Tiksinti bomba: šlapimo šalinimo sistema

Organizmas turi keletą mechanizmų, šalinančių nebereikalingus medžiagų apykaitos produktus. Vienas iš jų – šlapimo šalinimo sistema. Užtenka nusilpti imuninei sistemai, peršalti, ir net eilinė šlapimo takų infekcija gali komplikuotis nesibaigiančiais bei skausmingais šlapimo takų uždegimais, nevaisingumu ar kitomis, kartais net labai pavojingomis ligomis.
 

Šlapimo gamykla – inkstai


Svarbiausias inksto funkcinis vienetas yra nefronas. Tai smulkių kapiliarų ir mažų kanalėlių kompleksas. Būtent jie ir atlieka svarbiausią – šlapimo gamybos funkciją. Glomerule (tai kapiliarų kamuoliukas, apgaubtas kapsule), kuris tarsi tinklas sulaiko eritrocitus, stambius baltymus, filtruojama kraujo plazma, iš kurios susidaro pirminis šlapimas. Nuo glomerulo kapsulės prasideda inkstų surenkamieji kanalėliai, kurie galiausiai pereina į inksto taureles. Nors vidutinis inksto ilgis yra vos 12 cm, tačiau per parą jie sugeba pagaminti net 170 l pirminio šlapimo. Tai reiškia, kad per parą inkstais prateka 1800 l kraujo, iš jo susidaro 170 l pirminio ir vos 1,5–2 l galutinio šlapimo... Tekėdamas inkstų kanalėliais, pirminis šlapimas koncentruojasi, į kraują sugrįžta reikalingos medžiagos (vanduo, natris, kalis, gliukozė ir kt.), o šlapime lieka nereikalingi medžiagų apykaitos produktai. Iš taurelių koncentruotas šlapimas patenka į geldeles, po to šlapimtakiais teka į šlapimo pūslę.
Svarbu paminėti ir kitą inkstų funkciją – endokrininę. Jie gamina hormonus, kurie reguliuoja kraujo spaudimą ir turi įtakos daugeliui organizmo apykaitos procesų.
 

Inkstams susirgus


Nors inkstus ir išorę skiria ilgas atstumas, tačiau net ir čia patenka bakterijos ir kiti ligų sukėlėjai. Dažniausiai bakterijos į inkstą „atkeliauja“ iš šlaplės, šlapimo pūslės, rečiau su krauju patenka iš kitų uždegimo židinių (skrandžio, žarnyno, viršutinių kvėpavimo takų). Ligonį pradeda varginti skausmas inkstų srityje, tinimas, karščiavimas ar šaltkrėtis. Nusilpus, peršalus gali išsivystyti inkstų uždegimas.

Neišgydžius ūminio inkstų uždegimo, jis pereina į lėtinę, nepagydomą formą. Labai didelė tikimybė, kad tokio žmogaus inkstai ateityje iš viso nustos veikę. Lietuvoje kasmet maždaug 50 žmonių nustoja veikti savi inkstai. Tokių žmonių išsigelbėjimas yra dializės aparatas, kuris specialiomis filtrų sistemomis išvalo kraują. Inksto netekusiems žmonėms ši procedūra atliekama po dvi valandas tris kartus per savaitę. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1400 dializuojamų žmonių. Nors ir liūdna, tarp jų daug vaikų. Vienintelė jų viltis – inkstų persodinimo operacija. Tokių operacijų galimybė dėl žmonių abejingumo ir donorų trūkumo mažėja, o laukiančiųjų daugėja.
 

Kita „stotelė“ – šlapimo pūslė


Maždaug 30 cm cilindro formos šlapimtakiais šlapimas patenka į šlapimo pūslę. Toje vietoje, kurioje šlapimtakiai atsiveria į šlapimo pūslę, yra gleivinės raukšlės, kurios neleidžia šlapimui tekėti atgaline kryptimi į šlapimtakius. Jei šios raukšlės nevisavertės, susidaro sąlygos infekcijai patekti iš šlaplės į inkstus. Tam tikrais laiko tarpais šlapimo pūslėje susikaupęs šlapimas šalinamas lauk. Tai laikina šlapimo talpykla. Tuščia šlapimo pūslė guli už gaktinės sąvaržos, o prisipildžiusi pakyla aukštai į pilvo ertmę ir ją galima užčiuopti. Šlapimo pūslės talpa nevienoda. Joje telpa apie 500, 700 ml, bet pasitaiko atvejų, kada joje telpa 1500 ml ir daugiau. Įdomu ir tai, kad miestiečių šlapimo pūslės talpa dažniausiai būna didesnė nei kaimo gyventojų. Susikaupus pakankamam kiekiui šlapimo (apie 150-200 ml), yra dirginami receptoriai, kurie nervinį impulsą nuneša į smegenis. Dirginant už šlapinimąsi atsakingą smegenų centrą, žmogus pajunta norą šlapintis. Atsižvelgdamas į aplinkybes, jis gali pasirinkti: šlapintis ar ne. Jei susiklosto palankios aplinkybės, iš smegenų duodamas impulsas susitraukti šlapimo pūslės raumenims ir atsidaryti šlaplėje esantiems šlapimą sulaikantiems vožtuvams.
 

Kodėl cistitai dažnesni moterims?


Maudžianti pilvo apačia, padažnėjęs noras šlapintis, atsiradęs perštėjimas ir skausmas šlapinimosi metu yra dažniausi cistito simptomai. Cistitas – tai šlapimo pūslės uždegimas, sukeltas mikrobų. Ši liga moteris vargina kelis kartus dažniau dėl labai paprastos priežasties – moterų šlaplė trumpesnė. (Šlaplė – vamzdelis, jungiantis šlapimo pūslę su išore.) Vyrų šlaplė yra 15–20 cm, tuo tarpu moterų – tik 3–5 cm. Vyrai rečiau serga, nes mikrobams reikia nukeliauti net 5 kartus ilgesnį atstumą nei moterų šlaplėje.
Net 80 proc. atvejų cistitą sukelia iš žarnyno dėl nepakankamos higienos patekusi žarnyno lazdelė (E. coli). Ši ar kitos į šlapimo pūslę patekusios bakterijos ir sukelia skausmingą bei dažnai atsinaujinantį šlapimo pūslės uždegimą. Būtent todėl moterys turi ypač save prižiūrėti. Būtina užtikrinti normalų šlapinimąsi, nes su šlapimu pasišalina bakterijos. Kasdien plauti lytinius organus. Vanduo turi tekėti nuo makšties išangės link (jokiu būdu ne atvirkščiai). Atšalus orams, būtina šiltai rengtis, saugoti kojas, gerti daug skysčių (ne mažiau 3 l per dieną). Po lytinio akto moterims rekomenduojama pasišlapinti. Žmonėms, kurie sirgo cistitu, rekomenduojama gerti arbatų ar maisto papildų iš vaistinių augalų, kurie skatina šlapimo išsiskyrimą, sudaro nepalankias sąlygas bakterijoms daugintis. Tokiomis savybėmis pasižymi spanguolės, meškauogės, bruknių bei beržo lapai, petražolės. Pajutus pirmuosius cistito simptomus, nedelsdami kreipkitės į medikus ir nesigydykite antibiotikais savarankiškai.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai