Intrakranijinė hipertenzija (G 93.2)

Apibūdinimas. Intrakranijinė hipertenzija, sukelianti stiprius ir atkaklius galvos skausmus, gali būti ir pirminė ir antrinė. Pirminė intrakranijinė hipertenzija – viena iš sunkiausiai gydomų galvos skausmų formų, nes gydant neveiksmingai galimas regos aštrumo negrįžtamas pažeidimas ar net negalia. Antriniai intrakranijinės hipertenzijos galvos skausmai turi paaiškinamą priežastį, o jų gydymas gali būti veiksmingesnis. Gerybinė intrakranijinė hipertenzija dažnesnė nutukusioms moterims. Palyginti su normalaus kūno sudėjimo moterimis, šis santykis yra 1 : 19.

Tarptautinės galvos skausmų klasifikacijos diagnostikos kriterijai:

A. Progresuojantis galvos skausmas, atitinkantis C ir D kriterijus, ir bent vienas iš šių požymių:

1) kasdienis galvos skausmas;
2) difuzinis ir (ar) pastovus (ne pulsuojantis) skausmas;
3) sustiprėja kosint ar įsitempus.

B. Intrakranijinę hipertenziją atitinkantys kriterijai.

1) Būtina informuoti ligonį, jei apžiūrint randami požymiai:
- regimojo nervo disko edema;
- padidėjusi akloji dėmė;

- matymo lauko defektas (negydant progresuoja);

- akies atitraukiamojo nervo pažeidimas.

2)  Padidėjęs galvos smegenų skysčio spaudimas (viršija 200 mm H2O, jei asmuo nenutukęs, viršija 250 mm H2O, jei asmuo nutukęs).

3)  Normali likvoro sudėtis ir normalus ląstelių skaičius.

4) Intrakranijinės patologijos atmestos.

5) Nėra metabolinių, toksinių ar hormoninių intrakranijinės hipertenzijos priežasčių.

C. Galvos skausmas atsiranda padidėjus galvospūdžiui.

D. Galvos skausmas sumažėja ar išnyksta sumažinus likvoro spaudimą iki 120–170 mm H2O per 72 val., esant normaliam likvoro spaudimui.

Gydymas. Gydyti rekomenduojama derinant diuretikus, analgetikus, gliukokortikoidus, atliekamos kartotinės juosmeninės punkcijos, skatinama mažinti kūno svorį. Vėlyvieji gydymo rezultatai taip pat priklauso nuo individualių ligonio organizmo savybių, todėl šios srities rekomendacijos labiau patariamojo pobūdžio.