Tuberkuliozė išlieka aktuali

Vilniuje vyko Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninio biuro tuberkuliozės priežiūros, kontrolės ir profilaktikos srityje dirbančių Baltijos šalių specialistų pasitarimai. Seminaras priminė tuberkuliozės pavojų, gydymo būdus ir būtinybę apie tai kuo plačiau informuoti šalies gyventojus.
 

Tuberkuliozė buvo žinoma jau senovės kultūrose (Lietuvoje ji buvo vadinama džiova). PSO duomenimis, Lietuva priklauso aštuonioms pasaulio valstybėms, kuriose daugiausiai gyventojų serga atspariomis vaistams tuberkuliozės formomis. Pernai mūsų šalyje nustatyta 2370 naujų tuberkuliozės atvejų, daugiausia – plaučių tuberkuliozės. Lietuvoje atviroji plaučių tuberkuliozė išplitusi labiau nei kaimyninėje Latvijoje, Rusijoje ar Afrikos valstybėse. Situacija daug blogesnė nei Norvegijoje, Vokietijoje, Danijoje.
Greičiau užsikrečia tie asmenys, kurių dėl prastos gyvenimo kokybės (socialinių sąlygų, mitybos ir t.t.), ligų (ŽIV, diabetas, gydymas radiacija) yra susilpnėjęs imunitetas. Daugiausiai atvira tuberkuliozės forma serga benamiai, bedarbiai, kaliniai, piktnaudžiaujantieji alkoholiu, taip pat migrantai, sveikatos apsaugos darbuotojai.
Beje, vyrai (25–34 metų) tuberkulioze serga dažniau nei moterys.
 

Kaip sumažinti riziką susirgti


Pasak Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės gydytojos dr. Editos Davidavičienės, geriausia ligos profilaktika – kokybiškas gydymas, kontroliuojamas medicinos personalo visą gydymo kursą. Taip pat svarbu nuolat gerinti gyvenimo sąlygas ir užtikrinti ankstyvą tuberkuliozės nustatymą bei gydymo kokybę. Tinkamai parinktais vaistais gydymas trunka nuo 6 iki 12 mėnesių. Jei pacientas serga ir nėra gydomas, jis infekciją perduoda kitiems žmonėms. Kad nesusirgtume tuberkulioze, labai svarbu, kad sergantysis kosulio ar čiaudėjimo metu prisidengtų burną, – tuomet nebus perduodama infekcija (oru pernešami lašeliai) aplinkiniams. Tuo tarpu gydomas pacientas jau nėra tiek pavojingas visuomenei.
 

Kalinių gydymas – rimta problema


Pasak gydytojos dr. Editos Davidavičienės, daugiau nei 80 proc. ligonių – išėję iš įkalinimo įstaigų, neturintys nei darbo, nei namų. „Mes juos gydome stacionare, medicininiu požiūriu padarome viską, ką reikia, bet šie ligoniai negali būti stacionare visą gyvenimą. Didžiausia problema yra ta, kad jie neturi kur grįžti, todėl negali tęsti gydymo ambulatoriškai“, – teigia dr. E. Davidavičienė.
 

Įtarus ligą, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros kliniką


Ligos simptomai – kelias savaites užsitęsęs kosulys, čiaudulys, svorio netekimas, karščiavimas, bendras silpnumas. Pajutus šiuos simptomus, reikia kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, jis nuspręs, ar tikslinga atlikti mikroskopijos (pasėlių) bei radiologinį tyrimą. Gydymas skiriamas tik tuomet, kai ligos diagnozė pasitvirtina 100 proc.
 

Pacientės iš Latvijos išpažintis


Gaida Praulina kelias savaites stipriai kosėjo, pajuto, kad trūksta jėgų. Kai pradėjo kosėti su krauju, išsigando ir kreipėsi į medikus. „Man buvo atlikti tyrimai ir diagnozuota tuberkuliozė. Aišku, išsigandau, patyriau sunkią psichinę bei moralinę traumą. Kadangi nuomojau butą, man susirgus, šeimininkas mane išprašė. Dėl ligos netekau darbo prekyboje. Laimei, nuo manęs nenusisuko artimiausi žmonės“, – pasakoja p. Gaida. Šiandien esu sveika, pagijau po trijų mėnesių gerdama vaistus. Dabar dirbu tuberkuliozės dispanseryje“.
Buvusi ligonė pabrėžė, kad pacientams labai trūksta informacijos apie šią ligą.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai