Šlapimo takų akmenligė

Tai kietos konsistencijos darinių (“akmenų”) susiformavimas šlapimo takuose - inkstų struktūriniuose vienetuose - geldelėse, taurelėse - bei šlapimo pūslėje. Kauno medicinos universiteto Nefrologijos skyriaus vedėja gydytoja Birutė Sribikienė pastebi, kad dažniau sergama aukštos civilizacijos šalyse. JAV ja serga iki 21 proc., Europos šalyse - 5 proc., Lietuvoje - apie 2 proc. populiacijos. Vyrai serga dažniau nei moterys.
 

Kas skatina akmenų susidarymą?


Svarbesni vadinamieji vidiniai veiksniai: paveldėjimas, įgimtos anomalijos. Jeigu tai paveldėti šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimai, formuojasi šlapimo rūgšties (uratiniai) akmenys, oksalatiniai (dėl oksalo rūgšties apykaitos sutrikimų) arba cistino (dėl cistino apykaitos sutrikimų) akmenys.
Išoriniai veiksniai: karštas klimatas bei nuolatinė organizmo dehidracija, vandens kokybė (jei jame daug natrio ir mažai cinko - palyginti didelė akmenligės išsivystymo tikimybė), vienarūšis maistas (kai racione - tik pieno arba tik mėsos produktai), nutukimas bei įvairios ligos, kurios skatina urodinamikos sutrikimus. Tuomet susidaro šlapimo sąstovis, druskų kristalėliai “sukimba” ar sulimpa. Šį procesą skatina organinės medžiagos, o trikdo magnis, cinkas.
Ypač pavojingos šlapimo takų infekcijos. Yra bakterijų, kurios gamina fermentą ureazę. Ji skaldo baltymų apykaitos medžiagą šlapalą. Taip šlapimas šarmėja ir daugėja šarminių amonio jonų, o bakterijos, epitelis, leukocitai sudaro tarsi pagrindą, ant kurio telkiasi druskos ir susidaro fosfatiniai akmenys (koraliniai, infekciniai) - jie gali užpildyti geldelę. Dėl to kartais tenka šalinti inkstą.


 

Kas apsaugo nuo akmenų susidarymo?


Didelės rizikos sirgti akmenlige grupei priklausantiems žmonėms reikia vartoti skysčių - tiek, kad per parą išsiskirtų ne mažiau kaip 2,5 l šlapimo. Kad būtų paprasčiau, taikoma tokia formulė: per parą rekomenduojama suvartoti 50 ml skysčių vienam kilogramui kūno masės. Pavyzdžiui, sveriant 50 kilogramų, reikia 2,5 l skysčių per parą (jeigu gali tiek vartoti dėl galimų gretutinių ligų).
 

Ko dar dera atsisakyti?


Valgomoji druska - netinkamas maisto papildas. Natris sulaiko vandenį, o tai sergant akmenlige yra nepageidautina. Reikia riboti baltymų, ypač gyvulinės kilmės, vartojimą (ne daugiau nei 1,5 g/kg kūno masės per parą). Gyvulinės kilmės baltymuose gausu purino. Jo apykaitos galutinis produktas yra šlapimo rūgštis, iš kurios susiformuoja inkstų akmenys. Patartina daugiau valgyti kruopų, nes jose yra magnio, vitamino B6, kurie trukdo akmenims susiformuoti.
Kalcio perdozavimas taip pat skatina akmenų formavimąsi. Tačiau jeigu kalcis, ypač vyresniame amžiuje, rekomenduotinas, nes mažina osteoporozinių kaulų lūžių riziką, tada renkamasi mažesnė blogybė. Pastebėta, kad jeigu per parą kalcio suvartojama 600-1200 mg, akmenligės rizika yra nedidelė.
Mityba nėra svarbiausias akmenligės išsivystymo veiksnys. Tačiau sergantieji, atsižvelgdami į akmenligės tipą, turi laikytis organizmą šarminančios ar rūgštinančios dietos. Uratiniai ir cistitiniai akmenys sutrupa šarminėje aplinkoje. Priešingai - infekcinės kilmės akmenligė (fosfatiniai akmenys) “mėgsta” formuotis šarminėje terpėje.
 

Kokie akmenligės simptomai?


Vieno nejudančio akmens galima ir nejausti. Kartais jis aptinkamas atsitiktinai.
Nedidelis akmuo, iki 0,5 cm skersmens, gali judėti. Su šlapimo srove jis gali būti nustumtas į viršutinį ar apatinį šlapimtakio trečdalį. Tada jaučiamas stiprus diegiantis skausmas.
Jeigu akmuo slenka, skausmas plinta į kirkšnį, jeigu įstrigo šlapimtakio viršuje - paprastai skausmas juosiantis, apimantis epigastriumo sritį ir primenantis opaligės paūmėjimą. Tačiau visuomet pacientas yra neramus, nuolat keičia padėtį. Tai - savotiška savigyna - kartais taip paskatinamas akmenuko pašalinimas, ir skausmas sumažėja. Labai svarbu nepamesti pasišalinusio akmenuko. Jį ištyrus, jau turima informacijos apie ligos pobūdį.
 

Kaip elgtis, ištikus akmenligės priepuoliui?


Jeigu akmenligės priepuolis yra tikėtinas, reikia turėti analgetikų ir spazmolitikų. Žinoma, nemedikamentinė priemonė - atsigulti į šiltą vonią leistina, jeigu diagnozė žinoma, jeigu priepuolis pasikartojo. Gali būti daug bėdos, jeigu tokiu būdu pacientas malšins skausmą, sukeltą žarnų užsisukimo, skrandžio opaligės paūmėjimo ar apendicito.
Šlapimo takų akmenligės priepuoliui malšinti tinka NoSpa tabletės arba injekuojamoji vaisto forma, o iš analgetikų kaip mažiausiai kenkiantį galima rekomenduoti Ketanov. NoSpa (drotaverinas) malšina spazmus, tiesiogiai veikdamas lygiuosius raumenis. NoSpa poveikis lygiesiems raumenims nepriklauso nuo vegetacinės organų inervacijos: vaistas vienodai gerai šalina virškinamojo trakto, tulžies, šlapimo takų, gimdos ir kraujagyslių lygiųjų raumenų spazmus.
Labai svarbu neuždelsti kreiptis į medikus pagalbos. Susitvenkus šlapimui, gali išsivystyti infekcija, taip nukenčia inkstai. Būtų klaidinga, kartą numalšinus skausmą vaistais, nesikreipti profesionalios pagalbos, o po kurio laiko vėl priepuolį šalinti medikamentais. Būtina išsitirti sveikatos būklę, atlikti echoskopijos tyrimą. Akmenukas inkstuose per vieną mėnesį gali labai pažeisti inkstų struktūrinius vienetus.
 

Kokie taikomi gydymo metodai?


Pagrindinis metodas - litotripsija. Išorinę perkutaninę litotripsiją šiuo metu keičia nefroskopinės litotripsijos metodas (akmuo inkstuose ar šlapimtakiuose veikiamas tiesiogiai).
Cheminė litotripsija - tai citratų mišinių terapija. Ji tinka esant kalcinei, uratinei, cistitinei ligos formai.
Jeigu šiais metodais padėti negalima, gali būti atliekama operacija.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai