Išsėtinės sklerozės sukeltas skausmas (G 35) R 52.1

Paplitimas. Skirtingų literatūros šaltinių duomenimis, išsėtinę sklerozę lydinčio skausmo paplitimas esti skirtingas. Skausmas dažniausiai skiriamas į raumenų bei griaučių ir dizestezinį (dažniausiai centrinį).

Klinika. Dizestezinio skausmo komponentas būna 18–84 % atvejų. Vidutiniškai 25 % pacientų tyrimo metu nustatomas neuropatinis skausmo komponentas. Paplitimas padidėja tarp vyresnių nei 40 metų asmenų, dažniausiai praėjus 1–5 metams nuo simptomų atsiradimo. Kojų skausmas pasireiškia 87 %, rankų – 31 %, abipusis – 76 % atvejų. 88 % atvejų skausmas nuolatinis, o 2 % – priepuolinis. Skausmas dažniausiai deginantis, aštrus, duriantis. Beveik 90 % atvejų nustatoma alodinija šalčiui, spaudimui. Trišakio nervo neuralgija būdinga iki 4–5 % pacientų. Dažniausias dizestezinis simptomas – Lhermitte simptomas („elektros iškrūvio“ plitimas per nugarą palenkus galvą žemyn). Pagrindiniai skausmo mechanizmai – demielinizacija šaknelių įėjimo vietoje, užpakaliniuose nugaros smegenų pluoštuose, spinotalaminiame laide ir nusileidžiančių skausmą slopinančių laidų lygiu.

Gydymas. Esant trišakio nervo neuralgijai teigiamai veikia vaistai nuo epilepsijos: lamotriginas, topiramatas, gabapentinas. Neseniai baigti tyrimai, kuriuose buvo vertintas kanabinoidų efektyvumas gydant išsėtinės sklerozės skausmą. Analgezinis poveikis buvo geras, bet dauguma pacientų paminėjo nepageidaujamus reiškinius: mieguistumą, galvos svaigimą. Prisimintina, kad spazmiškumo kontrolė skiriant baklofeną, tizanidiną ir tolperizoną (pasirinktinai, priklauso nuo spazmiškumo tipo ir išplitimo) gali numalšint dalį skausmų ir dizestezijų, taip sumažinamos paciento kančios, pagerinama jo funkcinė veikla ir gyvenimo kokybė.

 

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.

Mūsų draugai