Juodligė (A22)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – Bacillus anthracis, gramteigiamoji, gaminanti sporas aerobinė (ir fakultatyvinė anaerobinė) lazdelė, priklauso Bacillaceae šeimai.

2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – žolėdžiai gyvuliai: karvės, avys, ožkos, arkliai, kupranugariai, elniai, rečiau kiaulės; užsikrečiama šiais būdais:
tiesioginiu sąlyčiu (nuo sergančių gyvulių); maisto (alimentiniu), valgant užkrėstą mėsą;
per orą su dulkėmis (karšiant vilnas, nuo kailių);
galima užsikrėsti per odas, kailį, dirvą;
retais atvejais – pernašos (transmisiniu): musės kandiklės, gyliai.
Nuo ligonio nei šeimoje, nei ligoninėje neužsikrečiama.
Imunitetas nežinomas.
Juodligės sukėlėjai gali būti vartojami kaip bakteriologinis ginklas, nes lengva juos
platinti įvairiais būdais ir per orą (aerozoliu), sukelti sunkias
sepsines plaučių ir žarnų
ligos formas.

3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – kelios valandos – 14 dienų;
a) odos forma, pustula maligna (98–99%): infekcijos patekimo vietoje susidaro raudona niežtinti dėmelė, vėliau jos vietoje – papulė ir pūslytė su rausvu skysčiu; pūslytei trūkus, lieka opa tamsiai rudu dugnu pakeltais kraštais; antrinės pūslelės apie opą („Šosje“ karūna);
juodas šašas buvusios opos ir pūslelių vietoje; oda ir poodis apie opą patinę, aplink raudonas volelis, patinimas drebučių konsistencijos (Stefanskio simptomas);
padidėję, neskausmingi sritiniai limfmazgiai; bendra organizmo intoksikacija; karbunkulas dažniausiai vienas, rečiau – 10–20 ir daugiau.
b) plaučių forma (2%):
židininė arba skiltinė pneumonija, kuriai būdinga ryški intoksikacija, dusulys, cianozė, hemoraginiai skrepliai.
c) žarnų forma (3%): aukšta temperatūra, ryški intoksikacija, kolapsas; pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas; viduriavimas kraujingu turiniu.
d) sepsinė forma: sepsinė temperatūra, šalčio krėtimas; gausios odos ir gleivinės hemoragijos; hemoraginio meningito reiškiniai, padidėjusi blužnis.

4. Diagnozę pagrindžia:
bakterioskopinis pūslelės turinio tyrimas (matyti nupjautais galais gramteigiamųjų lazdelių grandinėlės);
bakteriologiniai pūslelės turinio, skreplių, kraujo, išmatų (priklauso nuo ligos formos) tyrimai; sukėlėjų kapsulinių antigenų nustatymas IFR metodu (ekspres diagnostika); savitųjų antikūnų nustatymas precipitacijos ar agliutinacijos reakcijomis (nelabai
specifiškos);alerginis odos mėginys su antraksinu (nuo 5-os ligos dienos); profesija (melžėja, veterinaras, skerdyklų, odos, kailių bei vilnos apdirbimo įmonių darbininkai); galima ieškoti sukėlėjų užkrėstoje medžiagoje (vilnoje, kailiuose), atliekant
termoprecipitacijos Askoli reakciją.

5. Diagnozės formulavimas:
Anthrax: pustula maligna (faciei, reg. brachii ir kt), f. levis (mitis, gravis).

II. Gydymas:
1. Ligoniai guldomi atskirose palatose ar bokse. Tvarstant ligonį rekomenduojama mautis gumines pirštines. Slaugant sergančiuosius plaučių forma, būtina dėvėti apsauginį kostiumą.
2. Dieta – P1.
3. Etiotropinis gydymas:
a) į veną švirkščiama ciprofloksacino po 400 mg kas 6–12 val. arba doksiciklino po 100 mg į veną kas 12 val.; arba alternatyvus gydymas vienu iš šių preparatų:
b) į veną švirkščiama penicilino G po 4 mln. VV kas 4 val. arba po 2 mln. W kas 2 val., galima kartu skirti ir gentamicino (sunkių formų atvejais) po 240–320 mg per parą; gydymo trukmė 7–10 d., išplitusių formų – 60 d.
c) lengvos eigos juodligės odos formų gydymui galima skirti ciprofloksacino per os po 750 mg 2-3 kartus per parą, gydymo trukmė 7–10 d.
d) sepsinei formai gydyti galima skirti rifampicino po 300 mg į veną kas 12 val., gydymo trukmė iki 60 d. B.anthracis jautri ir eritromicinui, chloramfenikoliui.

4. Patogenezinis ir simptominis gydymas:
a) kai ligos eiga sunki, detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų, gliukozės,
koloidinių tirpalų, plazmos, albumino;
b) pažeista oda tepama 10% dermatolio tepalu arba kitais indiferenti-niais tepalais, galūnė imobilizuojama;
c) skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais;
d) gerti skiriama polivitaminų preparatų. Imunoprofilaktika: skiepijami dirbantieji su gyvuline žaliava ir prižiūrintieji naminius gyvulius susilpninta vakcina (sporų suspensija) arba kultūrų filtratų apsauginiais
(protekciniais) antigenais.
Chemoprofilaktika: įtariant galimą užkratą juodligės sukėlėjais (panaudotas biologinis ginklas), skiriama fluorochinolonų (ciprofloksacino po 500 mg gerti 2 kartus per dieną, 60 dienų).

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai