prazikvantelio gerti vienkartinę 10 mg/kg kūno masės dozę;
Echinokokozės ir alveokokozės:
nekomplikuotais kepenų echinokokozės atvejais gali būti efektyvus (galimas pasveikimas)
medikamentinis gydymas vienu iš šių benzimi-dazolių: mebendazolio gerti 20–30 mg/kg (40–50 mg/kg) kūno masės per dieną (per 3 kartus), 3–6 mėn.,
kartojant 28 dienų gydymo kursus 2–7 kartus su 14 d. pertraukomis arba albendazolio
gerti po 15 mg/kg 2 kartus per dieną ne mažiau 3-jų vieno mėnesio trukmės gydymo kursų su 14 d. pertraukomis. Esant echinokokozės recidyvams ar proceso diseminacijai taikomas chirurginis
gydymas (kepenų rezekcija, jų transplantacija, cistų smegenyse pašalinimas),
tačiau būtinai ne anksčiau kaip praėjus 28 dienoms po gydymo albendazoliu ar
mebendazoliu. Po echinokokozės operacijos skiriamas 3 mėn. gydymo kursas mebendazoliu arba 1 mėn-albendazoliu.
Alveokokozės pagrindinis gydymas – chirurginis, skiriant 28 d. priešoperacinį medikamentinį gydymą, kaip ir echinokokozės ir ne mažiau 2 metų pooperacinį gydymą albendazoliu arba mebendazoliu. Po kepenų rezekcijos – ilgalaikis gydymas albendazoliu arba mebendazoliu, atliekant 1–2 kartus per metus serologinius, KT ir echoskopinius tyrimus. Neoperabiliais atvejais, išplitus procesui taikomas punkcinis
gydymas PAIR (žr. 244 psl.) arba chemoterapija visą gyvenimą.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė

Mūsų draugai