Pavojingos ir nelabai pūslelės

Inkstų cistos Inkstų cistos – itin dažnas radinys, nemažai daliai pacientų sukeliantis nerimą. Kas tai yra, kodėl jos atsirado, ką daryti toliau ir ar tai piktybinis darinys ir t.t. Pateikiame atsakymus į daugelį apie inkstų cistas iškylančių klausimų.
 

Kas yra cista ir kokios jos gali būti?


Cistos gali būti dviejų tipų: paprastosios ir sudėtinės (kompleksinės). Dažniausiai diagnozuojamos paprastosios cistos. Jos labai aiškiai matomos atliekant ultragarsinį tyrimą, kompiuterinę tomografiją ir kai kuriuos kitus tyrimus. Tai inksto periferijoje esanti ir skysčiu užpildyta „pūslelė“. Paprastosios cistos sienelė yra plona, be kokių nors defektų, o joje esantis skystis gelsvas arba bespalvis. Kas antras penkiasdešimties sulaukęs žmogus turi bent vieną inkstų cistą, metams bėgant, cistų tikimybė didėja, kaip ir pačių cistų skersmuo.
 

Kuo ypatingos sudėtinės cistos?


Sudėtinės (kompleksinės) cistos – kur kas retesnės. Jeigu paprasta cista atrodo kaip elementari pūslelė, tai sudėtinė – turi netaisyklingą išorinį kontūrą, atrodo tarsi kelios susiliejusios cistos. Paprastai tokios cistos viduje yra pertvarėlės. Kai kuriais atvejais tokios cistos gali sukalkėti, arba cistos audinys gali imti vešėti. Pastarasis simptomas turi būti vertinamas atsargiai, o pacientas turi nuvykti pas urologą.
 

Ar cistos – tai vėžys?


Ne, jokiu būdu ne. Paprastosios cistos su onkologine liga neturi nieko bendra. Jos neturi polinkio suvėžėti ir paprastai nepasireiškia kliniškai. Sudėtinės cistos onkologiniu požiūriu nėra tokios palankios, todėl, diagnozavus sudėtinę cistą, ją reikia stebėti, o, esant tam tikrų neraminančių požymių (pavyzdžiui, vešant audiniui cistos viduje), būtina urologo konsultacija bei ištyrimas, ar nesivysto galimas navikinis procesas. Skubu nuraminti: onkologinis procesas sudėtinėse cistose taip pat nėra absoliutus. Literatūros duomenimis, esant sudėtinėms cistoms su plonomis pertvaromis siekia 10 proc., o, esant storoms cistos pertvaroms, tokia tikimybė sudaro apie 18–25 proc.
 

Kokius simptomus sukelia cistos?


Dažniausiai cistos kliniškai nepasireiškia. Kai kuriais atvejais, prisikaupus didesniam skysčio kiekiui (tai būna tikrai nedažnai), pacientas gali jausti tempiančio, maudžiančio pobūdžio skausmus inksto projekcijoje. Esant tokiai situacijai ir tyrimų metu patvirtinus, kad inksto cista yra labai padidėjusi, esant palankiai cistos padėčiai, gali būti pasiūlyta aspiruoti (ištraukti) cistos turinį ir ją sklerozuoti. Cistos turinys, atlikus vietinę nejautrą, aspiruojamas kontroliuojant ultragarsu įdūrus specialią adatą, o sklerozavimas atliekamas tos pačios procedūros metu suleidus specialios medžiagos, kuri „sulipdo“ cistos sieneles ir neleidžia joje kauptis skysčiui. Be abejo, reikėtų turėti omenyje, kad tai ne visuomet užtikrina cistos išnykimą ir po kiek laiko ji gali vėl prisikaupti. Kai kuriais atvejais, esant dauginėms inkstų cistoms arba esant itin didelėms inkstų cistoms, gali sutrikti inkstų funkcija.



 

Kas yra policistinė inkstų liga (inkstų policistozė)?


Tai genetiškai paveldima inkstų liga, kai vietoje normalaus inkstų audinio inkstus sudaro dauginės skysčio pripildytos cistos. Yra du skirtingi šios ligos paveldėjimo tipai, esant vienam jų, liga pasireiškia vyresniame amžiuje, t.y. vyresniems nei trisdešimties metų amžiaus žmonėms. O kitu atveju cistos atsiranda vaikams. Šiandien nesinorėtų gilintis į genetikos subtilybes, tačiau norėčiau pabrėžti, kad nebūtinai visi sergančių tėvų vaikai sirgs šia liga.
 

Kokie galimi inkstų policistozės simptomai?


Simptomų daug, jie nėra ligai specifiniai, jais gali pasireikšti ir kitos ligos. Kad ir kaip būtų, vertėtų į juos atkreipti dėmesį: juosmens, pilvo skausmas, pakilęs kraujo spaudimas, kraujas šlapime, dažnai besikartojančios šlapimo takų infekcijos ir t.t. Jeigu šia liga serga kūdikis, jo pilvo apimtis gali būti padidėjusi, gali būti apčiuopiami padidėję inkstai, o echoskopinis inkstų vaizdas apibūdinamas kaip „pipirų su druska mišinys” (tokį įspūdį sukelia mažytės skysčio pripildytos cistelės). Suaugusiems žmonėms ligos simptomai atsiranda tik pablogėjus inkstų funkcijai, t.y. tada, kai normalų inkstų audinį pakeičia cistinis audinys.
 

Kokios inkstų policistozės prognozės?


Viskas priklauso nuo ligos pasireiškimo pradžios ir jos eigos. Ankstyvos ligos prognozės blogesnės. Vaikams labai anksti prasideda inkstų funkcijos nepakankamumas, kartais dar net iki gimimo, motinai besilaukiant. Vaikui augant, atsiranda kepenų cirozei būdingų simptomų. Tai labai sunki paveldima liga, daugelis vaikų anksti miršta. Vyresniems žmonėms procesas užtrunka kur kas ilgiau, tačiau ilgainiui, sutrikus inkstų funkcijai, gali prireikti dializės procedūrų, gali būti siūloma atlikti inkstų persodinimo operaciją (kai sergančiajam transplantuoja sveiko donoro inkstą). Inkstų policistozės metu gali būti pakitusios smegenų kraujagyslės, todėl ligoniai gali mirti dėl kraujavimo į smegenis.
 

Mano tėtis serga inkstų policistoze, ką man daryti?


Jei šeimoje yra sergančiųjų inkstų policistoze, visiems šeimos nariams tikslinga atlikti inkstų echoskopiją, įvertinti pokyčius. Net jei inkstuose pakitimų nėra, rekomenduojama dažniau nei su šia liga nesusijusiems asmenims kartoti inkstų echoskopinį ištyrimą bei stebėti šlapimo pokyčius. Gali būti reikalinga genetikų konsultacija.

 

Susiję straipsniai

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai